Lietuvoje

2019.07.22 18:12

Stojančiųjų verdiktas: jau aiškus geidžiamiausių profesijų sąrašas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.07.22 18:12

Pirmadienio popietę baigėsi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas. Aiškėja, kad jau ne pirmus metus iš eilės stojimų tendencijos panašios. Tiesa, stojančiųjų pasirinkimai nebūtinai atitinka darbo rinkos poreikius. Visgi ekspertai teigia, kad darbo rinkos pokyčius nuspėti sunku, o orientuotis reikėtų ne tik į diplomą, bet ir į asmenines savybes.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas dažniausiai renkasi sveikatos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių programas.

„Matomos tradicinės tendencijos, iš esmės renkamasi gana panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Universitetuose jau kelerius metus iš eilės stojantieji dažniausiai pirmuoju prioritetu žymi Medicinos studijų programą tiek Lietuvos sveikatos mokslų, tiek Vilniaus universitete“, – komentavo LAMA BPO atstovai.

Tarp populiariausiųjų universitetuose išlieka Teisės, Programų sistemos, Psichologijos, Odontologijos studijų programos. Stojantieji į kolegijas dažniausiai renkasi Kosmetologijos, Logistikos, Bendrosios praktikos slaugos, Tarptautinio verslo bei Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos programas.

Nesikeičia ir tai, kurios aukštosios mokyklos prašymuose minimos dažniausiai. LAMA BPO duomenimis, tarp universitetų ir toliau pirmauja VU. Kolegijų sąraše pirmosios Kauno ir Vilniaus kolegijos.

Darbo rinkoje paklausiausi IT specialistai

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas portalui LRT.lt komentavo, kad populiariausių specialybių dešimtukas kasmet būna panašus. Anot jo, medicina kasmet karaliauja geriausiai besimokančių moksleivių pasirinkimuose.

„Jei neribotume priėmimo, gali būti, kad ketvirtadalis stojančiųjų į universitetus norėtų tapti gydytojais, tačiau valstybei tiek medikų tikrai nereikėtų.

Bendrai tarp stojančiųjų populiarūs išlieka tiek verslas, tiek vadyba, tiek teisė. Netgi prieš kelerius metus gerokai sumažinus joms skiriamą valstybės finansuojamų vietų skaičių, stojantieji vis tiek jas rinkosi, net jei ir teko mokėti už studijas. Taip vyksta, matyt, ir dėl to, kad šių dalykų bendrosios žinios gali būti pritaikomos plačiausiai, visose srityse“, – komentavo V. Razumas.

Jis taip pat teigė, kad galima pasidžiaugti, jog jau keletą metų populiariausiųjų dešimtuke figūruoja programų sistemos. Pasak viceministro, IT specialistų reikalingumu neabejojama nei dabar, nei ateityje.

Tiesa, V. Razumas svarstė, kad rinkdamiesi studijas stojantieji, greičiausiai, galvoja ne tik apie darbo rinkos poreikius, bet ir apie asmeninius polinkius. Pašnekovo teigimu, ne visi gali būti IT specialistais, kad ir kokia perspektyvi būtų ši specialybė.

„Tad stojantiesiems galima palinkėti rinktis tai, kas juos labiausiai domina, ir tapti gerais savo pasirinkto dalyko profesionalais – jų reikia visose srityse, jie visuomet ras savo vietą darbo rinkoje”, – sakė viceministras.

Visgi jis kalbėjo, kad darbo rinka jau ne pirmus metus siunčia signalus dėl inžinerijos ir technologijų specialistų, slaugytojų, matematikų ir informatikų poreikio. Atsižvelgiant į tai, pernai buvo stipriai padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius šiose studijose. Tačiau, kaip sakė V. Razumas, daug valstybės finansuojamų vietų liko neužimta, nes stojantieji nesirinko šių studijų.

Kiek anksčiau šiemet Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministrai pranešė, kad valstybės finansuos studijas visiems, šiemet stojantiems į tiksliuosius ir inžinerinius mokslus. Šių sričių studijų vietų šiemet siūloma daugiausia – 5555.

Į aukštąsias mokyklas iš viso ketinama priimti 13 tūkst. pirmakursių: iš jų 7,7 tūkst. į universitetus, 5,3 tūkst. į kolegijas.

