Lietuvoje

2019.07.23 21:29

Skvernelis: norėčiau, kad būtų Vyriausybėje moterų, bet gali tekti dirbti tokia sudėtimi, kokia yra

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.07.23 21:29

Pasitikėjimą pasitvirtinęs parlamente ministras pirmininkas Saulius Skvernelis planuoja keisti tris ministrus – žemės ūkio, vidaus reikalų ir susisiekimo. Antradienį paaiškėjo siūlomi kandidatai: Lenkų rinkimų akcijos narys parlamentaras Jaroslavas Narkevičius – į vidaus reikalų ministro postą, Susisiekimo ministerijai vadovauti – šios ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius ir „socialdarbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis siūlomas į Žemės ūkio ministro postą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl kandidatų spręs tik po pokalbio su jais. Premjeras konkrečių pavardžių nevertina, kol jos oficialiai nepateiktos. Apie tai plačiau „Dienos temoje“ – premjeras Saulius Skvernelis.

– Premjere, dabar su prezidentu lieka suderinti Vyriausybės sudėtį ir jau aišku, kad atnaujintame ministrų kabinete neliks trijų ministrų – tai žemės ūkio Giedriaus Surplio, susisiekimo Roko Masiulio ir taip pat vidaus reikalų Eimučio Misiūno. Lyg vietoj G. Surplio yra siūlomas Antanas Palionis.

– Laikausi tos pačios pozicijos kaip ir anksčiau. Kai bus kandidatūros galutinai suderintos su prezidentu, kai bus atliktas patikrinimas, laikantis griežtai įstatymo, ir bus oficialios jo patvirtintos išvados, tai ir bus sprendimai.

– „Socialdarbiečiai“ jau yra pasakę, kad užsienio reikalų ministru paliks Liną Linkevičių. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, bent jau prezidento pageidavimu, taip pat turėtų likti poste, bet tas postas pagal koalicijos susitarimą priklauso „tvarkiečiams“. Ar jūs dabar galite pasakyti, kad R. Karoblis liks?

–Dabar turbūt anksti kalbėti apie ministrų kabineto sudėtį. Galima kalbėti apie tikimybes, ketinimus, tai taip, yra didelė tikimybė, kad krašto apsaugos ministras liks. O visa kita priklausys nuo ministro pirmininko teikimo ir prezidento arba pritarimo, arba ne.

– Kodėl jūs kalbate apie save trečiuoju asmeniu?

– Dėl to, kad tai citata iš įstatymo.

– Viena iš silpniausių grandžių šioje Vyriausybėje buvo įvardytas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jam priekaištų turėjo tiek kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė, tiek dabartinis šalies vadovas. Ar jūs galite pasakyti, ar L. Kukuraitis liks poste?

– Tikrai negirdėjau iš buvusios šalies prezidentės, kad būtų išsakomi kažkokie priekaištai L. Kukuraičiui. Dabartinis prezidentas turi klausimų, į kuriuos norėtų gauti atsakymus. Turbūt tas betarpiškas L. Kukuraičio ir šalies prezidento susitikimas įvyks, bet aš tikrai nematau šiandien realių priežasčių, dėl ko turėtų būti keičiamas socialinės apsaugos ir darbo ministras.

– G. Nausėda taip pat išreiškė norą, viltį, kad atnaujintame ministrų kabinete būtų moterų. Jūs moteris, sakėte, gerbiate, mylite, bet iki šiol turėjome vienintelę Vyriausybę Europos Sąjungoje, kurioje buvo tik vyrai. Ar galima tikėtis, kad šitoje atnaujintoje Vyriausybėje vis dėlto bent viena moteris bus?

– Priklausys nuo to, ką pateiks mūsų koalicijos partneriai.

– Bet, suprantu, jūs jau žinote, ką jie teiks?

–Šiandien nėra pateikta nė viena moteris kaip kandidatė. Ir noriu priminti, kad šešiolikta Vyriausybė, kuri tęsia darbą, tai nėra nauja Vyriausybė. Ji pradėjo darbus – buvo trys ministrės ir tikrai dėl įvairiausių priežasčių susiklosčius aplinkybėms, dėl labai skirtingų istorijų tie pasikeitimai įvyko ir vėlgi siūloma, kad partneriai siūlytų naujus kandidatus. Taip, aš tikrai norėčiau, kad būtų Vyriausybėje moterų, bet, matyt, šitai Vyriausybei, kuri baigia darbą, gali tekti darbuotis tokia sudėtimi, kokia yra.

