Lietuvoje

2019.07.22 21:21

Malinauskas apie Skvernelį: jei jis kurtų politinį judėjimą ar partiją, tai nebūtų staigmena

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.07.22 21:21

Didžiausia likusi intriga šią vasarą – nauja Vyriausybė. Pirmadienį Saulius Skvernelis aptarti naujo ministrų kabineto prieš antradienio balsavimą susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Su kokiais iššūkiais susiduria premjeras aptaria „Dienos temos“ svečiai – premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

– Panašu, kad S. Skvernelis ir G. Nausėda yra radę bendrą kalbą, kas vis dėlto skiriasi nuo to rinkimų diskurso.

V. Bruveris: Tai, kad po rinkimų būna kitaip, nei būna prieš rinkimus, tai čia nieko naujo.

– Kiek G. Nausėda padės S. Skverneliui esant tokiai trinčiai su Ramūnu Karbauskiu? Ir kiek ši naujoji Vyriausybė bus valdančiosios daugumos, kiek vis dėlto S. Skvernelio ir G. Nausėdos?

V. Bruveris: Aš manau, kad pirmiausia pateikdamas S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus G. Nausėda pripažino tą politinę realybę, faktą, prieš kurį jis ir visi kiti stovi, kad kitos alternatyvos bent kol kas, ir sakydamas bent kol kas, manau, kad apskritai šią kadenciją, kiek jos dar beliko, nebus, norint išlaikyti šiokį tokį politinį stabilumą. Tai čia ir atsirado tas pirminis jų kontaktas, kuris tiesiog turėjo būti.

Dabar pagrindinis jūsų klausimas, kokios vis dėlto strategijos ir taktikos tose politinėse kasdienėse džiunglėse turėtų laikytis naujasis prezidentas. Jeigu jis bandys būti agresyvesnis žaidėjas, bandys manipuliuoti kažkokiomis esančiomis vidinėmis, akivaizdžiomis vidinėmis, jau visiškai plika akimi visiems matomomis prieštaromis „valstiečių“ viduje, teisingiau, tame tandeme tarp S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio, tai jo interesas būtų kuo glaudžiau ir kuo tampriau bendradarbiauti su premjeru tam, kad būtų vis per kepurę patrankomas Seime kol kas situaciją valdantis R. Karbauskis.

Tai aš nežinau, pažiūrėsime, kol kas aš tokios strategijos ir taktikos nematau, kaip ir apskritai nesuprantu iki galo prezidento laikysenos Vyriausybės formavimo procese. Kol kas jis aiškiau bent jau viešai yra pasakęs, kurie ministrai jam tinka ir kurių jis nenori keisti, o toliau yra viskas miglose kol kas.

– S. Skvernelis su G. Nausėda yra sukirtę rankomis per kepurę R. Karbauskiui vis suduoti, suduoti?

S. Malinauskas: Nemanau. Aš manau, jog jie tiesiog sukirtę rankomis, kad valstybės problemos bendros. Jeigu kažkam taikysi per kepurę, svarbiausia neužduoti visai valstybei. Kur tikra galiu sutikti, kad kol kas ir ministras pirmininkas, ir prezidentas randa bendrą kalbą, yra dažni susitikimai. Per juos tikrai tie sprendimai randami. O jeigu yra tam tikrų nesutarimų, tai jie išsprendžiami.

Antradienį balsavimas, pamatysime, koks jis bus, kalbant apie ministro pirmininko įgaliojimus ir pasitikėjimą juo Seime. O toliau dar nelengvas darbas pateikiant visą atnaujintą Vyriausybę, kiek ten bus iečių sulaužyta.

– S. Skvernelis yra „valstiečių“ premjeras?

S. Malinauskas: Daug kartų minėjau, kažkada šioje studijoje taip pat esu apie tai kalbėjęs, 2016 m. sakydamas savo kalbą jis sakė: „Nesu nei frakcijų, nei koalicijų premjeras. Esu Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas“. Ir tą patį jis pakartojo dabar. Be jokios abejonės, jis yra deleguotas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, bet reikia prisiminti, kad, pirmas dalykas, frakcijoje taip pat yra nemažai ir nepartinių žmonių.

