Lietuvoje

2019.07.23 17:24

Surplys: būsimam ministrui linkiu nemėtyti pinigų pagal kiekvieno pageidavimą

Lukas Blekaitis, ELTA2019.07.23 17:24

Greičiausiai jau bebaigiantis savo darbą laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad iš ministerijos išsineša kartėlį dėl nepavykusios rasti bendros kalbos su žemdirbių asociacijomis bei palinkėjo būsimam naujajam ministrui nemėtyti pinigų pagal kiekvieno pageidavimą.

Laikinasis ministras teigė, kad pavyko nuveikti daugiau darbų nei tikėjosi bei mano, kad susidorojo su iššūkiu valdyti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Anot jo, ŽŪM nuo visų kitų ministerijų skiriasi tuo, kad bendradarbiaujant su žemdirbiais nėra diplomatijos, visuomet atsiranda nepatenkintų ministerijos darbais, o kritika rėžiama „tiesiai į veidą“.

G. Surplys interviu Eltai taip pat atskleidė, kad, jo teigimu, viešo puolimo prieš ministerijos perkėlimą į Kauną iniciatoriai yra po ministerijos stogu dirbantys žmonės.

– Praėjo daugiau nei metai nuo jūsų darbo ministerijoje pradžios. Kaip įvertintumėte savo vadovavimą ministerijai?

– Manau, kad iššūkį atlaikiau, nes tai buvo naujas etapas. Turėjau nuogąstavimų, kad nepavyks, kad nepriims bendruomenė, kad ministerijos bendruomenė neis paskui ar nepatikės ta vizija, kurią atsinešu. Tačiau daugelis dalykų, su kuriais atėjau, jie vyksta. Kai kurie, atvirai pasakysiu, mane nudžiugino, nes padarėme daug daugiau nei tikėjausi.

Bendrai manau, kad iššūkį išlaikiau. Faktas, kad tie metai mane labai sustiprino. Bendradarbiavimas su žemdirbiais yra specifinis, nes čia nėra daug manierizmo, diplomatijos, viskas rėžiama tiesiai šviesiai į veidą. Kantrybės gal irgi nėra daug. Tai užgrūdina. Tai padaro stipresniu ir paruošia kitiems gyvenimo iššūkiams.

– Kokią ministeriją radote po Broniaus Markausko?

– Ministerija, kurią radau po B. Markausko, buvo nepatogioje padėtyje, buvo daug nusiskundimų, buvo paruošta struktūrinė reforma, po kurios iš ministerijos išėjo 40 žmonių. Kai atėjau, darbuotojai prašė stabdyti tą reformą, bet aš pasitikėjau ministru ir tą reformą užbaigėme. Kai dabar daug kas kaltina, kad iš ministerijos dėl jos perkėlimo į Kauną išeina daug darbuotojų, tai nėra tiesa, nes didžioji dalis darbuotojų išėjo dėl tos reformos, dalis – ne savo noru. Tikrai radau daug padarytų ir pradėtų gerų darbų. Kaip ir naujasis ministras ras po manęs, radau darbuotojus, kurie buvo išmušti iš komforto zonos.

– Gaila palikti ministeriją?

– Palikimo laikas labai užsitęsė. Pirmieji signalai buvo po prezidento rinkimų, po to prasidėjo koalicinės derybos, kur buvo signalų, kad ministerija pereis kitai partijai, tai turėjau pakankamai daug laiko tam ruoštis. Dabar jau susidėliojau mintis taip, kad ši ministerija yra praeitas etapas. Tikrai nėra kažkoks sukrėtimas ar tragedija.

– Ko palinkėtumėte naujajam ministrui?

– Daug ko reikėtų palinkėti šioje ministerijoje. (...) Kiekvienas ministras supranta rinkėjų jautrumus, supranta, kad turime labai daug suinteresuotų asmenų, dėl to linksta į kompromisus su ekonomine logika, su elementariais statistiniais argumentais ir daro tam tikrų nuolaidų atsižvelgdamas į ūkininkų pageidavimus. Galų gale tai išvirsta į tą patį: tave nuima, ūkininkai niekada nebūna patenkinti, o mūsų žemės ūkis nešuoliuoja į viršų tokiais pažangos tempais, kokių norėtųsi. Naujajam ministrui ar ministrei palinkėčiau, kad rinktųsi tiesą ir nesivaikytų reitingų, bet tiesiog ryžtųsi padaryti tą proveržį, kurį galima padaryti žemės ūkyje susitelkus, neišmėtant pinigų pagal kiekvieno pageidavimą. Strategiškai mąstant – tai galima padaryti.

