Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime nariai siūlo keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narių komandiravimo tvarką, siekiant išvengti situacijų, kai komisijos pirmininkas minėtus sprendimus priima vienasmeniškai.
Šiuo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme numatyta, kad VRK pirmininkas VRK narių sutikimu komandiruoja juos atstovauti VRK. TS-LKD frakcijos nariai Arvydas Anušauskas, Aistė Gedvilienė ir Žygimantas Pavilionis siūlo keisti šią nuostatą, numatant, kad VRK pirmininkas komisijos sprendimu komandiruotų komisijos narius atstovauti VRK.
Parlamentarai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pastebi, kad ši pataisa reikalinga, reaguojant į situacijas, kai į rinkimų stebėjimo misijas užsienyje pretenduoja vykti daugiau VRK narių nei yra vietų, o kam ir kur vykti sprendžia tik komisijos pirmininkas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad taip sudaromos sąlygos komisijos pirmininkui tokia nuostata naudotis kaip tam tikru pasirinktiniu konkrečių komisijos narių skatinimu, arba priešingai – neskatinimu. Tokia nuostata gali būti manipuliuojama, nepateikiant jokių motyvų, neatsiskaitant komisijai, pažeidžiant komisijos narių nepriklausomumo bei pamatinius komisijos viešumo ir nešališkumo principus“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Anot įstatymo pataisos iniciatorių, komisijos narių komandiruočių klausimo svarstymas viešame posėdyje ir kolegialus šio klausimo nagrinėjimas leistų skaidriai, viešai ir motyvuotai nuspręsti, kas yra siunčiamas į komandiruotes iš komisijos narių.
„Tai padėtų išvengti galimų manipuliacijų, todėl įstatymo projekte siūloma numatyti, kad sprendimas dėl komisijos narių komandiruočių būtų priimamas kolegialiai, o ne vienasmeniškai“, – pažymi parlamentarai.
Galėjo keršyti dėl iškeltų abejonių?
LRT.lt liepos viduryje skelbė, kad VRK nariui Viliui Semeška nebuvo leista išvykti į Ukrainą stebėti šios šalies parlamento rinkimų, nors patys Ukrainos VRK nariai kreipėsi į jį.
V. Semeška tąkart LRT.lt tvirtino manantis, kad VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė į Ukrainą komandiravo kitus VRK narius, o ne jį, galimai siekdama atsikeršyti už jo išreikštas abejones dėl komisijos veiklos skaidrumo, perkant IT paslaugas.
„Kreipėsi į mane skyriaus vedėja, informuodama, kad pirmininkė nepasirašys įsakymo (išleisti stebėti Ukrainos Rados rinkimus – LRT.lt), o to motyvas man yra visiškai miglotas ir neaiškus – neva tai kažkokia pakiša ar galbūt kažkoks atsidėkojimas dėl IT sistemų. Visiškai nesupratau, apie ką norima pasakyti. Kuo čia dėtos IT sistemos? [...] Buvo LRT tyrimas, tai galbūt manęs ir neišleidžia, galbūt tai yra signalas arba kerštas kaip Putino Rusijoje, kai Ukrainai palankių žmonių neišleidžia“, – kalbėjo V. Semeška.
V. Semeška tvirtino kreipęsis į VRK pirmininkę L. Matjošaitytę ir oficialiu raštu, prašydamas detaliau išaiškinti, kodėl jis nebuvo išleistas stebėti Ukrainos parlamento rinkimų.
„Manau, tai nėra etiška, nėra solidu iš VRKpirmininkės pusės. Man sunku vertinti, ar kiti motyvai, kurių man nepateikė, yra svarbūs, ar tai yra tiesiog kerštas už mano veiklą VRK, kai aš apie IT paslaugų pirkimus iškėliau klausimą“, – L. Matjošaitytės sprendimą vertino V. Semeška.
Dosnios sutartys sukėlė abejonių
LRT Tyrimų skyrius liepą skelbė apie diskusijas VRK dėl informacinių technologijų paslaugų pirkimo. Šios paslaugos reikalingos, rudenį organizuojant naujus Seimo rinkimus trijose vienmandatėse apygardose.
Pasirodo, per daugiau kaip trejus metus išimtinai iš bendrovės „iTree Lietuva“ užsakydama paslaugas, VRK išleido 5,4 mln. eurų: ne tik vis iš naujo pasirašydavo dosnias sutartis, bet ir nė karto neinicijavo derybų dėl kainų.
Rugsėjo pradžioje Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose vyks rinkimai tuščioms vietoms Seime užpildyti. Todėl birželį VRK turėjo pasirašyti sutartį su „iTree Lietuva“ dėl politinės kampanijos ir rinkimų metu teikiamų informacinių paslaugų. Sutarties suma siekia 221 tūkst. eurų.
Tačiau tarp komisijos narių kilo diskusija, ar tokia kaina nėra per didelė, kai VRK nuo 2016 m. sutartims su „iTree Lietuva“ jau išleido beveik 5,4 mln. eurų, ne tik pirkdama ir atnaujindama visą rinkimų informacinę sistemą, bet ir už kiekvienus rinkimus bendrovei mokėdama šimtatūkstantines sumas. Tuo labiau, kad ir pati komisija pripažįsta, kad tiekėjas susiduria su techninėmis problemomis, o anksčiau net buvo svarstoma sutartį nutraukti.
Pasirodo, VRK nuo pat 2015 m. pradžios pirkdama paslaugas iš „iTree Lietuva“ niekada nepasinaudojo galimybe inicijuoti varžytinių tarp konkurentų, siekiant gauti naujų pasiūlymų dėl paslaugų kainų. Pretekstas, kodėl komisija neieškodavo alternatyvių pasiūlymų, – vis nauji rinkimai.
„Mokame kosminius pinigus už IT sistemas organizuojant mažuosius ir didžiuosius rinkimus. Kaip kolegialus organas, paprašėme pateikti mums skaičiavimus, kiekgi valandų, kiek žmonių dirbs pagal minėtą sutartį, bet mums atsisakyta pateikti ekonominius skaičiavimus“, – liepą LRT Tyrimų skyriui sako VRK narys V. Semeška.
Anot jo, komisijos informacinės sistemos sudaro didžiąją dalį rinkimų kainos, o šiuo metu esą VRK yra įvaryta į kampą ir negali greitai pasirinkti kito tiekėjo, nes rugsėjį rinkimai privalo įvykti.