Antras dalykas, šita politinė jėga gana seniai yra Lietuvos politinėje padangėje ir būtent po S. Skvernelio ir to nepartinio bloko atėjimo ji sulaukė didžiulės sėkmės. Tai čia klausimas, kaip sakant, kas pirmas – višta ar kiaušinis, tai ar ministras pirmininkas čia svarbiau, ar jį delegavusi politinė jėga.

– S. Skvernelis yra „valstiečių“ frakcijos narys.

S. Malinauskas: Be jokios abejonės.

– Ir nėra ketinimų pasitraukti, kaip kad, pavyzdžiui, jo bendražygis Vytautas Bakas pasitraukė iš frakcijos?

S. Malinauskas: Reikėtų klausti asmeniškai S. Skvernelio, šiuo metu jis yra frakcijos narys ir šiuo metu frakcijoje yra daug žmonių, kurie labai skirtingas nuomones turi, yra nepartiniai, tačiau yra frakcijos nariai.

– Kaip jūs galvojate, S. Skvernelis yra „valstiečių“ premjeras vis dar, ar jau nebėra?

V. Bruveris: Klausimas, ar jis tikrąja to žodžio prasme visada buvo „valstiečių“ premjeras. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad tas tandemas, tie santykiai yra ne iš meilės, o iš reikalo. Yra tam tikra takoskyra, kuri gali virsti kokia nors rimtesne trintimi, ypač kokiais nors kritiniais, kriziniais laikotarpiais, tas buvo seniai akivaizdu.

Dabar mes matome, nežinau, ar tai kulminacija, bet praeitą savaitę, kiek suprantu, ta praeitos savaitės abipusė komunikacija R. Karbauskio vieša ir S. Skvernelio, jau tą klausimą suponuoja. Iš tiesų, jie šnekėjo kaip visiškai svetimi žmonės ir premjeras taip formulavo savo ne tik politinę ateitį, bet ir dabartinį būvį, kad jis tarsi kažkaip jau nieko bendro rimto iš esmės neturi su ta organizacija, kuri vadina save nepagrįstai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Ir dabar jau visiškai aišku, kad jis prieš rinkimus, jau dabar, sprendžia, kaip jam formuluoti savo politinę ateitį savarankiškai. Nelabai atsimenu tokios situacijos mūsų naujausioje audringoje politinėje istorijoje, kad yra premjeras, kuris nėra nei valdančiosios partijos, nei formaliai narys, bet net politiškai, simboliškai, psichologiškai, visais kitais aspektais.

– Bet tas priklausymas frakcijai yra tam tikras saitas S. Skvernelio su „valstiečiais“? Jis nepasitraukia, nenutraukia to paskutinio ryšio?

V. Bruveris: Jeigu jau jis pasitrauktų iš frakcijos, tai nežinau, kaip jis galėtų likti premjeru. Gal įmanomas ir toks stebuklas.

– Kodėl R. Karbauskis tai pakenčia?

V. Bruveris: O ką R. Karbauskiui daryti?

– Juk buvo mosuojama kitų premjerų kandidatūromis?

V. Bruveris: S. Malinauskas ką tik pasakė, tai būtent S. Skvernelis buvo tas lokomotyvas, kuris atvežė „valstiečius“ į tokią beveik absoliučią valdžią, kokią jie gavo 2016 m. Nepaisant jo pralaimėjimo prezidento rinkimuose, jis lieka pats pajėgiausias ir potencialiausias tos visos politinės komandos, ne vien tik partijos, realus lyderis. Jeigu dabar visiškai jie išsiskiria, dar išsiskiria su pykčiais, su triukšmu, su muštynėmis dėl turto ir indų daužymu, tai pirmiausia kenčia jie visi, bet labiausiai nukenčia pats R. Karbauskis ir „valstiečiai“.

