Lietuvos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos piktinasi, kad Nacionalinė pažangos programa (NPP) rengiama skubotai ir nederinant su visuomene, neva ji neįtrauks daugelio svarbių aplinkosaugos nuostatų ir sukels daugiau sumaišties. Tuo metu Vyriausybės kanceliarija ir Aplinkos ministerija tikina, kad bendradarbiavimas vyksta, o programa gali pakeisti jau esamas aplinkos apsaugos strategijas.
NPP nustatomi strateginiai šalies plėtros tikslai ir uždaviniai, įvardijama, kokių pokyčių laukiama per artimiausius 10 metų visose viešosios politikos srityse, siekiant užtikrinti ilgalaikę šalies ekonominę ir socialinę pažangą.
Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas jungianti Aplinkosaugos koalicija teigia, kad NPP neįtrauks daugelio labai svarbių aplinkosaugos nuostatų. Pasak kreipimosi autorių, tokios struktūros ir taip rengiama programa negali pakeisti strategijų, nustatančių ilgalaikius aplinkosaugos tikslus ir kryptis.
„Nuogąstaujame, kad jei taip bus tęsiama strateginio planavimo pertvarka, tai bus įvesta tik daugiau sumaišties ir nebus užtikrintas darnus ir atsakingas šalies vystymasis“, – rašoma minėtame kreipimesi.
Pasigenda dialogo su visuomene
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė LRT.lt sako, kad šiuo metu sunku pasakyti, kurie NPP punktai yra per mažai apsvarstyti, nes kas savaitę gaunama nauja programos versija. Vis dėlto ji išskiria, kad didžiausia problema, kurią reikėtų spręsti, – tai, kaip NPP derinama su visuomene. Pasak L. Paškevičiūtės, Vyriausybė nesilaiko viešųjų konsultacijų metodikos, o iki šiol nėra aišku, kada ir kaip bus įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos rengiant šį dokumentą.
„Tenka pripažinti, kad kol kas nepavyksta užmegzti dialogo su Aplinkos ministerija“, – apgailestauja L. Paškevičiūtė.
Aplinkosaugos koalicija buvo susitikusi su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika. Kaip sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė, susitikimo su ministru ir jo komanda metu buvo paliesta daug svarbių klausimų, tarp jų – ir rengiama NPP. Anot L. Paškevičiūtės, sutarta, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas, kadangi dabar atrodo, kad linkstama į vienareikšmiškus sprendimus.
„Sutarėme, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas. Po susitikimo išsiuntėme ministrui ir jo komandai laišką su pasiūlymu rengti reguliarius susitikimus, o taip pat atskirą prašymą susitikti su viceministre dėl kaimo plėtros. Tai tarsi testas, kiek iš tiesų nuoširdus ministro noras bendradarbiauti“, – pasakoja L. Paškevičiūtė.
Jos teigimu, visą rugpjūtį turėtų vykti viešosios konsultacijos, o jei jos bus rengiamos kokybiškai, NPP turėtų kažkiek keistis ir būti patvirtinta rugsėjo mėnesį.
Vyriausybės kanceliarijos parengtai NPP ministerija nepritarė
Anot Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistės Raimondos Karnackaitės, ministerija yra pateikusi Vyriausybės kanceliarijai pasiūlymus dėl NPP strateginių tikslų, susijusių su jos veiklos sritimis, tačiau tai NPP versijai, kurią parengė Vyriausybės kanceliarija, ministerija kol kas negalėjo pritarti.
„Pažymėtina, kad kol kas NPP nebuvo patvirtinta ir yra grąžinta tobulinti“, – atsiųstame atsakyme teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
Kaip teigia R. Karnackaitė, į nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų pastabas ministerija stengiasi atsižvelgti maksimaliai. Pavyzdžiui, išskiria ji, rengiant minėtuosius pasiūlymus dėl NPP, su šių organizacijų atstovais buvo kelis kartus susitikta ir diskutuota, o prieš kurį laiką su jais šiuo klausimu susitiko ir diskutavo aplinkos ministras K. Mažeika.
Tikslai ir uždaviniai integruojami NPP
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų kreipimesi teigiama, kad NPP nustatys Lietuvos vystymosi prioritetus ir finansavimo kryptis ateinantiems 10 metų. Organizacijos baiminasi, kad neteks galios Seimo patvirtintos Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija ir Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, o kartu ir 8 žemesnio lygmens aplinkosaugos strateginiai dokumentai, taip pat 2015 m. Seimo patvirtinta Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija.
Vyriausybės kanceliarijos teigimu, tiek Strateginio valdymo įstatymas, tiek NPP įsigalios nuo 2021 m., kai ir minimos strategijos neteks galios. Anot Vyriausybės kanceliarijos atstovų, visi tikslai ir uždaviniai planuojami dešimčiai metų ir yra integruojami bei numatomi NPP, atsižvelgiant į galiojančius strateginius dokumentus, ES ir kitus tarptautinius įsipareigojimus.
„Ilgesnio laikotarpio tikslai ir vizijos bus perkelti į vėliau ketinamą atnaujinti Nacionalinės pažangos strategiją“, – aiškinama Vyriausybės kanceliarijos atsakyme.
Teigia, kad diskusijos vyksta
Anot Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų, jos pateikė esmines pastabas ir prašė organizuoti susitikimus ir diskusijas drauge su specialistais ir visuomenės atstovais, tačiau tai nebuvo padaryta. Teigiama, kad „toks slaptas ir skubotas procesas užkerta kelią visuomenei dalyvauti nustatant Lietuvos vystymosi gaires kitam dešimtmečiui ir yra nesuprantamas atviroje ir demokratinėje valstybėje, kokia teigia esanti Lietuva.“
Tačiau Vyriausybės kanceliarijos atstovai teigia, kad NPP strateginių tikslų ir uždavinių pirmasis pristatymas įvyko viešosiose konsultacijose kovo 19 ir 21 dienomis, taip pat balandžio 19 d. NPP rengimo koordinavimo komisijos posėdyje, o plačiajai auditorijai programa buvo pristatyta Atvirame pažangos forume, taip pat forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050“.
Atsakyme rašoma, kad balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais buvo rengti atskiri susitikimai su ministerijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos kritikuoja, kad NPP nėra pateikti aplinkosauginiai principai, pavyzdžiui, ekologinio efektyvumo, taršos prevencijos, atsakomybės, kai „teršėjas moka“, taip pat politikos įgyvendinimo instrumentai, tokie kaip teisėkūra, aplinkos apsaugos kontrolė bei moksliniai tyrimai.
NVO išskiria, kad programoje trūksta dalies prioritetinių aplinkosaugos sričių, pavyzdžiui, teigiama kreipimesi, uždaviniuose iš viso nėra minimos biosauga ir radiologinė aplinkos būklė, taip pat pasigendama tikslo atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo.
Vyriausybės kanceliarijos teigimu, NPP rengimo koordinavimo komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas pavesti Aplinkos ministerijai kartu su aplinkosaugos ekspertais peržiūrėti ir įvertinti NPP strateginius tikslus ir uždavinius per aplinkosauginių principų prizmę. Atsakyme taip pat rašoma, kad NPP kartu su ketinama atnaujinti Nacionaline pažangos strategija ir LR teritorijos bendruoju planu gali pakeisti jau esamas aplinkos apsaugos strategijas.
