Lietuvoje

2019.07.23 18:07

Generalinis konsulatas Čikagoje: nuo kadaise deginamų sovietinių vėliavų iki pagalbos emigravusiems lietuviams

Edvardas Kubilius, Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2019.07.23 18:07

Generalinis konsulatas Čikagoje, kurio veikla buvo tęsiama ir talkinama lietuvių išeivijos per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį, rūpinasi į Čikagą emigravusių lietuvių kultūriniu, ekonominiu ir politiniu gyvenimu, LRT projekte „Keturi milijonai“ pasakoja generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius.

„Čia yra lietuvybės širdis. Jei ne pasaulyje, tai Amerikoje tikrai“, – tikina pašnekovas.

– Kokia yra konsulato istorija?

– Konsulatas buvo įkurtas Čikagoje, nes čia buvo didžiulė lietuvių bendruomenė, kuriai reikėjo ir tam tikros koordinacijos, ir pagalbos.

Konsulatas laikosi, kaip aš sakau, ant trijų svarbiausių dalykų. Pirma, tai konsulinės paslaugos – išduodame pasus, vizas ne Lietuvos piliečiams, gimimo, mirties liudijimus, įgaliojimus. Antra, kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas. Ir trečia, ekonominis ir politinis: investicijų pritraukimas, pagalba Lietuvos įmonėms. Čia atvažiuoja pačių įvairiausių delegacijų, verslininkų – taip pat. Į mus pagalbos kreipiasi nuo Lietuvos spyruoklių, baldų gamintojų iki maisto tiekėjų, kurie savo produkciją veža ne tik į etnines parduotuvėles, bet ir parduoda amerikiečių prekybos tinklams.

– Konsulatas Čikagoje veikė ir sovietmečiu. Kaip tai pavyko padaryti?

– Sakyčiau, išlaikyti konsulatą sovietmečiu pavyko dėl didelio lietuvių užsispyrimo ir ryžto. Lietuviai, dirbę konsulate, turėjo bendrą tikslą – Lietuvos nepriklausomybę. Visuomenei buvo nuolat primenama apie okupuotą Lietuvą. Turbūt niekur kitur pasaulyje tiek kartų nebuvo sudeginta sovietinė vėliava, kiek čia, aikštėje prie pagrindinio Čikagos dienraščio „Chicago Tribune“.

– Kas Jus labiausiai nustebino Čikagoje, kai atvykote prieš porą metų?

– Labiausiai mane nustebino čia esančių lietuvių mastas ir kiek daug visko čia vyksta. Žinojau, kad Čikagoje yra didelė lietuvių bendruomenė, tačiau nemaniau, kad kiekvieną savaitgalį kas nors vyksta. Kartais net sunku suspėti. Supratau, kad čia yra lietuvybės širdis. Jei ne pasaulyje, tai Amerikoje tikrai.

– Ar yra suskaičiuota, kiek lietuvių galėtų būti Čikagoje?

– Visi turi savo spėjimų, bet registracijos nėra, o ją padaryti būtų labai sudėtinga – priversti užsiregistruoti niekas negali. Jeigu man reikėtų spėti po dvejų metų, praleistų Čikagoje, tai įvardyčiau du skaičius: pusė milijono ir iki 100 tūkst. lietuvių.

Maždaug 1900 metais, kai lietuviai važiuodavo masiškai dirbti į Pensilvanijos anglies kasyklas ar į garsiąsias skerdyklas, registracija būdavo privaloma. Tuomet buvo apie 200 tūkst. lietuvių. Dalis jų grįžo į Lietuvą, dalis liko. Jeigu skaičiuotume šiuos žmones, jų palikuonis ir tuos, kurie į Čikagą atvyko po Antrojo pasaulinio karo, kai vienu ypu čia atvyko apie 45 tūkst. žmonių, tai turbūt ir galėtų būti apie pusė milijono.

Dabar, po nepriklausomybės, kai geležinė uždanga pakilo, atvažiavusius piliečius suskaičiuoti sudėtinga. Oficialios registracijos tada nebuvo, tad spėčiau, kad galbūt yra iki 100 tūkst. žmonių.

– Ar Jūs turite atsakymą, kodėl būtent Čikagoje susiformavo tokia didelė lietuvių bendruomenė?

– Viskas vyko natūraliai. Lietuvius traukė lietuviai, kurie jau buvo čia atvykę. Daugelis čia turėjo giminaičių ar bičiulių.

Čikagoje buvo įkurta visa infrastruktūra, parapijos, veikė ir mokykla, ir kultūros centras, ir įvairios organizacijos. Visa tai žmones traukė.

– Čikagoje gyvena kelios lietuvių bangos, turinčios skirtingą santykį su Lietuva. Kaip šiems žmonėms sekasi tarpusavyje bendrauti?

– Man atrodo, kad šie skirtumai pamažu dingsta. Net ir tie žmonės, kurie į Čikagą atvyko atkūrus nepriklausomybę, taip pat gyvena nemažai metų. Žinoma, tam tikrų skirtumų iš pradžių buvo.

Vienas lietuvis man pasakojo, jog nuėjo į lietuvių bažnyčią Market Parko rajone, o po mišių buvo renkamos aukos. Visi pradėjo mesti dolerius, o jis pagalvojo: „Gi pavogs“. Tai rodo, kad jo suvokimas buvo kitoks ir sovietinės okupacijos žala buvo padaryta.

Dabar man įstabu žiūrėti, kai žmonės, kurie svarstė, ar įmesti tą dolerį, dabar įvairiems labdaros projektams tūkstančius, o verslininkai kartais ir dešimtis tūkstančių dolerių aukoja. Kartais jau ir prašyti nereikia.

– Kodėl čia, Čikagoje, apie lietuvius reikia pasakoti patiems amerikiečiams?

– Sakyčiau, pasakoti reikia ne tiek apie lietuvius, kiek apie Lietuvą. Amerikos visuomenė yra labai atvira, todėl, manau, jiems pažinti kitą kultūrą yra ir įdomu, ir svarbu. Susidomėję Lietuva šie ją aplanko ir dalis grįžta net investavę. Taip užsimezga tikrieji ryšiai.

Čikagoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, skirto Pasaulio lietuvių metams.

Išsamiau – projekto „Keturi milijonai“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.