„Valstietės“ Agnės Širinskienės manevrai, kai politikė perėjo į „tvarkiečių“ frakciją, tačiau seniūnų sueigoje toliau atstovauja „valstiečiams“, sukėlė nemenką šurmulį Seime tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos gretose. Pati politikė, pranešusi, kad greičiausiai nedalyvaus kitų metų Seimo rinkimuose, teigė, kad tai tėra jos nusivylimo išraiška. Tuo metu opozicija abejoja tokiais A. Širinskienės veiksmais ir įtaria, kad „valstietė“ mėgina atsitraukti, bijodama apkaltos.
LRT.lt primena, kad, gelbėjant subyrėjusią partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakciją, buvo nuspręsta, jog „valstiečiai“ koalicijos partneriams „paskolins“ savo kolegę, vieną ištikimiausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio bendražygių A. Širinskienę.
Šurmulys parlamente kilo, kai A. Širinskienė, nors jau yra prisijungusi prie „tvarkiečių“ frakcijos, seniūnų sueigoje ir toliau atstovauja „valstiečiams“. Šis Seimo narės elgesys papiktino tiek opoziciją, tiek ir kai kuriuos valdančiųjų atstovus. Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai A. Širinskienę apskundė Etikos ir procedūrų komisijai (EPK), o įtakinga LVŽS narė, parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė dėl A. Širinskienės kreipėsi į Teisės departamentą.
Teisės departamento išvadoje, su kuria susipažino LRT.lt, nurodoma, kad pagal Seimo statutą, Seimo narys negali priklausyti vienai frakcijai ir atstovauti kitai. Teisininkų atsakyme cituojamas ir 2001 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
„Konstitucinis Teismas [...] nutarime išaiškino Statuto nuostatą ir nurodė, kad „pagal Seimo statutą, Seimo nariai jungiasi į frakcijos laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus Seimo narių, galinčių sudaryti frakciją, skaičius (ne mažiau kaip 7 Seimo nariai), taip pat įtvirtintas principas, kad kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos atstovas“, – teigiama Teisės departamento rašte.
Galiausiai A. Širinskienė, reaguodama į šį šurmulį, kreipėsi į „valstiečius“ laišku, kuriame pažymėjo, kad nesilaiko įsikibusi jokių postų ir gali pasitraukti net iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovių. Ji taip pat pareiškė, kad esą gali nedalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose po LVŽS vėliava.
„Galiu Jus patikinti, kad asmeniškai aš neplanuoju kitų Seimo rinkimų, tad neplanuoju užimti nei vietos sąraše, nei vienmandatės apygardos. [...]
Man nėra svarbios jokios pareigos, dėl to su Jūsų frakcijos seniūnu esame sutarę, jog po Vyriausybės suformavimo sėsime kalbėti dėl galimybių pakeisti mane Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – laiške „valstiečių“ frakcijai rašė A. Širinskienė.
P. Urbšys: kai lyderis tampa garbinimo objektu, nesvarbi ir Konstitucija
Kaip nepriklausomas kandidatas į Seimą išrinktas, parlamente prie „valstiečių“ frakcijos prisijungęs, tačiau vėliau iš jos pasitraukęs parlamentaras Povilas Urbšys, reaguodamas į A. Širinskienės veiksmus, liepos 9 d. plenariniame posėdyje viešai atsiprašė, kad ją atvedė į politiką.
LRT.lt kalbintas P. Urbšys teigė, kad A. Širinskienės manevrai yra susiję su siekiu maksimaliai įgyvendinti LVŽS lyderio R. Karbauskio užgaidas. Politiko manymu, A. Širinskienės laiškas kolegoms tebuvo patirtų nuoskaudų išraiška, bet ne savo klaidos pripažinimas.
„Kai politinis lyderis tampa vos ne religijos garbinimo objektas, tada jau tau nebesvarbūs nei įstatymai, nei Konstitucija. [...] Tokiu savo elgesiu A. Širinskienė pateikia save kaip auką ir bet kokiu atveju žmogus nori, kad tas aukojimasis būtų įvertintas. Bet kai atsiranda tų, kas suabejoja, ar ta auka dera su politine kultūra, su Seimo statutu, tai ją tai labai įžeidžia. Tada ir pasipila emociniai, nusivylimo laiškai. [...]
