Lietuvoje

2019.07.22 11:17

Lietuvai gali tekti rinktis: Varšuva ar ES pinigai?

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.07.22 11:17

Per pirmąjį vizitą užsienyje prezidentas Gitanas Nausėda kvietė Varšuvos ir Briuselio dialogui, o ne sankcijoms. Jau kitą dieną Lenkijos premjeras vylėsi, kad naujoji Europos Komisija bus supratingesnė. Bet tikėtinas būsimas jos vicepirmininkas iškart atšaldė: esą ji bus tokia pat ryžtinga. Vis dėlto tikrasis Lenkijos oponentas yra ne Briuselis, o didžiosios Vakarų Europos šalys ir jų kantrybė dėl nevaisingo dialogo senka.

Suomija, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai, trečiadienį žadėjo siekti, kad už Europos vertybių nesilaikymą šalys netektų jos pinigų. Dar pernai tai pasiūlė Europos Komisija, kai to panoro Vokietija, Prancūzija ir dar kelios šalys.

Nyderlandai tai net įrašė į vyriausybės koalicijos sutartį. Tad kai kitąmet įkais derybos dėl naujo Bendrijos biudžeto, ir Lietuvai gali tekti rinktis: ar būti su Varšuva, ar su Vakarų Europos šalimis, kurių rankose pinigai.

Per Lietuvos prezidento vizitą Varšuvoje Lenkijos prezidentas išreiškė viltį, kad jiems pavyks susigrąžinti kaimynų draugystę – tikrą bendradarbiavimą, kupiną abipusės pagarbos ir simpatijos, buvusią Lecho Kaczynskio ir Valdo Adamkaus laikais.

Tačiau Vakarų Europa pastaruosius kelerius metus dažnai reiškia nerimą dėl lenkiškų vertybių.

Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę ir į teisinį mūšį dėl prieš trejus metus Lenkijoje pradėtos teismų pertvarkos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prieš mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė Europos Sąjungos teisę, sumažindama Aukščiausiojo teismo teisėjų pensinį amžių, pakenkdama jų nepriklausomumui.

Varšuva teigia kovojanti su korupcija.

„Teisinė sistema nėra Europos bendrijos reikalas. Tai individualus šalies narės reikalas, – tvirtina Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. – Europos Sąjunga neturi į tai kištis, nėra tokio punkto sutartyse, todėl tokį Europos Komisijos elgesį iš pat pradžių laikiau priespaudos forma.“

Europos Komisija praeitą savaitę paskelbė duodanti Lenkijos dešiniųjų vyriausybei du mėnesius pataisyti kitus teisėjų įstatymus, grasindama antraip vėl kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Tai galėtų baigtis baudomis.

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda lankydamasis Varšuvoje ragino susilaikyti nuo kalbų apie sankcijas.

„Prieš kalbėdami apie sankcijas, reikia dialogo. Neturėtume eiti sankcijų keliu, o geresnio tarpusavio supratimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Europos Komisija yra pasiūliusi, kad derantis dėl būsimojo septynerių metų biudžeto, toms šalims narėms, kurios nepaiso teisės viršenybės, būtų galima stabdyti ar mažinti Europos Sąjungos paramą.

„Yra rimtas pagrindas finansavimą susieti su veiksmais dėl migracijos ir teisės viršenybės laikymusi, – teigia Nyderlandų premjeras Markas Rutte. – Klysta tie, kurie sako, kad teisės viršenybė yra tik šalies vidaus reikalas. Vieninga rinka gali klestėti tik jei teisės viršenybė taikoma visose narėse. Vieningos rinkos sunaikinimas yra Sąjungos sunaikinimas.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba dar tiesiau: „Aš atmesiu Europos biudžetą, kuris būtų naudojamas finansuoti susiskaldymą – mokesčių, darbo ar vertybių klausimais. Europos biudžetas negali tarnauti vyriausybėms, kurios negerbia mūsų sutartyje numatytų pagrindinių teisių.“

Politologai atšilusį Lenkijos požiūrį į Lietuvą sieja ir su šiomis problemomis.