Žemės ūkio ministrai yra vieni tų, kurie dažniausiai keičiasi, nes sektorius yra sudėtingas, ambicingas, įnoringas ir vien šioje kadencijoje pasikeitė trys ministrai. Norisi palinkėti disciplinos strateginiame planavime. Svarbu ne tik susiplanuoti, bet ir to laikytis, bent jau ilgiau nei vieną kadenciją kažką vykdyti.

– Ar galėtų keistis į Kauną perkeliamos ministerijos vaizdas paskyrus naująjį ministrą?

– Vyriausybės programoje ir protokoliniame Vyriausybės pavedime yra įrašytas tik ministerijos perkėlimas. Tai, kad mes norėjome kelti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), ką ir pačios ūkininkų organizacijos sako, kad jiems aktualiau agentūrose lankytis, o ne ministerijoje, tai čia buvo mano sumanymas. Deja, Vyriausybė kol kas jo nepatvirtino, buvo išreikšta valia perkelti ministeriją, o tik tada imtis agentūrų. Planas kol kas išlieka tik ministerijos perkėlimo. Aš norėčiau tikėti, kad naujasis ministras tiesiog laikysis Vyriausybės protokolinio pavedimo. (...) Tikiuosi, kad netrukus baigsis patalpų nuomos konkursas, kad turėsime laimėtoją ir turėsime jau įrenginėjamas patalpas, kurios turi būti paruoštos visos ŽŪM perkėlimui į Kauną kitų metų kovo 31 d.

– Žemdirbiai teigė, kad nebuvo su jais deramasi dėl ministerijos perkėlimo.

– Vienas dalykų, kuris bus kaip kartėlio prisiminimas – kad nepavyko įtvirtinti džentelmeniško bendravimo taisyklių. Aš esu dialogo žmogus. Kai atėjau, iškart įsteigiau ministro patariamąją tarybą, į kurią pakviečiau visų pagrindinių žemdirbių asociacijų atstovus. Jau tada kilo „šaršalų“, kodėl šitą pakvietei, kodėl manęs nepakvietei, kodėl tą pakvietei, bet mes tikrai puikiai dirbome. (...) Taip pat aplankiau per 40 savivaldybių, kur susitikinėdavau su žemdirbiais, sueidavo po keliasdešimt žmonių, kalbėdavomės, važiuodavau visur, kur mane kviesdavo. Tikrai buvau atviras ir apie viską kalbėjomės (su žemdirbiais. – ELTA), taip pat ir apie Kauną. Iš pradžių taip, pozicija kai kurių buvo neigiama, kai kurių teigiama su tam tikromis išlygomis.

Žemdirbių organizacijos, kurių dauguma gauna nemažą finansavimą iš ŽŪM, užsakinėja straipsnius arba rengia spaudos konferencijas ir kalba darbuotojų lūpomis, kai ministerijos darbuotojai tuos pačius žodžius ta pačia formuluote būna išsakę prieš keletą savaičių. Man yra aiškiau nei aišku, kas yra užsakovas viso puolimo prieš ministerijos perkėlimo į Kauną ir kas yra pagrindinis to puolimo iniciatorius. Tai yra šiame pastate (ŽŪM. – ELTA) dirbantys žmonės.

Viskas labai pasikeitė prieš mėnesį, kai tapo daugiau mažiau aišku, kad nebeliksiu ministru, tada prasidėjo atviras niekaip neužmaskuotas puolimas per žiniasklaidą, per mano politinius kolegas apie tai, kaip blogai šioje ministerijoje viskas yra. Ką noriu pasakyti, kad metus viskas buvo neblogai, bet likus mėnesiui viskas tapo baisu. Ministerijos darbas, cituojant ūkininkų asociacijas, tapo paralyžiuotas, nors nieko panašaus nematau, visi darbai vyksta greičiau nei iki šiol. Tai išsinešu kaip kartėlį. Ši sistema veikia kaip žiurkių laivas, kai beskęstant laivui kapitoną reikia sukandžioti, nes tuoj ateis kitas kapitonas.

– Ūkininkai baiminasi, kad dėl ministerijos perkėlimo sutriko ministerijos darbai ir dėl to gali nukentėti kai kurios svarbios derybos, pavyzdžiui, dėl tiesioginių išmokų naujuoju ES finansiniu laikotarpiu.

