Lietuvoje

2019.07.21 20:36

Landsbergis užsimena apie galimą intrigą, balsuojant dėl Skvernelio

„valstiečių“ nesutarimai – vieno žmogaus išlikimo kova
Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.07.21 20:36

Premjeras gali pasakyti, kad su prezidentu nepavyko susitarti ir tokiu būdu išsaugoti autonomiją, kalbėdamas apie premjerą Saulių Skvernelį sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis priduria – tai būtų didžiulis pralaimėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbaskiui.

Seime kitą savaitę rengiamasi balsuoti dėl Sauliaus Skvernelio kandidatūros į Vyriausybės vadovo postą. Prezidentas pateikė jo kandidatūrą parlamente ir susitiko su valdančiųjų lyderiais aptarti vyriausybės formavimą.

Po susitikimo S. Skvernelis patikslino, kad trys ministrai tikrai bus keičiami – žemės ūkio, susisiekimo ir vidaus reikalų. Prezidentas pageidauja, kad savo postus išsaugotų krašto apsaugos, finansų, ekonomikos ir užsienio reikalų ministrai.

Jei tikrai bus keičiamas ne vienas ministras, prireiks iš naujo gauti parlamento pritarimą vyriausybės programai ir tik tada tikėtis ministrų kabinetui įgaliojimų veikti.

Opozicija jau spėjo pareikšti, kad nieko naujo iš būsimo ministrų kabineto per likusius metus nesitiki.

Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

Gabrielius Landsbergis: susilaikysime ir prieš Saulių Skvernelį nebalsuosime

– Ar jūsų frakcija pasirengusi pritarti S. Skvernelio kandidatūrai toliau eiti pareigas?

– Mes išsakėme savo nuomonę, nors frakcijoje formalaus sprendimo dar nesame priėmę. Bet, nepaisant to, kad pokalbis su S. Skverneliu buvo pozityvus (tą mes pajautėme), vis dėlto S. Skvernelio patvirtinimas šiandien yra sudarytosios koalicijos reikalas. Jie prisiima atsakomybę už jo pažadus, jie prisiima atsakomybę ir už ministrų teikimą.

Galbūt toje bendroje atsakomybėje gims kažkokie nauji darbai, naujos atsakomybės. Tai mes dalyvauti galimybes nematome, ir kadangi asmeniškai prieš S. Skverenelį nieko neturime, tai prieš nebalsuosime, bet susilaikysime.

– O kaip bus su Vyriausybės programa, jeigu teks dėl jos balsuoti? 2016-aisiais beveik visa jūsų frakcija susilaikė. Jūs – taip pat. Ką ketinate daryti šį kartą?

– Manau, kad, jeigu reikės balsuoti dėl Vyriausybės programos, turbūt pasitikėčiau S. Skvernelio žodžiais, kad ji nesikeis. Tai reiškia – niekas nesikeičia, mūsų pozicija – taip pat. [Yra] keletas niuansų ir mes apie tai frakcijoje kalbėjome.

Treji metai parodė vis dėlto tam tikrus trūkumus programoje, kad esminės reformos neveikia arba bent jau neduoda norėto, žadėto rezultato. Turbūt būtų išmintinga bent jau padiskutuoti, kokios tos programos atnaujinimo reikėtų.

Premjeras nėra pasirengęs to daryti. Beje, premjeras ir frakcijos posėdyje, atsiliepdamas ir į, ko gero, jau anksčiau girdėtus Vytauto Bako žodžius, pasakė, kad norint reikšmingų, tikrai didelių darbų valstybėje, tikrai reikalingas platus sutarimas tarp partijų, turėdamas galvoje jo vis dar atstovaujamus „valstiečius“ ir TS-LKD.

– Kiek jūs esate pasirengę pritarti? Pamenu, kad dėl urėdijų jūsų balsas buvo. Dėl LRT komisijos sudarymo, kurį vėliau Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniu, irgi jūsų partija parėmė „valstiečius“. Tai kiek jūs pasirengę tuos metus dar remti Vyriausybę?

– Aš manau, kad pirmiausia priklauso nuo to, kiek Vyriausybė pasirengusi kalbėtis apie rimtus darbus. Mes, ko gero, daugiau kaip pusantrų metų kai kuriuos susirūpinimus keliame dėl rengiamo biudžeto, dėl mokestinės pertvarkos, kuri, mano požiūriu, atima galimybes reikšmingiau kalbėti apie viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimą.

Jeigu vyriausybė parodytų ženklus, kad pokalbiui erdvės yra, mes esame pasirengę tame pokalbyje dalyvauti, tiesą sakant, nepriklausomai nuo visų koalicinių aplinkybių. Aš manau, kad koalicija, kuri dabar yra sudaryta, yra daugiau sudaryta tam, kad būtų pakankamai balsų už premjerą. Tai yra vienintelė priežastis.

Nemanau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga ar partija „Tvarka ir teisingumas“, tie šeši žmonės Seime, yra iš tikrųjų tos politinės jėgos, kurios norėtų, sakykime, reikšmingos švietimo pertvarkos arba mokestinės pertvarkos. Bet, jeigu premjeras vis dėlto turi ambicijos nuveikti kažką daugiau, tai mes visada pasiruošę kalbėti.

– Iš to, ką girdėjote, jums atrodė, kad turi?

– Jis pats apie tai kalbėjo. Ir, tiesą sakant, aš matau pasikeitusį premjerą, turiu tai pripažinti.

– Į gerąją pusę, aš taip suprantu?

– Aš matau valstybininką gerąja to žodžio prasme.

– O kaip jūs manote, kiek premjeras yra nepriklausomas vykdyti partijų užgaidas?

