Lietuvoje

2019.07.19 05:30

Politologė: Skvernelis yra geresnėje pozicijoje nei Karbauskis

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.07.19 05:30

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas. Pats kandidatas prisistatydamas sakė, kad jis ir toliau nori būti ne partijų, o visos Lietuvos premjeru. Svarbiausiu Vyriausybės tikslu išlieka socialinės atskirties mažinimas, o didžiausios klaidos buvo etatinis mokytojų apmokėjimas ir politikų rietenos.

Ko laukti iš seno naujo S. Skvernelio? Kaip atrodys Vyriausybė? „Dienos temoje“ prof. Jūratė Novagrockienė, Lietuvos karo akademijos prorektorė, ir Vytautas Sinkevičius, MRU profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

– Vis dėlto premjeras sako: „Aš noriu būti ne partijų, o Lietuvos premjeru.“ Kaip jam sekėsi būti ne partijų, o Lietuvos premjeru?

J. Novagrockienė: Reikia pirmiausia prisiminti visą koalicijos formavimo laikotarpį ir poziciją paties S. Skvernelio, kaip jis save pozicionavo ir ką jis vienu ar kitu atveju yra pasakęs dėl Ramūno Karbauskio ir taip toliau. Tai yra labai matyti kalbant apie priklausomybę „valstiečių“ partijai, nes žinutė, kurią jis siunčia, kad „kažin ar išvis aš eisiu su „valstiečių“ partija į kitus rinkimus, kažin ar aš į ją stosiu, jeigu pakvies, tai gal ir būsiu sąraše, o gal ir ne.“ Kaip bebūtų, jis tarsi atsitolino nuo tos partijos.

Antra, jis iš tikrųjų bandė laikytis nuošalyje, kai, taip sakykime, neskaniai vyko derybos, kartais ir rietenos, formuojant ir klijuojant tą keturių narių koaliciją. Tam tikra prasme jis iš tikrųjų bent jau nuo vienos partijos atsiribojo, bet iš kitos pusės lyg ir atstovauja tam keturių partijų dariniui. Aišku, visos Lietuvos – klausimas. Bet tai, kad jis deklaruoja „aš visos Lietuvos žmonėms noriu dirbti“, tai bus matyti bent jau iš jo paskutinių metų veiklos.

– Profesoriau V. Sinkevičiau, ar reikia grąžinti įgaliojimus? Kam ta procedūra reikalinga?

V. Sinkevičius: Prisiekus naujam prezidentui, nutrūksta ankstesnio prezidento įgaliojimai, nutrūksta Vyriausybės ryšys su ankstesniu prezidentu. Kai naujasis prezidentas priima grąžinamus įgaliojimus, tai lyg tarpinstitucinio mandagumo ženklas, bet kartu naujasis prezidentas turi galimybę pasitikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki šia Vyriausybe. Ir todėl Konstitucinio Teismo tokia pozicija: Respublikos prezidentas neturi pasirinkimo, kokią ministro pirmininko kandidatūrą teikti Seimui. Jis turi teikti tą kandidatūrą, tos Vyriausybės, kuri ką tik grąžino įgaliojimus.

– Prezidentas sakė tai ketvirtadienį – planas A, ir kito plano kol kas nėra.

V. Sinkevičius: Šiuo atveju labai gerai sutapo, kad prezidentas įvykdė Konstitucijos reikalavimą, ir jis pateikė labai svarius argumentus, kodėl šita kandidatūra tiktų užimti ministro pirmininko postą.

– Kaip jūs pats vertinate premjero prisistatymą, jo kalbėjimą apie nuveiktus darbus?

V. Sinkevičius: Mes ketvirtadienį turbūt pamatėme gerokai ūgtelėjusį politiką, nes premjeras, kuris buvo iki prezidento rinkimų kampanijos, ir dabar, kurį matome, – atrodo, kad tai beveik skirtingi žmonės. O žmogus kalba nuoširdžiai, jis pripažįsta, kur suklydęs, jis mato ateitį, jis pasiruošęs sąžiningai dirbti.

Grįžtant prie klausimo, ar tai partijų ministras pirmininkas, ar Lietuvos, tai neužmirškime, kad Vyriausybė yra visos Lietuvos Vyriausybė. Seimas – visos tautos atstovybė. Tai nėra partijų atstovai, tai nėra kažkokie partijų deleguoti žmonės, tai rinkėjų išrinkti žmonės, kurie turi atstovauti visuomenės, valstybės interesams.

– Bet vis tiek opozicija linkėjo premjerui, kad nebūtų daroma partijų, kurios dabar yra naujojoje koalicijoje, įtaka premjerui skiriant ministrus, kažkokius galbūt ne visiškai aiškius asmenis, ir linkėjo atsispirti tokiems siūlymams. Ar tai premjeras galės padaryti esant naujai koalicijai? Kažkas sako, kad premjeras apskritai yra partijų pirmininkų įkaitas. Kaip jums atrodo?