– Nesu stipriausias veislininkystėje, sėklininkystėje ar mėšlo kratyme ant laukų. Mano išsilavinimas diplomatija. Aktyviausiai ėmiausi uždavinio išsiderėti daugiau tiesioginių išmokų naujajam finansiniam laikotarpiui. (...) Aktyviai dirbau ir su prezidentūra, ir su premjero komanda, ir su eurokomisarais. Tikrai manau, kad yra padarytas neblogas įdirbis.

Tiek Philas Hoganas, žemės ūkio eurokomisaras, tiek Giunteris Otingeris, eurokomisaras, jau po truputį aiškina, kad turbūt Lietuva gali pasiekti daugiau nei buvo pasiūlyta praeitais metais Europos Komisijos. (...) Kaltinimai man, kad dar nėra tų išmokų, yra nepagrįsti, kadangi kiekvienas žmogus, kuris supranta, kaip vyksta derybos dėl būsimos finansinės perspektyvos, puikiai žino, kad per dieną niekas neįvyksta, tai tęsiasi metų metus.

Dabar prognozuojame, kad galbūt šių metų pabaigoje bus pasiektas susitarimas. (...) Žinau, kad ne viskas buvo gerai, bet didžiuojuosi tais pasiekimais ir darbuotojais, kurie juos darė. Tai, kad ūkininkų bendruomenės kai kurie atstovai vadina ministeriją „paralyžiuota“, yra įžeidimas ne tik man, bet pirmiausia tos ministerijos darbuotojams.

– Kaip vystosi vaučerių sistema? Po Europos Komisijos išvadų buvo pateiktos kelios smulkios pastabos, ar teko atlikti pakeitimų?

– Gavome raštą, kuriame Europos Komisija sako, kad mūsų suplanuota priemonė negali turėti jokio reikšmingo poveikio rinkai, dėl to mes galime ją taikyti. Dabar einame bandymo keliu, kai pirmiausia kuriame ūkininkų parduotuvėles iš europinių lėšų. Dabar turime 16 paraiškų, jos yra vertinamos, artimiausiu metu turėtų būti paskelbti laimėtojai ir skirtas finansavimas. Tada rugsėjį skelbsime dar vieną tokį kvietimą. (...) Tos parduotuvėlės galės pasinaudoti parama ir dalį jos skirti privilioti pirkėjus į parduotuves. Tai bus kažkokie paketai ar produktai, kuriuos gautų pirkėjas, apsipirkdamas toje parduotuvėlėje.

Jeigu matysime, kad ta paklausa ūkininkų yra pakankamai stipri, yra pirkėjai, tada gali būti, kad kitais metais jau bus numatytos lėšos. Tie žmonės, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus, į savo telefonus ar elektroninį paštą gaus kodus, kuriuos atsinešę į tas parduotuvėles gaus tam tikrą nuolaidą. Ta priemonė yra tapusi anekdotu, bet tik dėl to, kad kažkas iki galo neįsiklauso, kaip ji veiks. Tai nebus jokia socialinė skurstantiesiems skirta priemonė, nes tiems, kuriems iš tikrųjų trūksta pajamų maistui, yra kitos priemonės.

Tai bus priemonė, kuri plės parduotuvėlių pasiūlą, kad žmogus galėtų rinktis, ar jis nori apsipirkti prekybos tinkle, ar mažoje parduotuvėlėje. Tokiu būdu mes sukursime spaudimą prekybos tinklams galbūt šiek tiek mažinti kainas ir tuo pačiu sudarysime sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti savo produkciją tiesiai vartotojui uždirbant daugiau nei per krūvą tarpininkų, kai ta pati produkcija vis tiek atsiduria tuose pačiuose prekybos centruose.

– Ar planuojamas automobilių taršos mokestis turėtų būti taikomas ir traktoriams?

– Dėl traktorių situacija tokia, kad jau senokai galėjome taikyti tą taršos mokestį, bet, suprasdami situaciją, kad teoriškai viskas atrodo gražiai, nors realiai mūsų žemdirbiai gauna dvigubai, trigubai mažesnes tiesiogines išmokas nei gauna kitų šalių žemdirbiai, tai ne iš gero gyvenimo jie važinėja senesniais traktoriais. Mes kol kas taikėme išlygą, kad traktoriams neskaičiuojamas taršos mokestis. Šiuo metu ruošiame dokumentus, su kuriais kreipsimės į Europos Komisiją, prašydami pratęsti dar kartą tą nuolaidą, nes turime sulaukti, kol, gavę vienodas tiesiogines išmokas kaip kitų šalių žemdirbiai, turėsime galimybę atsinaujinti savo parką.