Aš manau, R. Karbauskiui, žinant jo tokį kerštingą ir liguistai kerštingą būdą, jam labai sunku tvardytis šioje situacijoje, bet jis būtent dėl šitų pragmatinių savisaugos elementų ir instinktų vis dar tvardosi.

– Yra tikrai daug užuominų apie tai, kad S. Skvernelis galėtų netgi kurti savo kažkokią politinę organizaciją. Kiek yra pasistūmėta to link, kad jūs jau pradėtumėte galvoti kurti ką nors naujo?

S. Malinauskas: Turėtų būti klausimas tiesiogiai ministrui pirmininkui, bet aš tik noriu į vieną dalyką atkreipti dėmesį. Būtent S. Skvernelis niekada nebuvo jokios politinės partijos narys. Tai, kad jis dalyvavo rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jokiu būdu jo neįpareigoja nei kažkokiu būdu paklusti partijos reikalavimams, partijos pirmininko reikalavimams ar panašiai.

Jeigu jis iš tikrųjų projektuos savo politinę ateitį kurdamas kažkokį savarankišką judėjimą ar politinę partiją, jeigu taip atsitiks, tai nebūtų jokia staigmena. Aš manau, kad bet kuris tokio dydžio politikas bet kokiu atveju apie savo politinę ateitį turėtų galvoti. Tiek apie savo komandos būrimą, tiek panašiai.

– O kodėl yra blogai su „valstiečiais“? Jūs galėtumėte paaiškinti?

S. Malinauskas: Čia yra geras klausimas, kuris man pačiam sukėlė labai daug tokių pamąstymų. Buvo užduotas paprastas klausimas ministrui pirmininkui prieš 2 savaites. Klausimas ne apie partiją, bet apie jį patį – ar jis galvotų stoti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Jis pasakė labai aiškiai: į tokią Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, į tokią politinę jėgą, kokia ji yra dabar, jis stoti negalvotų.

Tai sukėlė didžiules aistras ir aš tiesiog supratau vieną paprastą dalyką: yra partijoje žmonių, kurie šiandien sako, kad R. Karbauskis yra demokratijos įsikūnijimas ir per daug demokratiškas. Yra žmonių, kurie sako, kad nėra jokių problemų ir partijai absoliučiai sekasi ir viską ji laimi, viskas yra labai gerai. Čia yra tiesiog požiūrio klausimas. Aš supratau, kad S. Skvernelis savo klausimą išsakė, temą uždarė ir toliau jau partijos reikalai lieka vidiniam klausimui.

– Jūs esate beveik nuo pat pradžių su premjeru S. Skverneliu. Jūs galite pasakyti, kuo pasikeitė „valstiečiai“ nuo to laikotarpio, kai S. Skvernelis ėjo su jais į rinkimus iki šio momento?

S. Malinauskas: Aš nemanau, kad labai stipriai pasikeitė. Tik vienas dalykas – S. Skvernelis ėjo būtent su „valstiečiais“ nebūdamas partijos nariu, nedarydamas jokios tiesioginės įtakos, kaip turėtų pasikeisti ta partija, tiesiog atėjo su savo nepartiniu bloku, kartu su tuo judėjimu, kuris iš tikrųjų buvo gana neutralus, galbūt Lietuva ir pats S. Skvernelis ne iki galo matė visus niuansus, nes, sutikite, „valstiečiai ir žalieji“ nebuvo superryški Lietuvos politinėje padangėje jėga. Tai šiuo atveju tiesiog buvo tam tikras baltas lapas. Dabar kas jame atsirado, mes galime vertinti per tuos 2,5 m. ir žiūrėti, kur yra takoskyros, kur jų nėra.

– Tada buvo naudinga S. Skverneliui, dabar pasidarė nebenaudinga ir konformistiškai dabar galima pakeisti politinę jėgą.

