Antradienį Seimas balsuoja dėl laikinojo ministro pirmininko paskyrimo toliau eiti pareigas. Jau praėjusią savaitę parlamentas pritarė prezidento Gitano Nausėdos pateiktai Sauliaus Skvernelio kandidatūrai.
Balsuojant dėl S. Skvernelio tvirtinimo premjeru 83 Seimo nariai buvo už, 1 buvo prieš, o susilaikė 30 Seimo narių. Vienintelis balsavęs prieš kandidatūrą buvo Gabrielius Landsbergis. Tiesa, vėliau jis paprašė jo balsą įskaityti prie susilaikiusiųjų.
Frakcijos kolegos ir koalicijos partneriai negailėjo S. Skverneliui pagyrų. Tačiau opozicija išsakė kritikos dėl keičiamų ministrų ir neaiškumo dėl tvirtinamos Vyriausybės.
„Valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis kalbėdamas Seimo salėje sakė, kad peržvelgiant trejų metų laikotarpį akivaizdu, kad premjero ir ministrų kabineto veikla pateisino lūkesčius ir pasitikėjimą. Jis negailėjo pagyrų premjerui S. Skverneliui sakydamas, kad nedaug buvo ministrų pirmininkų, nepabijojusių imtis drąsių žingsnių.
„Kartu, vykdomos reformos sulaukė ir didelio įtakingų verslo struktūrų, ypač veikiančių neskaidriai, pasipriešinimo. <...> Buvo pasirinktas ne lengvesnis, o Lietuvai reikalingų reformų ir permainų kelias“, – dėstė J. Jarutis, vardindamas tokius Vyriausybės darbus, kaip minimalaus atlygio, pensijų kėlimas, „Sodros“ skolos naikinimas, vaiko pinigai, parama pirmajam būstui ir t.t.
Jis kalbėjo ir apie naujai sudarytą koaliciją, kuri užtikrina daugumą Seime. J. Jarutis teigė, kad siekiama tęsti įsipareigojimus, užtikrinti reformų tęstinumą. Politikas teigė, kad S. Skvernelis būdamas nepartiniu premjeru gavo didelį valdančiųjų ir koalicijos partnerių pasitikėjimą.
„Valstiečių“ koalicijos partnerių „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigė, kad pagrindiniai koalicijos derybų akcentai buvo ne postai, o vertybiniai aspektai. Jo teigimu, derybų eiga rodė, kad nė vienai frakcijai nebuvo aktualu postai.
„Mes suprantame, kad Lietuvos žmonės palaiko vaiko pinigų klausimą, pensijų didinimo klausimus. Su premjeru sutarta toliau tęsti socialinės atskirties mažinimo programas“, – teigė A. Palionis.
Kalbėjo apie ministrus
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis dar prieš Seimo posėdį teigė, kad patvirtinti S. Skvernelį premjeru yra valdančiosios daugumos atsakomybė, todėl jo vadovaujama frakcija susilaikys.
Seimo posėdyje G. Landsbergis dėkojo premjerui, kuris, pasak konservatoriaus, buvo pirmasis iš „valstiečių“ atsitraukęs nuo pykčio retorikos: „Jūsų ištarti žodžiai, kad esminės reformos gali būti padarytos tik sutarus vienai ir kitai Seimo pusėms, buvo išgirsti, nuskambėjo reikšmingai ir tą labai vertinu.“
Anot TS-LKD lyderio, esminis klausimas – Vyriausybės jau nuveikti ir būsimi darbai. Visgi jis kalbėjo apie naująją valdančiąją koaliciją ir teigė, kad nerimą daug kam kelia tai, jog į valdančiąją daugumą įtraukta ir teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“. G. Landsbergio teigimu, tokiu atveju daug jautriau žiūrima į postus Vyriausybėje, kuriuos gaus šią partiją atstovaujantys asmenys.
„Ypač kai mes išgirdome, kad Krašto apsaugos ministerija atitenka „Tvarkos ir teisingumo“ partijai. Suprantu, kad tai kai kam buvo raudona riba. Skaidrumas yra dalykas numeris vienas, kuriuo mes rūpinamės. Dėl to Krašto apsaugos ministerija buvo tokia svarbi.