– Manau, tai ir yra sunkiausias klausimas šiandien. Ir aš uždaviau tą klausimą premjerui Seimo salėje. Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija, buvo paveldėta po nemenko skandalo, vadinamojo „auksinių šaukštų“ skandalo, ir reikėjo sugrąžinti pasitikėjimą ta ministerija. Pinigai, kurie yra skiriami šiai ministerijai, gynybos sričiai, yra didžiuliai, ir tai pavyko padaryti.

Reikia pripažinti, kai kurie darbai buvo atlikti gal ir neblogai. Kita vertus, sveikatos sritis, minima toje garsioje apklausoje, yra minima kaip visuomenę nuvylusi.

Bet šiandien premjeras gaus keturis, kaip mini Ramūnas Karbauskis, o gal ir daugiau ministrų, už kuriuos nebūtinai galės prisiimti atsakomybę. Ar jis tikrai žino visus LLRA-KŠS žmones ir gali pasakyti, kad „čia yra mano komandos narys ir jis tikrai darys tai, kas yra koalicijos programoje sutarta,r aš jį pridengsiu krūtine prieš Lietuvos žmones atsistojęs, ar prieš prezidentą, ar prieš Seimą“? Aš labai abejoju.

Tai, manau, bus vienas iš politinių premjero patikrinimo būdų, dar vienas egzaminas jam – kiek jis iš tikrųjų sugebės išlaikyti nepriklausomybę. Tą, kurią mėgina atimti R. Karbauskis.

– Kiek čia prisideda R. Karbauskis? Jis formuoja koaliciją, bet gali būti ir kažkokios intervencijos į Vyriausybę?

– Manau, tai, kad mes išgirdome R. Karbauskio žodžius, kad jam trūksta aiškumo formuojant ministrus... netgi nuskambėjo ir tokia formuluotė, kuri, tiesą sakant, skambėjo gal ir šiek tiek komiškai. Jis pasakė, kad ministrų kandidatūros turi išlikti koalicijos rankose.

Galiu šiek tiek klysti dėl tikslaus žodyno, bet mintis tikrai buvo ta. Konstitucija sako šiek tiek kitaip – kad ministrų skyrimas šiaip jau yra ne koalicijos partijų rankose, o premjero ir prezidento prerogatyva. Tai vis dėlto aš manau, kad čia vyksta tokia galių dvikova. Manyčiau, kad S. Skvernelis šiandien daugiau atstovauja valstybės pusę.

– Ar jis, galima sakyti, turi šiek tiek laisvesnes rankas?

– Turi. Didžioji intriga vis dėlto įvyks antradienį, nes iki tol mes prezidento dekreto dėl ministrų nematysime. Vadinasi, Seimas balsuos dėl premjero, pasitikėdamas jo žodžiais, kad ministrai keisis.

Neatmesčiau ir tokio scenarijaus, kad premjeras, išėjęs antradienį ar trečiadienį, gali pasakyti, kad nepavyko sutarti su prezidentu, „šiuo atveju aš neketinu keisti jokių ministrų, keisiu juos kiek vėliau“, tuo būdu išsaugodamas autonomiją.

Tokiu atveju tai būtų didžiulis R. Karbauskio pralaimėjimas. Ir, tiesą sakant, ko gero vienareikšmiška S. Skvernelio ir G. Nausėdos pergalė.

– Taip, bet iš to, ką premjeras viešai sakė, jis ketina keisti iš karto tris ministrus ar bent jau tris, ir dėl Vyriausybės programos teks balsuoti. Ta intriga, kaip jūs tarsi jo lūpomis sakote, gali būti įnešta, bet reikia sulaukti antradienio.

– Reikia sulaukti antradienio. Juo labiau, kad mes esame matę ir patį premjerą (deja, reikia priminti tuos faktus), atsitraukiantį nuo savo žodžių, gana aiškiai, nedviprasmiškai pasakytų.

Žodžio žmogus yra pasakęs, kad jis pasitrauks iš premjero pozicijos ir vis dėlto jis joje liko. Pasakė, kad buvo kalbėta emociškai ir mes tuos dalykus atsimename.

– O visa tai, ką jūs dabar matote Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime – triukšmą dėl Seimo pirmininko, tokį netgi atvirą, sakyčiau, premjero parodymą, kad jis nėra patenkintas partijos pirmininko veikla ir jo žodžiais transliuojamais į viešumą? Dabar – dar ir Agnės Širinskienės sprendimas. Jūs vadintumėte tai šiokia tokia krize frakcijoje, partijoje?

– Manau, kad tai yra krizė. Aš, skaitydamas daugelį interviu, kurie čia buvo paskutiniu metu ir su R. Karbauskiu, ir su kitais frakcijos nariais, atkreipiau dėmesį į vieną detalę, kuri ko gero yra išraiškinga.

R. Karbauskiui teko atsisveikinti su partijos pirmininko postu vieną kartą, jis jį užleido K. Prunskienei. Ir jis tai atsimena, vienam portalui interviu jis pasakė, kad tai trauma, tai daugiau nepasikartos.

Manau, kad būtent apie tai čia ir yra. Jis yra pajutęs, kad nesėkmingi rezultatai gali grėsti jo pozicijai, kaip pirmininko pozicijai, galbūt atsiras kažkokios naujos frakcijos, nauji oponentai, kurie gali demokratiškai bandyti jį nuversti, pakeisti.

Tokiu būdu jis desperatiškai, labai agresyviai mėgina tvirtinti savo pozicijas – kovodamas su Seimo pirmininku, kovodamas ir su ponu Baku, ir t. t. Manau, kad čia yra vieno žmogaus išlikimo kova.