V. Bruveris: Jis pirmiausiai, ir aš tai suprantu, yra nepatenkintas, jau nebegali pakęsti R. Karbauskio vaidmens, R. Karbauskio diktato, kaip norim galim formuluoti. Jis aiškiai sako: R. Karbauskis turi pasitraukti iš partijos pirmininko posto ir užleisti greičiausiai jam, S. Skverneliui, tada jis svarstytų ar sietų savo politinę ateitį būtent su „valstiečiais“.

R. Karbauskis iš pradžių apsimetęs, kad nesupranta, apie ką eina kalba, ir apskritai negirdėjo net tokių premjero pareiškimų, ilgai ir nesėkmingai apsimetinėjęs, po to jis labai aiškiai ir kategoriškai šitą atmetė ir pažėrė, ypač praeitą savaitę, visokių kaltinimų premjerui. Tai tokia situacija.

– Tai S. Skvernelis nematė R. Karbauskio ypatybių prieš trejus metus?

V. Bruveris: Matė, bet tuo metu buvo naudinga ir galbūt tikėjosi, kad vis dėlto pavyks jiems sugyventi daugiau ar mažiau ranka rankon, taikiai, vardan kažkokių interesų. Bet šie rinkimai, kurie buvo tokiu „stress“ ar „crash“ testu, netaisyklingai kalbant, tas iliuzijas, matyt, išsklaidė galutinai.

– Klausimas prognozavimui. Tai kiek pasikeis ministrų šioje Vyriausybėje?

S. Malinauskas: Ne kartą esu sakęs, manau, bus greičiausiai trys ministrai. Gali būti keturi. Bet greičiausiai bus trys ministrai.

– Bet Raimundas Karoblis lieka?

S. Malinauskas: Jeigu reikėtų prognozuoti man, aš manau, kad jis liks.

– Ir dar iš tų trijų ministrų turbūt bus ponas Giedrius Surplys, ponas Eimutis Misiūnas ir ponas Rokas Masiulis? Tie, kurių nelieka. Teisingai įvardijau?

S. Malinauskas: Visiškai teisingai. Tos ministerijos, kurios deleguotos koalicijos partneriams.

– Ar galima sakyti, kad R. Karoblio likimas šioje Vyriausybėje yra vis dėlto G. Nausėdos pirmoji pergalė?

V. Bruveris: Čia klausimas, kiek čia yra savarankiškas, kiek G. Nausėdos iniciatyva. Aš labiau įtarčiau, kad čia G. Nausėdai, prezidentui, jam yra asmeniškai kaip prezidentui svarbioje – gynybos – srityje, kaip užsienio politikos srityje, jis tiesiog klusniai perima Dalios Grybauskaitės paveldą.

– Ar galima sakyti, kad ši Vyriausybė bus vėl „valstiečių“ Vyriausybė? Ar tai vis dėlto S. Skvernelio Vyriausybė?

V. Bruveris: Tai bus S. Skvernelio, G. Nausėdos, atskirų partijų, kurios deleguos savo atstovus į tą Vyriausybę, Vyriausybė. Tai bus iš esmės tokia pati mažai ką bendro turinčiųjų bendrija, kokia buvo ligšiolinė Vyriausybė. Tik dar labiau fragmentuota, dar labiau susiskaldžiusi ir dar labiau nestabili.

– Kiek jūs duodate laiko naujajai Vyriausybei?

S. Malinauskas: Nebijokite, iki Seimo rinkimų tikrai veiks.

– O jūs?

V. Bruveris: Tiek, kiek tvardysis R. Karbauskis, kuris, galbūt, žiūrėkite, dar kokią interpeliaciją suorganizuos.

– Tam pačiam S. Skverneliui?

V. Bruveris: Nežinau, čia jau klausimas R. Karbauskiui ir jo psichologams, jeigu jis juos turi.

Dienos tema. Vytautas Bruveris: Skvernelis buvo lokomotyvas, atvežęs „valstiečius“ į valdžią