– Ar šita Vyriausybė bus S. Skvernelio ar vis dėlto G. Nausėdos? Jums jau teko bendrauti su naujuoju šalies vadovu, kiek įtakos galės turėti jis jūsų sprendimams įvertinus tai, kad kadenciją baigusi D. Grybauskaitė aiškiai tikrai turėjo pozicijas kai kurių kandidatūrų klausimais ir tikrai nemaža dalis nepraėjo jos filtro?

– Tai bus Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nei S. Skvernelio, nei dar kažkieno. Tai bus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kaip ir su buvusia prezidente, iš esmės visais atvejais, kada formavome Vyriausybę 2016 m., buvo tikrai ieškoma ir kompromisų, ir renkamos geriausios kandidatūros, bet tai yra ministro pirmininko teikiami siūlymai.

Argumentus girdėjau ir prezidentės D. Grybauskaitės, lygiai taip pat aš girdžiu ir bendradarbiauju su dabartiniu prezidentu G. Nausėda ir tai yra mūsų dviejų institucijų atsakomybės klausimas parinkti patį tinkamiausią kandidatą, bet teikimas yra ministro pirmininko. Čia nieko nepadarysi, taip ir toliau bus.

– Ar tai bus profesionalų Vyriausybė?

– Manau, kad bus profesionalų. Profesionali Vyriausybė tais principais, kuriais suformavome 2016 m. Taip, bus dalis žmonių, kurie priklausys ir politinėms partijoms. Tiesą pasakius, net ir nežinau, ar visi jie yra politinių partijų. Du tai tikrai.

– Nepažįstate būsimų savo kabineto kolegų?

– Pažįstu, bet nesidomėjau, ar jie yra partijos nariai, ar ne.

– Tai kaip jūs tada pristatysite juos prezidentui, jeigu dar pats iki galo nesate jų išnagrinėjęs?

– Aš nemanau, kad tai esminė aplinkybė priklausyti politinei partijai ir tai garantuotų sėkmę būti ministru.

– Premjere, ar realu, kad šita Vyriausybė, įvertinus tai, kad tas ministrų kabineto formavimas gali užtrukti, arba ne, įgyvendins savo įsipareigojimus ir duotus pažadus iki kadencijos pabaigos?

– Privalome tą padaryti, nes yra patvirtinta Vyriausybės programa, ji nėra keičiama.

– Norai ne visada sutampa su galimybėmis. Kaip jūs vertinate galimybes?

– Bet reikia stengtis, kad tie norai sutaptų su galimybėmis. Manau, kad galimybės ir potencialas yra. Ir aš tikiuosi, kad baigę darbą mes tikrai galėsime pasakyti, kad visas programines nuostatas įgyvendinome. Aišku, dėl kai kurių, matyt, ir gali būti abejonių, ir šiandien jų yra, bet tai daugiau priklauso ne nuo mūsų pačių apsisprendimo, reikia tai daryti ar nereikia, o nuo aplinkybių, kurios kartais išeina iš mūsų galbūt atsakomybės sričių.

Aš kalbu, pirmiausia, kaip pavyzdys dėl elektroninio balsavimo. Šiandien turime kitokią situaciją, realybė kitokia, kitokias grėsmes ir tas įsipareigojimas, kuris yra, jis niekur nedings – įvesti elektroninį balsavimą. Šiandien mes tam tikroje pauzėje, kol nėra kitokių techninių sprendimų.

– Vienas iš artimiausių šios Vyriausybės planų yra įvesti taršos mokestį automobiliams. Tai reiškia, kad 8 iš 10, vadinasi, beveik visiems. Tai reiškia, kad tas sprendimas yra daromas prieš rinkimus ir kai kurie internautai ironizuoja, kad tikriausiai užsibarikadavusių mokytojų šturmą su „Aru“ rinkėjas atleistų lengviau.

– Mes turime suvokti savo įsipareigojimus ir pasekmes – teisines ir finansines – valstybei, Lietuvai, jeigu nesugebėsime įvykdyti įsipareigojimų dėl taršos mažinimo. Antradienį Vyriausybėje diskusijos vėl atsinaujino. Tai labai gerai, yra nuomonės įvairiausios, yra klausoma argumentų, bet yra priimtas sprendimas, kad bus finansinis ribojimas įvežti senus taršius automobilius į Lietuvą nuo sausio 1 dienos.