Susisiekimo ministerija yra turbūt antra neskaidriausia ministerija, kurią paveldėjo S. Skvernelio Vyriausybė. <...> Mes turėjome ministrą, kuris ėmėsi, atsiraitojęs rankoves, šioje ministerijoje tvarkytis. Gal tas ministras ir nebuvo tas, kuris pasiėmęs vėliavą kalbėtų apie proveržį, bet tai žmogus, kuris pasakė, kad šią neskaidrią sritį galima sutvarkyti, ir jis ėmėsi tai daryti“, – kalbėjo G. Landsbergis, omenyje turėdamas Roką Masiulį.
Jis teigė su liūdesiu vertinantis sprendimą šią ministeriją perleisti kažkam kitam. Pagal koalicijos derybų sutartį, ši ministerija atitenka Lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai.
Tačiau G. Landsbergis pabrėžė, kad svarbiausias Vyriausybėje yra finansų ministras Vilius Šapoka, nepabijojęs pasisakyti politiškai. Anot konservatoriaus, V. Šapoka sakė, kad yra liberalas, kad yra už mažą viešąjį sektorių, bet apie tai niekas nekalba. O tai, jo teigimu, kertasi su visais Vyriausybės programiniais punktais.
„Stebiuosi, kad diskusijoje apie būsimą Vyriausybę praleidome esminį punktą apie tai, ką Vyriausybė darys finansų srityje“, – sakė G. Landsbergis.
Lygino su pokerio žaidimu
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad pastaruoju metu S. Skvernelį matė kitokį – pripažįstantį klaidas, kalbantį apie tai, kad tik bendradarbiavimas yra geresnis kelias Lietuvai.
„Tačiau atmetus gražias, abstrakčias vizijas, turėtume konstatuoti, kad esame keistoje situacijoje. Valdančioji koalicija buvo lipdoma nuo gegužės pabaigos, tačiau net šiandien, iki balsavimo likus kelioms valandoms, mes nežinome atsakymų į esminius klausimus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad neaišku, kas taps ministrais, ką ketinama daryti su Seimo pirmininko postu, kokia bus Vyriausybės programa.
Anot jos, atsakymų nebuvimu siūloma Vyriausybei suteikti pasitikėjimą avansu. Politikė kalbėdama teigė, kad Vyriausybės dėliojimas primena pokerio žaidimą, kur visos kortos lieka uždengtos iki paskutinės sekundės, o varžovas bando įtikinti, kad neblefuoja.
S. Skvernelis: Vyriausybėje nebus nė vieno žmogaus, dėl kurio abejočiau
Pats S. Skvernelis Seimo salėje kalbėjo matantis situaciją šalyje, todėl svarbiausiais klausimais reikia susitarti. Jo teigimu, jei galvojama apie ilgalaikius, tvarius sprendimus, reikia politinio susitarimo. Premjero teigimu, pavyzdžiu laikytinas susitarimas dėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos finansavimo, kurį pasirašė didžioji dalis didžiųjų politinių partijų.
„Turėsime siekti kitų susitarimų“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat atsakė į kritiką dėl koalicijos sutarties su teisiama „Tvarkos ir teisingumo“ partija. S. Skvernelio teigimu, matomi pasikeitimai, leidžiantis atsisakyti anksčiau išsakytų griežtų žodžių. Be to, jis priminė, kad tai nėra vienintelė teisiama partija.
„Žiūrėkime, kokie pokyčiai vyksta. Kalbant apie susivienijusią opoziciją, ten irgi yra politinių partijų, kurios daro pokyčius, užprogramuotus kažkada anksčiau. Nematau skirties, kuri neleistų padaryti tam tikrų pozicijų pasikeitimų.
Riba, kuri negali būti kvestionuojama ir aš to nedarysiu, kalbant apie veiklą, veikimo metodus antikorupcijos, skaidrumo, korupcijos prevencijos klausimais, įstatymo projektai, parengti po skaudžių mūsų valstybei įvykių, tyrimų. Čia atsitraukimo būti negali“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
S. Skvernelis taip pat atsikirto kritikavusiems jį dėl R. Masiulio pakeitimo, sakydamas, kad ministrai neturi skaidrumo monopolio, o sakyti, kad naujasis ministras nesirūpins antikorupcinių priemonių įgyvendinimu – negalima.
Premjeras teigė, kad galimus kandidatus vertins per patikimumo, korupcijos prevencijos prizmę, gebėjimus.
„Nebus Vyriausybėje nė vieno žmogaus, dėl kurio abejočiau, nebūčiau ramus“, – sakė S. Skvernelis.
