Lietuvoje

2019.07.18 18:39

Dėl sausros uodų šiemet mažiau, bet veistis jiems padeda sodininkai

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.07.18 18:39

Vasara Lietuvoje – uodų metas. Tačiau šiemet jų mažiau nei pernai. Tam įtakos turėjo sausas pavasaris.

„Uodai veisiasi stovinčio vandens telkiniuose ir kadangi šiemet buvo sausra ir didžioji dauguma balų, kuriose uodai paprastai veisiasi gegužės mėnesį, išdžiūvo“, – aiškina Gamtos tyrimų centro entomologė Rasa Bernotienė.

Pasak jos, vietose, kur nėra labai didelių, pastovių pelkių arba užpelkėjusių tvenkinių, iš viso gali būti sutinkamas tik vienas kitas uodas.

Tačiau laboratorijose uodų netrūksta. Jie čia auginami specialiose talpyklose. Vėliau suaugusius uodus ar jų lervas tyrėjai naudoja įvairiems bandymams, kad ištirtų, kokius parazitus uodai gali pernešti mūsų klimato zonoje.

Uodus veisia ne tik tyrėjai. Pasak entomologės, dažnas atvejis, kai žmonės, laikydami vandenį statinėse, jas netyčia paverčia uodų veisyklomis.

Žmonės soduose labai mėgsta: kartais pasistato statinę, prisipila vandens laistymui arba dar geriau – jie vonią pasistato kur nors iš seno vonios kambario ištrauktą. Jeigu vanduo yra visiškai išlaistomas kas 2–3 dienas ir pripildomas naujo, tai kaip ir pavojaus nėra – uodai ten neužsiveis. Bet jeigu vandeniui yra galimybė bent savaitę ar dvi pastovėti, ten tikrai užsiveis uodų lervos“, – pasakoja Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

Pasak R. Bernotienės, visos vandens statinės, kuriose laikomas vanduo laistymui, turėtų būti uždengtos – uodo patelė neatskris, kiaušinių nepadės ir problemos nebus.

Nors šiemet uodų mažiau nei pernai, specialistai sako – kelios dienos su lietumi ir uodų jau gali padaugėti. Todėl po pastarųjų lietingų dienų daugiau uodų galima tikėtis jau liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad uodai gali sukelti ir stiprią alerginę reakciją bei platinti įvairius virusus ar parazitus.

„Ne visi vienodai reaguojame į įkandimus. Reakcija yra į svetimą baltymą, nes kraujasiurbys, siurbdamas kraują, pirmiausiai suleidžia seilių“, – aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė Milda Žygutienė.

Uodo seilėse yra įvairių medžiagų, nes viena iš tokio veiksmo funkcijų – mažinti kraujo krešėjimą. Būtent įvairios medžiagos ir sukelia reakcijas.

Uodų platinamos ligos, tokios kaip maliarija, dengė, dažniausiai pasireiškia tropinio klimato šalyse, Lietuvoje per uodus plinta dirofiliarija parazitinės kirmėlės, būdingos šunims bei katėms, tačiau uodai gali jas perduoti ir žmogui.

Specialistė sako, kad Lietuvoje esama uodų, kurie gebėtų pernešti ir maliariją, tačiau čia nėra infekcijos šaltinio, tad vietinė maliarija kol kas sunkiai įsivaizduojama.

„Dėl pačių uodžių agresyvumo, tai jos visais laikais buvo tokios, kadangi gyvybiškai labai svarbu gauti kraujo iš šiltakraujo gyvūno – tam, kad galėtų subrandinti ir sudėti kiaušinius“, – teigia ULAC specialistė.

Ji teigia, kad uodai reaguoja į išskiriamą šilumą ir anglies dioksidą, todėl žmogus, į aplinką atiduodantis daugiau šilumos, puolamas dažniau. Norint apsisaugoti nuo kraujasiurbių reikėtų rengtis šviesiais drabužiais, naudoti repelentus, stipraus kvapo eterinius aliejus.

Pagal Enrikos Gecaitės reportažą parengė Ineta Nedveckė.

Populiariausi

Ieškomas Afganistano pilietis

Lietuvoje

2020.08.06 17:51

Ignalinos rajone iš izoliacijos patalpų pabėgo COVID-19 sergantis Afganistano pilietis spėja, kad jo tikslas buvo ne Lietuva, o kitos Europos šalys; atnaujinta 19.16