J. Novagrockienė: Vienas dalykas, manau, kad jis dabar yra geresnėje, stipresnėje pozicijoje. Būtent S. Skvernelis, lyginant, tarkime, su R. Karbauskiu, kuris tarsi yra dirigentas visų tų keturių politinių jėgų, pasirašiusių sutartį.

Būtent dėl to stipresnis, kad R. Karbauskis yra labai susikompromitavęs. Kai jis ką sako, tai visi laukia, kad tuoj pat jis vėl prieštaraus pats sau, ir, kitaip tariant, jo net nesigirdi, nesvarbu, ką jis sako, juo netikima daugeliu atvejų, o S. Skvernelis – jis pradėjo santūriau elgtis, vienas dalykas, jis pradėjo mažiau emocijų rodyti, antras dalykas, jis pripažino esminę klaidą, kurią darė Vyriausybė iki tol, kad buvo bandoma pasiekti tikslą, visus tuos punktus įvykdyti, kurie surašyti Vyriausybės programoje, nežiūrint kokiomis priemonėmis ir kokios pasekmės laukia. Šitą pamoką jis išmoko. Jis ketvirtadienį, kai prisistatinėjo, kalbėjo apie išmoktas pamokas.

– Ar jums irgi atrodo, kad jis yra paaugęs?

J. Novagrockienė: Taip, jis iš tikrųjų yra. Galbūt įsiklausė į kritiką, nes tikrai kritikos sulaukė be galo daug. Manau, jam tikrai į naudą išėjo, ir jis tą bent kol kas gali deklaruoti. Tai yra tikrai jo pliusas.

– Profesoriau V. Sinkevičiau, abu Vyriausybės tvirtinimo scenarijai, kaip sakė pats premjeras, jam tinka. Tiesa, neaišku dabar, kokie tie scenarijai bus. Kiek suprantu, premjeras dalyvaus frakcijose, atsakinės į klausimus.

Ketvirtadienį opozicija, apskritai Seimas keistai balsavo, jie nebenorėjo uždavinėti klausimų S. Skverneliui, nebuvo įdomu. Bet iš principo vis tiek jis atsakinės į tam tikrus klausimus frakcijose, ir kokie tie scenarijai galėtų būti? Koks scenarijus būtų geresnis Lietuvai – kažkoks trumpas įmanomas ar vis dėlto ilgesnis? Kai bus aiškiau, ką jūs galvojate apie programą Vyriausybės?

V. Sinkevičius: Viskas priklauso nuo to, ar Vyriausybėje pasikeis daugiau kaip pusė ministrų. Situacija dabar yra tokia: Seimas balsuos, ar pritarti ministro pirmininko kandidatūrai. Jeigu Seimas pritars, prezidentas paskirs ministrą pirmininką, paves jam sudaryti Vyriausybę, ir jeigu Vyriausybėje nepasikeis daugiau kaip pusė ministrų, tai Vyriausybė bus iš naujo gavusi įgaliojimus veikti. Tai čia yra tas trumpasis.

– O kokį jūs prognozuojate? Iš esmės balsavimas antradienį už premjero kandidatūrą, greičiausiai bus pritarta. Kaip atrodys, kaip jūs įsivaizduojate, koks bus tas scenarijus? Mes kalbame apie 4 ministrų pakeitimus.

V. Sinkevičius: Jeigu bus pakeisti 4 ministrai, arba 2–3, pasikeis daugiau kaip pusė ministrų. Tuomet premjeras ir Vyriausybė turės teikti Seimui programą, nesvarbu, ar tai buvo ta pati programa, ar ankstesnė, ar pakeista programa, Seimas balsuos, ar jai pritarti. Tik tuo atveju, jeigu Seimas pritars programai, Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti. Jeigu Seimas nepritars programai, Vyriausybė negaus įgaliojimų ir turės atsistatydinti. Štai tas ilgasis scenarijus.

– Įdomu, kokią programą premjeras teiks balsavimui, nes iš tikrųjų premjeras sako, kad nėra reikalo keisti Vyriausybės programos. Tačiau tame priemonių plane, jau dabartiniais skaičiavimais, kuris yra ten numatytas, begalės dalykų yra visokiausių. Jis kainuos apie milijardą eurų, ir jau dabar opozicija kalba, kad tai nėra senoji Vyriausybės programa.

Naujas priemonių planas rodo, kad ir programa iš esmės keičiasi. Ateina į koaliciją dvi naujos partijos su savo pasiūlymais, jos negali neveikti Vyriausybės programos. Kaip jums atrodo, ar vis dėlto tai bus senoji Vyriausybės programa, už kurią automatiškai Seimas balsuos, ar vis dėlto tas priemonių planas pakoreguoja Vyriausybės programą?

J. Novagrockienė: Tiesą sakant, Seime, bent kai pirminiu variantu yra balsuojama, balsuojama už Vyriausybės programą. Priemonių planas tvirtinamas vėliau. O dabar, kai iš esmės gal ir ne in corpore, bet didžiąja dalimi, Vyriausybė, manau, dirbs. Programa ir priemonių planas lyg ir tie patys.