Svarbu ne tik diplomas, bet ir asmeninės savybės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė portalui LRT.lt komentavo, kad ateityje turėtų mažėti fizinio darbo, tikslumo, atminties reikalaujančių darbo vietų skaičius.

„Nors tiksliai ateities darbo rinkos nuspėti neįmanoma, Pasaulio ekonomikos forumas savo ataskaitoje „The Future of Jobs“ prognozuoja, kad 2022 m. – taigi tais metais, kai daugelis šiandien įstojusių baiginės studijas, darbdaviai ieškos žmonių, gebančių analitiškai mąstyti, mokančių mokytis, spręsti problemas, kūrybiškų, suprantančių technologijų dizainą, pasižyminčiu aukštu emociniu intelektu“, – teigė M. Vyšniauskaitė.

Pasak jos, nėra taip, kad Ketvirtoji pramonės revoliucija milijonus darbų tiesiog sunaikins, tačiau keisis jų profilis, reikalingų įgūdžių paklausa. Anot LLRI atstovės, tokie pokyčiai vyksta nuolat.

Ji pasakojo, kad Pasaulio ekonomikos forumas išanalizavo, jog 2013-2017 metais, pavyzdžiui medicinos srityje, daugiausiai įdarbinta buvo – programuotojų ir reabilitacijos specialistų, ženkliai sumažėjo samdomų administracijos darbuotojų ir pardavimų vadybininkų skaičius.

„Specialybės transformuojasi, net norint išlaikyti darbą, tenka nuolatos mokytis, išmanyti keletą dalykų. Darbo rinka keičiasi greičiau nei spėja studijų programas pritaikyti aukštosios mokyklos. Tendencijų sekimas, senoviniais metodais dirbančių dėstytojų ir nenaudingų programų keitimas – turėtų būti pirmiausia pačių studentų rūpestis. Jie gali išsireikalauti kokybės, nelaukdami, kol pokyčiams ryšis aukštosios mokyklos administracija ar švietimo programas atnaujins valdžia“, – aiškino pašnekovė.

Jos teigimu sunku pasakyti, kodėl tarp populiariausių išlieka tokios profesijos, kaip medicina, teisė, programų sistemos ir t.t. M. Vyšniauskaitės manymu, kai kurie seka madas, pasiduoda visuomenės nuomonei, tėvų, mokytojų spaudimui ir pasirenka saugų variantą – vieną iš prestižinių specialybių.

„Įstojau į teisę“ skamba solidžiau nei „studijuosiu filosofiją“. Kita priežastis – 18-19 metų jaunuoliui nuspręsti, ką norės veikti artimiausius ketverius metus ar net visą gyvenimą – sudėtinga, todėl populiarios studijos atrodo patikimas variantas. Nieko keisto, kad Lietuvoje apie 15 proc. studentų studijas meta jau po pirmo kurso.

Nuspėti, kas bus perspektyvu ateityje – neįmanoma, bet būsimiems pirmakursiams labai padėtų bent jau studijų programų analizė. Kursai, paskaitos, dėstytojai, praktika, galimybė išvykti į užsienį, kitų studentų vertinimas – yra žymiai svarbiau nei studijų pavadinimas, o kartais net nei aukštoji mokykla“, – komentavo M. Vyšniauskaitė.

Tiesa, ji ramina, kad darbus gaus ne populiariausių diplomų, o paklausiausių įgūdžių ir patirties savininkai. Anot LLRI atstovės, nėra tokių studijų, kuriuos garantuotų darbą. Ji taip pat kalbėjo, kad nėra šimtu procentų paklausių specialybių, o yra paklausūs žmonės, jų asmeniniai bruožai, įgūdžiai, patirtis, gebėjimas save pristatyti ir pasiryžimas toliau mokytis.

„Pasaulyje daugėja darbdavių, stambių įmonių, kurioms nebūtinas aukštojo mokslo diplomas. Pavyzdžiui, visai neseniai „Google“ Vilniuje ieškojo programų koordinatoriaus, kurio magistro diplomą galėjo atstoti tinkama patirtis. Diplomas neužtikrina darbo vietos, o studijos nėra nuosprendis, kad turėsi dirbti pagal specialybę. Joks universitetas neparuoš darbuotojo konkrečiai darbo vietai. Kiekviena įmonė yra unikali, todėl darbe teks prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų, derinti keletą skirtingų veiklų“. – teigė M. Vyšniauskaitė.