Tokios būsenos žmogus pasiruošęs dėl „bendro reikalo“ gyvas susideginti ant laužo. Tačiau ji eilinį kartą pademonstravo teisinių žinių ribotumą. Ne kartą dėl iniciatyvų įstatymų projektai Seime patyrė fiasko, nes matomi galimi neatitikimai Konstitucijai“, – svarstė P. Urbšys.
LRT.lt primena, kad dėl to, ar A. Širinskienės sprendimai atitinka Konstituciją, parlamente suabejota ne pirmą kartą. Konstitucinis Teismas gegužę nutarė, kad Seimo sprendimas imtis LRT veiklos tyrimo prieštarauja Konstitucijai. Šį tyrimą inicijavo LVŽS, o jam vadovavo A. Širinskienė.
Ar A. Širinskienės laiškas „valstiečiams“, kuriame ji užsiminė apie tai, kad neketina dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, gali būti susijęs su baime, jog jai bus surengta apkalta dėl galimų Seimo statuto ar net Konstitucijos pažeidimų? P. Urbšys tvirtino, kad A. Širinskienė pati esą nesupranta, kad galėjo padaryti pažeidimų. Jis kartojo, minėtas parlamentarės laiškas tėra nusivylusios politikės emocijų išraiška. Tiesa, P. Urbšys neatmetė, kad parlamente vis dėlto gali kilti iniciatyva A. Širinskienei pradėti apkaltą.
„Jeigu A. Širinskienė, nepaisydama nieko, brausis į tuos teisinius brūzgynus, tikrai manau, kad tokiais savo sprendimais ir elgesiu gali sukelti tam tikrą prieštaravimą ne kam kitam, o Seimo pareigų atlikimui. Mes kalbame apie tą sprendimą sudaryti fiktyvią politinę santuoką su „tvarkiečiais“. Iki šiol iki tokio lygio Seime nebuvo nusirista“, – dėstė P. Urbšys.
Lauks etikos sargų sprendimo ir tarsis dėl apkaltos
LRT.lt kalbintas LSDP frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas teigė manantis, kad A. Širinskienė, nesitraukdama iš seniūnų sueigos ir joje atstovaudama LVŽS, nors yra perėjusi į „tvarkiečių“ frakciją, mažų mažiausiai pažeidė Seimo statutą.
„Visas tas elgesys rodo, kad, nors A. Širinskienė perėjusi į partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakciją, tai, teisės terminais kalbant, yra apsimestinis sandoris. Politikė net tik veiksmais, bet ir savo polemika rodo, kad ji ir toliau bus „valstiečių“ atstovė. Taip būti negali. Seimas turi priimti sprendimą, atitinkantį statutą. Dabartinė situacija neatitinka statuto“, – aiškino J. Sabatauskas.
Socdemas nepaneigė, kad LSDP palaikytų apkaltą A. Širinskienei, jei šią procedūrą inicijuotų parlamento etikos sargai.
„Mes norėtume elgtis nuosekliai – reikia sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvados“, – užsiminė pašnekovas.
J. Sabatauskas, paklaustas, kaip vertina A. Širinskienės laišką, kuriame politikė užsimena apie tai, kad nesilaiko postų, kad žada nedalyvauti kituose Seimo rinkimuose, pažymėjo manantis, jog tai gali būti tam tikras atsitraukimo manevras, išduodantis, kad „valstietė“ bijo apkaltos.
„Atsitraukimas yra turbūt susijęs su tuo, kad tarsi siekiama nukrauti tą įtampą, susidariusią aplink grėsmę. Neaišku, kokį sprendimą priims Etikos ir procedūrų komisija. Iš kitos pusės, mes atkreipėme dėmesį į tai, kad tai gali būti Seimo nario priesaikos sulaužymas“, – svarstė socdemas.
Stebisi, kodėl sulaukė tiek dėmesio
Ginčų epicentre atsidūrusi A. Širinskienė LRT.lt teigė esanti susipažinusi su Teisės departamento išvada dėl Seimo narių atstovavimo frakcijoms. Ji žadėjo minėtą išvadą įgyvendinti, tačiau atkreipė dėmesį tai, kad teisininkų išaiškinimas sukėlė dar daugiau klausimų dėl frakcijų kvotų parlamento komitetuose.