Čia ir kyla klausimas, nes iš tikrųjų yra tvirtinama programa. Tai yra pagrindiniai, principiniai punktai, dalykai, kuriuos turi įgyvendinti šita Vyriausybė. Dabar jeigu priemonių planą jie vienaip ar kitaip koregavo, tai čia neturėčiau tikslaus atsakymo, kaip turėtų būti, nes iš tikrųjų turėtų būti pristatytas ir tas priemonių planas. Jis, aišku, bus susijęs su formuojamu ir tvirtinamu biudžetu, tai opozicija galbūt yra iš dalies teisi, bet nemanau, kad labai pasikeitė.

Iš tikrųjų tie punktai, ką kalbėjo ir kiti naujos koalicijos partneriai, tai vėlgi yra socialinė atskirtis, šeimos pinigai, tai yra praktiškai tas pats, kas buvo Vyriausybės įtraukta, galbūt modifikuota kitomis formomis.

– Bet kokiu atveju balsuojant dėl premjero daug ką nulems meilė S. Skverneliui. Prieš priemonių planą ir programą gali būti užmerktos akys. Bet, formuojant Vyriausybę toliau, ir kiek tai tęsis, dabar sunku pasakyti. 24 dieną, berods, tvirtinamas premjeras, paskui prasidės jau kabineto formavimas. Kokių galėtų būti netikėtumų?

J. Novagrockienė: Vienas dalykas aiškus, prezidento vaidmuo turėtų būti vienaip ar kitaip daryti įtaką, buvo kalbėta bent iš prezidento lūpų, kad turėtų būti išlaikytos tos pagrindinės, principinės pozicijos ten, kur visuomenė nelabai ir turėtų kištis, nes tai yra elitinės pozicijos.

Būtent užsienio politika, krašto apsauga ir finansai. Galbūt ekonomiką dar reikėtų pridėti, tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Dabar, jeigu kalbėtume apie visas kitas, kur tikrai yra ta sritis, dėl kurios ir buvo ietys laužomos, – dėl socialinių įvairių klausimų, švietimo ypač, galbūt kultūros – tai čia jau turėtų galbūt siūlyti kažką jau koalicijos partneriai.

Manau, labai didele dalimi priklausys, kaip bus susitarta, nes prezidento pozicija yra tartis – kviestis, įsiklausyti į nuomonę. Kita vertus, jis yra pareiškęs, kad labai rimtai žiūrės į kandidatūras. Tai labai priklausys, ką turi pasiūlyti politinės partijos, kurioms lyg ir buvo paskirtos pagal sutartį vienos ar kitos pozicijos.

– Tai ką siūlot – Raimundas Karoblis liks savo poste ar ne? Pagal dabartinę informaciją, „Tvarka ir teisingumas“ sako, kad jiems jis visai tiktų.

J. Novagrockienė: Manau, jis liks, nes labai pasikeitė. Jau ne kartą sakiau turbūt apie retoriką R. Žemaitaičio. Jis pradeda kalbėti, kad jis kuruoja krašto apsaugą. Nesiekia ministro posto, bet būtent kuruoja. Tai ta retorika yra labai sušvelnėjusi, tai manau, kad ir kitos partijos yra linkusios vienaip ar kitaip, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija yra pasakiusi apie susisiekimo ministrą, kad jis jiems gal ir tiktų. Yra tokių palankių nuotaikų.

– Profesoriau, trumpai – kada mes iš tiesų galime tikėtis Vyriausybės?

V. Sinkevičius: Prisiminkime, kad Respublikos prezidentas negali pats savo nuožiūra pasirinkti ministrų. Jis turi derinti savo kandidatūras su Seimu, nes ministrų veikla priklauso nuo to, ar Seimas pasitiki ministru. Prezidento vaidmuo čia yra kitas: veikti taip, kad būtų suformuota veiksminga, tai yra tokia Vyriausybė, kuri turi Seimo pasitikėjimą, nes tik ta Vyriausybė, kuri turi Seimo pasitikėjimą, gali veikti.

Praradusi Seimo pasitikėjimą, ji turi atsistatydinti. Vyks politinis procesas. Be abejo, Respublikos prezidento vaidmuo bus labai svarbus, bet jis negalės diktuoti Seimui. Kaip ir Seimas negalės diktuoti prezidentui. Turės būti ieškoma racionalaus visuomenei, valstybei reikalingo sprendimo.

Dienos tema. Vytautas Sinkevičius: prezidentas pateikė svarius argumentus, kodėl ši kandidatūra yra tinkama užimti premjero postą

Populiariausi

Ieškomas Afganistano pilietis

Lietuvoje

2020.08.06 17:51

Ignalinos rajone iš izoliacijos patalpų pabėgo COVID-19 sergantis Afganistano pilietis spėja, kad jo tikslas buvo ne Lietuva, o kitos Europos šalys; atnaujinta 19.16