Lietuvoje

2019.07.22 16:21

Pasirodymo „Emigravau netyčia“ kūrėja: negalima užtrenkti durų, jei žmonės nori išvykti

Miglė Dauskurdienė2019.07.22 16:21

„Emigravau netyčia“ – taip pavadintą nuotaikingą profesionalios pasakotojos Mildos Varnauskaitės pasirodymą jau yra išvydusi ne vienos šalies publika. Pati šiuo metu Amsterdame gyvenanti pašnekovė tikina, kad jos asmenine patirtimi paremtas lietuviškas pasakojimas tapo universalia istorija apie išvykimą ir grįžtančių laukimą, aktualia daugelio valstybių gyventojams, teigiama pranešime žiniasklaidai.

M. Varnauskaitė į Nyderlandus išvyko 2015 m. Atsitiktinai internete atradusi pasakojimo meno kursus Amsterdame, ji nusprendė šio amato mokytis pas vieną geriausių šiuolaikinių pasakotojų Sahando Sahebdivani „Mezrab“ istorijų pasakojimo mokykloje. Pasak pašnekovės, „Mezrab“ gimė iraniečių šeimos namų svetainėje, kur svečiai kas savaitę rinkosi pasakoti istorijas, o šiuo metu tai neabejotinai yra šiuolaikinio pasakojimo centras, vakarais sutraukiantis šimtus klausytojų. Čia susirinkusi auditorija girdėjo ir lietuvės pasirodymą.

„Publikai pasakoju savo išvykimo istoriją, ją maišydama su pokštais, prisiminimais bei portugalų ir lietuvių folkloro pasakojimais. Tokia idėja man kilo dar besimokant pasakojimo meno Amsterdame. Norėjau kalbėti apie patirtis, su kuriomis susidūriau persikėlusi į kitą šalį. Netrukus supratau, kad vieno žmogaus individuali kelionė gali atliepti daugybės kitų žmonių, bent kartą palikusių namus ar išvykusių ilgam, jausmus“, – tikina pašnekovė, 2017 m. baigusi studijas „Mezrab“ mokykloje ir pasirinkusi profesionalios pasakotojos kelią.

Anot M. Varnauskaitės, žmonės iš gimtosios šalies išvyksta dėl skirtingų priežasčių: ieško geresnio darbo, perspektyvų, išsilavinimo, nuotykių, meilės – kiekvieno istorija labai unikali, tačiau, paradoksalu, ir labai universali.

„Kartą išvykus, nebeįmanoma sugrįžti tokiam pat ir į tą patį. Išvykimas uždeda tam tikrą ženklą, kurį atpažįsta turintys panašių išgyvenimų ir patirties. Kartą pasakojau Airijos lietuvių išeivių bendruomenei, tada net pati nustebau, kaip taikliai pataikiau su savo istorijomis į jų turimas patirtis, nors mus skiria amžius, šalys, emigracijos priežastys. Tą patį išgyvenau ir pasakodama Amsterdame gyvenančiai, iš kitų šalių suvažiavusiai auditorijai“, – teigia moteris.

Anot M. Varnauskaitės, toks pasakojimas yra įdomus įvairiai auditorijai, nes išvykimas iš savo šalies yra viena pagrindinių mitinių pasakojimų temų: herojus tampa herojumi tik nulipdamas nuo saugaus namų pečiaus ir leisdamasis į kelionę, kurioje patiria daugybę išbandymų.

„Pamenu, kai pirmą kartą surengiau „Emigravau netyčia“ pasirodymą, mano kolega pasakotojas Anastasios Sarakatsanos iš Graikijos net apsiverkė, nes atpažino savo paties asmeninėje istorijoje potyrius, apie kuriuos kalbėjau pasirodyme – motinos skausmą ir ilgesį išvykus sūnui.

Publika užsienyje atpažįsta emocijas, nesvarbu, kad aš kalbu apie išvykimą iš Lietuvos, o ne iš Graikijos, Turkijos ar kitos valstybės. Man, kaip pasakotojai, svarbiausia yra nemeluoti publikai, tada ji, nesvarbu, kokios „sudėties“ – lietuviška, ar ne, – atpažins universalius kiekvienam žmogui jausmus ir potyrius. Juk nepaisant visų socialinių skirtumų, mes visi giliai viduje esame labai panašūs“, – kalba pašnekovė.

Emigracijos dirbtinai stabdyti nereikėtų

Ar verta bandyti sulaikyti išvykstančius, M. Varnauskaitė sako vienareikšmio atsakymo neturinti. Jos manymu, negalima užtrenkti durų, jei žmonės nori išvykti – jie turi teisę gyventi, kur nori, jei ten jaučiasi laimingi. Tačiau galima pakviesti sugrįžti, stengtis išgirsti ir suprasti emigravusius, padėti jiems nenutolti.

„Tikrai žvelgiame į emigraciją skaudžiai, tai sukelia daug įtampos tarp išvykstančių ir liekančių, apie tai kalbu ir savo pasirodyme. Visgi esame ne tik labai maža, bet ir labai sėsli šalis, demografiniai pokyčiai mus paliečia itin asmeniškai: išvažiuoja artima draugė – dingsta svarbus asmuo socialiniame rate, išvyksta tėvai – vaikus augina seneliai, taip keičiasi šeimos samprata. Kaitą sunkiai išgyvename, nežinome, ką su ja daryti, nes nieko panašaus iki tol nebuvo arba niekas apie tai nekalbėjo garsiai ir, svarbiausia, jautriai“, – tikina pašnekovė.

Anot M. Varnauskaitės, situaciją padėtų keisti įsiklausymas į išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų istorijas – taip suprasime, kad nėra tik juoda ir balta, tik „gyvenu Lietuvoje“ ir „išvykau iš Lietuvos“. Iš tiesų emigracija duoda ir daugybę pozityvių dalykų ne tik išvykusiam asmeniui, bet ir visai šaliai.

„Dirbdama su jaunuoliais pastebėjau, kad jų istorijos mažai kuo skiriasi nuo jų bendraamžių užsieniečių: dabartiniai paaugliai ir studentai keliauja daugiau, važiuoja pagyventi į skirtingas šalis, dirba keliose valstybėse, greičiau keičiasi idėjomis, atveža jas į Lietuvą, keičia visuomenę. Emigracijos nevadinčiau problema, ją vadinčiau iššūkiu, kviečiančiu keisti pirmiausia save ir savo požiūrį“, – svarsto šiuolaikinio pasakojimo profesionalė.

M. Varnauskaitė savo pasirodymą „Emigravau netyčia“ surengs ir Birštone rugsėjo 6–7 dienomis vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent“.