Naujasis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seimui pateikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas. Prisistatydamas Seimo nariams S. Skvernelis apžvelgė nuveiktus darbus ir pripažino didžiausias klaidas.
„Šią kandidatūrą teikiu, atsižvelgdamas į tai, kad ji yra remiama Seimo daugumos, ir siekdamas sukurti prielaidas veikti veiksmingai, turinčiai Seimo pasitikėjimą, Vyriausybei. Pasirinktos kandidatūros teikimas Ministro pareigoms užimti yra būtinas, siekiant laiduoti valdžios institucijų sąveiką. Ypatingas Ministro pirmininko, kaip Vyriausybės vadovo, konstitucinis statusas lemia išskirtinius reikalavimus šias pareigas einančiam asmeniui.
Siūlomo kandidato Ministro pirmininko pareigoms užimti sukaupta patirtis vadovaujant XVI-ajai Vyriausybei, taip pat jo ankstesnė patirtis vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai neabejotinai padės jam, siekiant įveikti būsimus iššūkius“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo prezidentas G. Nausėda, teikdamas S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus.
Praeitą penktadienį G. Nausėdai davus prezidento priesaiką, Vyriausybė jam grąžino įgaliojimus. Tokia procedūra, kartais vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, yra numatyta Konstitucijoje.
S. Skvernelis Seimo posėdyje prisistatė Seimo nariams ir atsakė į jų klausimus. Balsavimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai vyks kitos savaitės antradienį.
Skvernelis pripažino didžiausią savo klaidą politikoje
Prisistatydamas Seimo nariams S. Skvernelis apžvelgė nuveiktus darbus ir pripažino didžiausias klaidas.
„Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo premjeras.
Jis pripažino, kad „teko lipti ant grėblių, kurių laiku nepastebėdavome, teko nudegti ten, kur buvo visai nebūtina, bet tai mano išmoktos pamokos“.
Jis akcentavo, kad visuomenė retai kada pokyčius sutinka džiugiai, o ir politikų sprendimai retai kada suveikia taip, kaip planuota. Visos reformos esą pasiteisino.
„Abejoju, ar būtų daug žmonių, kurie sutiktų atšaukti šios Vyriausybės sprendimus ir grįžti į 2015 m.“ – pabrėžė jis.
Vietoje bendro darbo – ambicijų kovos
Kaip pavykusias reformas jis išskyrė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 300-ams tūkst. dirbančiųjų, susitarimus su profsąjungomis. „Bet šaukštas deguto – kad su mokytojais nepavyko susitarti“, – teigė laikinasis premjeras.
Minėjo jis ir griežtą retoriką: „Nesibaigiančios rietenos, kaltų ieškojimai – tai irgi pamokos kurias išmokome.“
Jis sakė, kad reikia atsiprašyti žmonių, kurie vietoje bendro darbo Lietuvos labui mato ambicijų kovas ir susistumdymus: „Šalia pokyčių būtina ramybė ir stabilumas.“
Premjeras su prezidentu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį. Dekretą dėl jos turės pasirašyti naujasis šalies vadovas.
Vardijo nuveiktus darbus
Vardindamas iki šiol Vyriausybės nuveiktus darbus S. Skvernelis minėjo darbo užmokesčio augimą, ypač viešajame sektoriuje, taip pat džiaugėsi pritrauktomis užsienio investicijomis, kurios sukurs daugiau darbo vietų už Vilniaus ribų, sėkmę kovojant su šešėliu, socialinės atskirties mažinimą. Taip pat priminė, kad šiemet gyventojų migracijos rodikliai buvo teigiami ir pirmą kartą per dešimtmetį į Lietuvą atvykstančiųjų skaičius pralenkė išvykstančiųjų.
Dalis šių programinių nuostatų atitinka ir naujosios koalicijos pasirašytą susitarimą, todėl darbus kovoje su šešėliu, socialinės ir regionų atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros srityse Vyriausybė, pasak laikinojo premjero, tęs. Žinoma, jei tik bus pritarta jos programai.
„Pamirškime konfliktus, susipriešinimą, kuris, artėjant rinkimams, tik didėja“, - kalbą apibendrino premjeras.
EK – 4 prioritetinės sritys
Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, užduodamas klausimą, papriekaištavo, kad iki šiol nėra paviešinta kandidato į Europos Komisiją pavardė. Esą pats premjeras tai žadėjo padaryti iki prezidento inauguracijos.
„Kartais, jeigu kažko nežinai, tai ir atrodo, kad niekas nevyksta“, - ironizavo S. Skvernelis. Tačiau pridūrė, kad kandidato paieškos po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskyrimo gerokai paspartėjo.
„Procesas vyksta, nes turime naują Europos Komisijos pirmininkę, turime prioritetines keturias sritis, į kurias galėtume pretenduoti. Darbas vyksta Vyriausybėje ir Prezidentūros kanceliarijoje. O kas važiuos į Europos Komisiją – sprendimas bus priimtas čia, Seime, o tada ir paaiškės, kad mano galvoje yra ir buvo“, – sakė S. Skvernelis.
Keisis daugiau nei 1 ministras
S. Skvernelis teigia, kad Vyriausybėje pasikeis daugiau nei vienas ministras. Tai reiškia, kad Seimas turės balsuoti ne tik dėl S. Skvernelio skyrimo premjeru, bet ir dėl Vyriausybės programos, nes bus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų nuo Vyriausybės įgaliojimų gavimo 2016 metais.
S. Skvernelis iš pradžių žadėjo, kad dėl nesėkmingų prezidento rinkimų atsistatydins iš pareigų, bet vėliau apsigalvojo ir nusprendė likti poste.
Prieš kelias savaitės koalicijos sutartį pasirašė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija. Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, o dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.
Pagal naują sutartį koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos. Praėjusią savaitę prezidento pareigas pradėjęs eiti G. Nausėda sakė, kad atnaujintoje Vyriausybėje pageidautų matyti ir moterų.
