Pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau, lyginant su 2018 m., kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai pastebimi žiemos ir pavasario mėnesiais.
Kasmet registruojama vidutiniškai po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais. Taip pat vėjaraupių infekcijai būdingas cikliškumas, o tai reiškia, jog kas 2–5 metus kartojasi vėjaraupių sergamumo pakilimai.
Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinis, tai reiškia, kad, susidūrus su virusu, neturintiesiems imuniteto tikimybė susirgti vėjaraupiais siekia iki 90 proc.
Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, neilgai išsilaiko aplinkoje. Jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant.
Virusas nevėdinamoje patalpoje (ore) gali išlikti virulentiškas keletą valandų. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus pirmas dvi dienas iki bėrimų ir penkias dienas, atsiradus bėrimams. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais pastebimas tarp 2–6 metų vaikų.
Vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – gyva susilpninta vėjaraupių vakcina, pasižyminti dideliu efektyvumu. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus ir suaugusiuosius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 4 savaičių intervalu.