„Dėl seniūnų sueigos yra Teisės departamento išaiškinimas ir aš manau, kad mes šią savaitę jį įgyvendinsime vienu ar kitu būdu. Bet kas atsitinka? Tas išaiškinimas dėl seniūnų sueigos iš esmės atidaro Pandoros skrynią dėl komitetų sudėties“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Valstietė“ neslėpė nuostabos, kad parlamente jos elgesys sulaukė tiek daug dėmesio, mat, jos teigimu, kai kuriuose komitetuose kvotų balansas nėra išlaikomas, frakcijos perleidžia savo kvotas kitoms frakcijoms, pavyzdžiui, 2017 m. konservatorius Emanuelis Zingeris atsidūrė Europos reikalų komitete ir jame opozicijos atstovų buvo daugiau negu valdančiųjų.
„Iki mano šito klausimo (diskusijos dėl frakcijų atstovavimo komitetuose, seniūnų sueigoje – LRT.lt) niekada niekam nebuvo svarbios, įdomios, niekas nesigilino“, – stebėjosi parlamentarė.
A. Širinskienė teigė, kad antradienį valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje bus sprendžiama, kaip jai elgtis toliau.
Pripažįsta – prasprūdo emocijos
A. Širinskienė, paklausta apie jos laišką LVŽS, patikslino, kad ji dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose „neplanuoja“. Pasak parlamentarės, tai dar nereiškia, kad ji tikrai nedalyvaus parlamento rinkimuose. „Valstietė“ neslėpė, jog kreiptis į kolegas laišku ją pastūmėjo nusivylimas dalimi bendražygių.
„Mano laiške nėra pasakyta, kad nedalyvausiu (Seimo rinkimuose – LRT.lt). Tokio žodžio tame laiške tikrai nėra. Ten buvo pasakyta, kad „neplanuoju“ dalyvauti rinkimuose ir „neplanuoju“ užimti vietos vienmandatėje ar daugiamandatėje apygardoje. Viena yra nedalyvauti, kita yra planuoti.
Taip, tai buvo emocingas pasisakymas, tiesiog matant kolegų ir žodžius, ir pasisakymus, ir susirašinėjimą – ten vyko tikrai ilgas susirašinėjimas, – bet šiuo metu esamoje situacijoje rinkimų aš tikrai neplanuoju. Matau, kaip aš tame laiške daviau suprasti, kad kiti kolegos tuos dalykus planuoja. Kai aš apsispręsiu – dalyvauti (rinkimuose – LRT.lt) ar nedalyvauti – tai, patikėkite, ne asmeniniais laiškais tai praneščiau, o praneščiau viešai“, – pažymėjo Seimo narė.
A. Širinskienė neigė opozicijos atstovų Seime svarstymus, kad jos laiškas tėra baimės dėl galimai gresiančios apkaltos išraiška.
„Aš tikrai nesibaiminu apkaltos, nes, pagal opozicijos logiką, apkaltą reikėtų organizuoti ir ponui E. Zingeriui, nes ir kiti konservatoriai tame (Europos reikalų – LRT.lt) komitete naudojasi „valstiečių“ turima kvota. Tai tikrai tie mano komentarai kolegoms buvo emocingi, kupini nusivylimo, bet nėra susiję su apkaltų baimėmis. Mano komentarai susiję daugiau su bendra atmosfera“, – pažymėjo „valstietė“.
LVŽS lyderis R. Karbauskis praėjusią savaitę pareiškė, kad A. Širinskienė greičiausiai nesitrauks iš TTK pirmininkės pareigų. Seimo narė neslėpė, jog turi partijos lyderio palaikymą, tačiau, jos teigimu, pačios sprendimus dėl seniūnų sueigos, dėl TTK lems teisiniai aspektai.
„Aš pono R. Karbauskio pasitikėjimą ir palaikymą visada turiu, bet yra teisiniai niuansai ir dėl tų teisinių niuansų turime Seime susitarti, susivokti galų gale, kaip mes juos interpretuojame, kaip suprantame Seimo statuto normas“, – dėstė pašnekovė.