– Lankėtės Kinijoje. Kaip vertinate Lietuvos prekybos ryšius su Kinija? Kokie lietuviški produktai labiausiai sudomintų jų rinką?

– Pirma pamoka, kurią visi turime suprasti, kad nereikia bandyti neįmanomų dalykų, nereikia bandyti užkariauti visos Kinijos rinkos. Mums užtektų vieno procento, vienos nišinės produkcijos procento, ar tai būtų kūdikių maistas, ar ekologiška produkcija, kad galėtume pakankamai stipriai ten konkuruoti. Kitas dalykas – pakankamai neblogai esame pasistūmėję su rinkos atvėrimu, leidimų gavimu importuoti produkciją, tiek mėsą, tiek javus, iš kurių daug tikimės. Atverti rinką yra tik pirmas žingsnis. Antras žingsnis yra rasti importuotojus. Tai nėra taip paprasta.

Daugelis mūsų įmonių nusvyla nagus, kai pabando pačios važiuoti, tartis su prekybos tinklais. Tiesiausias ir, ko gero, vienintelis kelias yra susirasti importuotoją, kuris galėtų padėti mums ateiti į rinką. Reikia suprasti, kad jeigu nori eksportuoti į bet kokią šalį, tai galioja tos šalies ir taisyklės, ir įpročiai, ir skonis. Reikia gerai pasidaryti namų darbus, žinoti, ką jie mėgsta ir ko nemėgsta. (...)

Dabar ruošiamės pasaulio krepšinio čempionatui ir labai aktyviai dirbame tiek su mūsų, tiek su jų krepšinio federacijomis, kad galbūt būtų galima jų krepšininkams į rankas paduoti mūsų pieno produktus ir viešai sugirdyti ar parodyti, kokie mūsų krepšininkai dideli užauga, nes lietuvišką pieną vartoja. Ieškome ir netradicinių būdų.

– Pasirodė daug pranešimų apie nesaugią vištieną iš Lenkijos. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis yra sakęs: „Nebespėjama sukontroliuoti visų grandžių, užtikrinti tinkamų vištienos laikymo ir perdirbimo higienos sąlygų. Vištiena – greitai gendanti mėsa, todėl gabenant iš kitų šalių, pirkėjus ji pasiekia jau ne tokia šviežia". Kas neleidžia apsaugoti rinkos nuo nesaugios paukštienos?

– Viena įsimintiniausių frazių, kurią girdėjau dirbdamas žemės ūkio ministru, kurią man pasakė lyg ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, tai, kad prekyba tarp Lenkijos ir Lietuvos Europos Sąjungoje yra lygiai tas pats, kaip prekyba tarp Vilniaus ir Kauno.

Galioja visiškai tos pačios taisyklės, reikalavimai, mes negalime taikyti jokių apribojimų. Kai šiemet man pavyko laimėti kiaulių mūšį prieš Lenkiją, kai jie buvo uždraudę importuoti kiaulieną iš mūsų antros kiaulių maro zonos, tai mes apie tai labai daug diskutavome, kad prekyba tarp ES šalių negali būti niekaip ribojama. Jei viena šalis sugalvoja, kad neįsiveš staiga kiaulių, ji iš principo pažeidžia ES pagrindinius principus.

Šioje vietoje turime užtikrinti maisto saugą, bet principas, kad jei Lenkijos veterinarijos taryba yra sertifikuota ES veterinarijos tarnyba, tai mūsų Lietuvos veterinarija turi visiškai pasitikėti mūsų kolegų iš Lenkijos patikra. Ne viskas vyksta idealiai, dėl to mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka kai kuriuos neplaninius patikrinimus. Būna tų neatitikimų, tačiau tikrai negalime uždaryti sienos ir tikrinti kiekvienos įvežamos partijos.

Kita problema, dėl kurios paukštininkai skundžiasi, tai iš Ukrainos importuojama ir paukštiena, ir kiaušiniai. Problema ta, kad produkcija importuojama ne tiesiogiai į Lietuvą, o importuojama į Latviją. Kas atvažiuoja iš Latvijos, traktuojama kaip normali ES produkcija. Šioje vietoje, nors ir žinome, kad kilmės šalis yra Ukraina, bet sukontroliuoti tai, kas įvežama per Latvijos sieną, yra sunkiai įmanoma.