„Dabartinis Lenkijos valdančiųjų pastangų draugauti su Lietuva suintensyvėjimas gali būti aiškinamas ta Lenkijos izoliacija, kurią jos vyriausybė patiria Europos Sąjungos valstybių tarpe, kada Lenkija ir Vengrija gana kritiškai vertinamos dėl Europos Sąjungos sutartį įtvirtintų vertybių laikymosi ar nesilaikymo, kaip kad teigia nemažai ES institucijų atstovų“, – paaiškina politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Varšuvos tikslas – Europos Sąjungoje suformuoti koaliciją, kurį atsvertų Vokietijos ir Prancūzijos duetą, sako VDU Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto. „Tas žaidimas iš tikrųjų labai subtilus.“

Neprikalsuomybės Akto signataras, ambasadorius Česlavas Okinčicius tvirtina, kad Lietuva turėtų stoti Lenkijos pusėn.

„Draugystė visada yra gera, kai tu draugauji su tuo, kas turi tam tikrų problemų, ir sekt, kokiu būdu iš tų problemų išeiti ir būti savotišku tarpininku tarp Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Lenkijos, – sako jis. Aš manau, kad Lietuvai tas dalykas nepakenks, o atvirkščiai. Lietuva turi užimt labai aktyvią poziciją visuose ginčuose Lenkijos su Europos Komisija – ir tuomet Lietuvos prestižas tiktai išaugs.“

Politologai sako, kad atvirai rinktis tarp draugystės su Lenkija ir įtakingų Vakarų Europos šalių Lietuvai tikriausiai nereikės, nes iki balsavimo dėl sankcijų Lenkijai greičiausiai nebus prieita. Bet netiesioginio pasirinkimo, kuris gali turėti įtakos ir derantis dėl naujo Europos Sąjungos biudžeto, išvengti nepavyks.

„Ko gero čia reikėtų Lietuvai užimti neutralią poziciją, bet ir skatinti Varšuvos dialogą su Briuseliu“, – mano A. Pukšto.

Daug kas, anot politologų, priklausys ir nuo to, kiek aštrės dabartinių Lenkijos valdančiųjų ir Briuselio konfliktas.

„Jei formaliai būtų ateita iki balsavimo Taryboje dėl sankcijų Lenkijos atžvilgiu, o tada iš tiesų Lietuvos pasirinkimas būtų nelengvas, nes kiltų klausimas, ar ir Lietuva palaiko tuos principus, kurie įtvirtinti Europos Sąjungos sutarty, – mano R. Vilpišauskas. – Dėl to kiek laikomasi dabar teisės viršenybės principo vyksta didžiuliai ginčai tarp Lenkijos vyriausybės ir ES institucijų. Tai, manau, priklausytų nuo įrodymų, kiek jie būtų pagrįsti, argumentuoti, ir tada, žinoma, jei būtų įrodyti pažeidimai, man atrodo būtų keista, jei Lietuva remtų vyriausybę, kuri nesilaiko tokių principų, kurie įtvirtinti ir Lietuvos Konstitucijoje.“

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad politika visada yra pasirinkimas tarp blogo ir labai blogo.

„Būtų daug blogesnis dalykas, jei mes grįžtume su Lenkija į tuos labai šaltų santykių laikus, – svarsto G. Kirkilas. – Tai mes palaikom teisės viršenybę, bet mes pasisakom prieš, kad taikytų kažkokias sankcijas, juo labiau, pavyzdžiui, Europinės paramos neskyrimą. Tai mes galvojam, kad tai neteisinga.“

„Naujas aspektas dabar teisės viršenybė – reikia labai aiškiai išsiaiškinti, kaip tai dera su teisės aktais, – sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Tai mes tokios pozicijos laikomės ir neskubinam, ir norim, kad jie būtų subalansuoti.“

Pirmininkaujančios Suomijos premjeras Antti Rinne tikina, kad dialogas dėl teisės viršenybės Vadovų Taryboje tęsis, „bet tikslas – pasiekti konkrečių rezultatų“.

Valdančioji Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ tikėjosi, kad naujos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen paskyrimas, prie kurio lenkai prisidėjo balsais Europos Parlamente, sumažins spaudimą Lenkijai ir Vengrijai dėl demokratijos taisyklių nepaisymo, tačiau jau šią savaitę tai paneigė Europos Komisijos vicepirmininkas.

„Neabejoju, kad ir kita, von der Leyen vadovaujama komisija bus tvirta, konkreti ir ryžtinga. Neturiu jokių abejonių“, – sakė Fransas Timmermansas.

Prognozuojama, kad F. Timermansas savo postą išlaikys ir naujoje Komisijoje.

Apie tai – Kristinos Jackūnaitės ir Vykinto Pugačiausko reportaže (nuo 02.12):

Savaitė. Kurstomos aistros Seime dėl NSGK vadovo paieškų bei pirmųjų Gitano Nausėdos vizitų užsienyje vaisiai