Kaip tai bus padaryta, ar per registracijos mokestį ar per rinkliavą ar kitokį mokestį, kaip pavadinsime, tai čia kitas klausimas yra. Tiesiog, kad Lietuva nebebūtų toliau automobilių sąvartynas, nebūtų vežami taršūs seni automobiliai, pabrėžiu, taršūs seni automobiliai į Lietuvą. Tada finansiškai įvežti jų neapsimokės. Arba reikės už tai susimokėti. Kita vertus, mes ką irgi galime pasakyti, skatinsime gyventojus, turinčius senus taršius automobilius per finansinę paskatą, kalbame apie 1 000 eurų, juos utilizuoti, įsigyti ne naujus, kas nenorės, kas negalės, o tokia realybė, kad mažai kas gali, o mažiau taršius automobilius.

Tai yra šiandien tokia realybė. Visi kiti pasvarstymai dabar, kas ypač prasidėjo įvairiausios nuomonės, ekspertai, bent jau Vyriausybei buvo pateikti gal keturi variantai iš Aplinkos ministerijos, bet jie jokio palaikymo kol kas nesulaukė. Vyriausybė apsisprendė eiti skatinančiuoju keliu, tai tas kelias ir bus.

– Bet vienas iš sprendimų, kuris vėluoja ir tą pripažįsta ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, yra tai, kad eurokomisaro kandidatūra dar nėra paskelbta, ir klausimas, ir didelė abejonė, ar ji apskritai pasirinkta. Kodėl delsiama, jeigu Europos Komisija darbą turi pradėti jau rudenį?

– Europos Komisija darbą turi pradėti lapkričio 1 d. Pirmininkės dabar patvirtintos, visas tas procesas yra, švelniai tariant, nelabai daug prasmės turintis. Dabar yra paskirta pirmininkė, vyksta darbiniai procesai, yra atrinkti kandidatai, dabar belieka mums pakovoti dėl to portfelio, atsakomybės srities, kurios norėtume.

Jeigu matysime, kad tas portfelis yra realus ir mums atitenka, tada pateiksime kandidatą ar kandidatus neoficialiam derinimui. Nes be to irgi jokios sėkmės. Galime oficialiai paskirti ir gali būti taip, kad mes tą procesą būtume padarę anksčiau, išrinkę žmogų, sakykime, finansininką, paskyrę jį ir pasiūlę komisijos pirmininkui, ir būtų atmestas arba gautų švietimo portfelį, sakykime.

– Tarp kandidatų ar yra galimi ir svarstomi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus ir taip pat ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus variantai? Nes jie galėtų ir, aš suprantu, norėtų būti Lietuvos atstovais Europos Komisijoje.

– Manau, norinčių būtų gerokai daugiau, negu įvardijote, bet turime apsisprendę dėl keturių atsakomybės sričių, į kurias pretenduotume. Tada bus ir kandidatas.

– V. Sinkevičiui gal visai ekonominė sritis tiktų?

S. Skvernelis: Yra ekonominė sritis, inovacijos, yra tokia sritis.

– Tai jis yra svarstomas?

– Aš galiu apie sritį pasakyti – yra sritis, susijusi su naujomis finansinėmis technologijomis, yra sritis, susijusi su vidaus saugumu ir išorės sienų apsauga, imigracija, yra susijusi su energetikos sritimi. Sritis aš įvardiju, o jeigu dar paaiškės galimybės turėti kitokį portfelį, tada, aišku, koreguosimės. Kaip pavyzdys, sakykime, gavus galbūt dar kartą atsakingą komisaro už biudžetą, be abejo, mes rinksimės, tada jau nominuosim kandidatą ar kandidatus tokius, kurie galėtų tą atsakingą sritį prisiimti.

– Buvo užfiksuotos gražios akimirkos, kaip jūs su R. Karbauskiu saldainiais, šokoladukais dalijotės antradienį Seimo salėje. Ar tai reiškia, kad karo kirvis užkastas? Ar čia toks gimtadienio sveikinimas buvo?

– Ne, tai reiškia paprastus dalykus. Yra bendradarbiavimas ir darbas, atsiejamas nuo įvairiausių nuomonių, ypač susijęs su partine veikla, partijos ateitimi. Jos turi būti, o šiandien aš tikrai manau, kad darbas vyksta, bendras darbas vyksta ir nereikėtų galbūt ieškoti... Čia ne asmenybių klausimas.

– Kitaip tariant, saldainiais R. Karbauskis jūsų nepapirks?

– Ne S. Skvernelio ir ne R. Karbauskio čia santykiai. Čia ne saldainiai, šokoladukai, bet aš dabar riboju saldumynų valgymą.

– Bet galite, nes antradienį jūsų gimtadienis, tortas yra legalu.

– Antradienį gimtadienis, todėl galbūt sau tai ir leisiu.