Lietuvoje

2019.07.20 21:15

Lietuvoje situacija prastesnė nei Lenkijoje: Garbės sargybos kuopoje – tik vyrai

Lietuvos kariuomenės vizitinė kortelė – Garbės sargybos kuopa. Tačiau Lietuvoje, priešingai nei kaimyninėje Lenkijoje, tarp beveik pustrečio šimto karių – nė vienos moters. Pasak kariuomenės atstovų, tokia galimybė yra, tačiau neatsiranda nė vienos norinčios.

Lenkijos garbės sargybos kuopa pasitinka svečius – prezidentą Gitaną Nausėdą ir pirmąją Lietuvos ponią – pirmą kartą. Garbės sargybos kuopoje yra ir moterų.

Lietuvoje garbės sargybos kuopoje jų nėra. Pasak kariuomenės atstovų, taip yra tik todėl, kad nė vienos norinčios neatsirado.

„Tiesiog kol kas nebuvo tokio poreikio ir užklausimo, kad dalyvautų garbės sargybos kuopoje, bet jeigu būtų toks noras, jos turėtų atitikti bendrus keliamus reikalavimus, tai yra Garbės sargybos kuopos kariui keliamus reikalavimus“, – teigia Gedimino štabo bataliono atstovė, kapitonė Agnė Liberė.

Visiems garbės sargybos kuopos kariams taikomas vienodumo principas: ūgis turi būti nuo 1,82 iki 1,94 centimetrų. Bendras kūno masės indeksas – nuo 20 iki 25. Plaukai – ne ilgesni nei 5 mm, per ceremonijas negalima būti su akiniais. Barzda turi būti nuskusta, o veidas be randų. Matomose vietose neturėtų būti tatuiruočių.

Garbės sargybos kuopos užduotis – reprezentuoti ginkluotąsias pajėgas oficialiuose renginiuose. Ji atspindi tris pagrindines kariuomenės rūšis – sausumos, oro ir jūrų.

Garbės sargybos kuopa taip pat mokosi ryšių užmezgimo, atlieka taktinius žygius, dalyvauja rikiuotės pratybose. Ją sudaro 8 būriai iš 25–30 karių.

„Patekti pas mus nėra taip lengva, kaip visi galvoja. Turi būti tvarkinga išvaizda, atitinkamas ūgis“, – aiškina Garbės sargybos kuopos karys Edgaras Kucka.

„Mūsų šaliai ir mums, kariams, yra didelė atsakomybė, pristatyti savo šalį, parodyti discipliną kitų šalių atstovams“, – tvirtina Garbės sargybos kuopos karys Gajus Brazionis

Pasak karo istoriko Karolio Zikaro, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, šiuo metu moterų vaidmuo kariuomenėje vienas didžiausių. Pirmoji moteris, kaip kario simbolis Lietuvos istorijoje, – Emilija Pliaterytė, lietuviškoji Orleano mergelė, dalyvavusi 1831-ųjų sukilime.

Pasak istoriko, gali būti, kad Lietuvos garbės sargybos kuopoje vien vyrai – dėl kariuomenės dydžio.

„Šiandien turime situaciją, kuri atspindi visą tendenciją, kad visi žmonės yra laukiami įsitraukti į valstybės valdymą.

Šiais laikais ir jau atkūrus dabartinę nepriklausomybę, iš esmės moterys taip pat nebuvo priimamos į kariuomenę, bet, pirmiausiai, kur jos galėjo patekti, buvo savanorių pajėgos. Tai įvyko jau pakankamai seniai, prieš kažkur 20 metų, vėliau jos galėjo stoti į karo akademiją“, – pasakoja karo istorijas Karolis Zikaras.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenėje apie 10 proc. – moterys.

Plačiau – reportaže.

Moterų, norinčių atstovauti šalį Lietuvos garbės sargybos kuopoje, neatsiranda