Pirmadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba balsavo dėl pasitikėjimo partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Pasitikėjimą pirmininkas gavo. Taip pat „valstiečiai“ pritarė koalicijos sutarčiai – tai reiškia, kad pareigas turėtų palikti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pats V. Pranckietis trauktis nežada, jau surinkti parašai, kad Seime būtų surengta nepasitikėjimo juo procedūra.
Premjeras Saulius Skvernelis žada nebalsuoti dėl tokio sprendimo. Jam dabar svarbiau pačiam gauti pritarimą, likti premjero poste ir kaip nors suburti ministrų kabinetą. Kas vyksta „valstiečių“ stovykloje Seime ir Vyriausybėje – apie tai „Dienos temoje“ pokalbis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku R. Karbauskiu.
– Trečiadienį Seimo pirmininkas V. Pranckietis „Žinių radijui“ sakė, kad už pasitikėjimą pirmininku balsavo tik tie tarybos nariai, kuriems patinka, kad jiems vadovautų tokio „vasališko“ tipo veikėjai. Ką jūs į tai?
– Jis įžeidė 65 tarybos narius. Iš tikrųjų palaikymas buvo absoliutus partijos taryboje. Bet antrasis balsavimas, apie kurį jis bando nešnekėti, tai yra balsavimas dėl to, ar partijos nariai privalo įvykdyti koalicinę sutartį. Tai ten 68 tarybos nariai balsavo – kad privalo, tik 1 – kad neprivalo. Tai tas sprendimas, kuris jį asmeniškai liečia, – 68 prieš 1. Tai yra aiškus skaičius žmonių, nes jie visi dirba savivaldybių tarybose, Seime.
Visi supranta, kad partijos sprendimai, ieškant naudos valstybei, naudos mūsų žmonėms, yra patys svarbiausi sprendimai. Kada pradeda kažkuris iš partijos narių nesilaikyti tų sprendimų, pradeda bandyti padaryti taip, kad koalicijos sutartis neveiktų, kad koalicija iširtų, nešnekant apie tai, kad nenorėjo, kad būtų išvis ta koalicija, tai toks dalykas garbės nedaro.
Taip pat skaitykite
– Seimo pirmininkas sakė, kad nesitrauks po šitų sprendimų iš Seimo pirmininko posto. Jau surinkti nepasitikėjimo V. Pranckiečiu procedūrai reikalingi parašai. Tai atstatydinimo procedūra vis dėlto bus?
– Tai dabar tikrai nėra prioritetas. Prioritetas yra Vyriausybė, ją sudaryti, kad iš tikrųjų galėtų tęsti darbą, kad būtų užtikrintas tęstinumas tų darbų, kuriuos mes darėme, stabilumas valstybėje. Manau, bendras Seimo, prezidentūros ir Vyriausybės interesas, kad būtų viskas tęsiama taip, kaip turi būti.
Seimo pirmininko klausimas dabar tikrai nėra pagrindinis, mes prie jo grįšime, kai pabaigsime anuos klausimus spręsti. Yra sutartyje pasirašyta taip, kaip pasirašyta, tai yra kad Seimo pirmininko pozicija priklauso Socialdemokratų darbo partijai, ir šioje situacijoje tai yra mums labai nemalonu, kad mes turime tą klausimą spręsti.
– Bet jūs grįšite prie šito klausimo?
– Be abejonių.
– Koks, jūsų manymu, bus Seimo verdiktas, nes čia visi sako, kad tai dar didesnis R. Karbauskio egzaminas – būtent šitas balsavimas dėl V. Pranckiečio nuėmimo, nei pasitikėjimas partijos tarybos?
– Paprastai pasakysiu. Aš tokių atvejų Lietuvos politikos istorijoje, o ir pasaulyje nežinau, kai partijos narys, deleguotas ir balsais išrinktas tos pačios koalicijos ir mūsų frakcijos, staiga nutarė, kad jo asmeniniai interesai ir jo ambicijos yra svarbiau už viską – už valstybės stabilumą ar dar kažką. Tai jeigu jis sugebės balsuojant išsilaikyti, nesurinks 71 Seimo nario, tai jis bus Seimo pirmininku toliau.
Tik kam jis atstovaus – nelabai suprantu, nes tokiu atveju opozicija sakys, kad „niekas mums neatstovauja“, pozicija sakys: „Mums niekas neatstovauja.“ Galbūt jis atstovaus tiems keliems Seimo nariams, kurie, sakykime, balsuojant vienaip ar kitaip balsuotų. Tai bus tik kelių balsų klausimas.
– Kiek suprantu, bet kokiu atveju jūs jį mesite iš partijos?
– Ne aš jį mesiu iš partijos, tai ne mano sprendimai. Tai yra sprendimai tokie, kad turėtų valdyba kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisija pateiks rekomendaciją, ir tik tada partijos taryba gali nuspręsti. Bet balsavimas, kuris vyko, kaip sakiau, 68 prieš 1, rodo, kad visi taryboje puikiai supranta, jog kitaip elgtis negalima. Čia nėra asmeninio klausimo, niekada mes nešnekėjome apie V. Pranckietį. Tai V. Pranckietis šnekėjo apie R. Karbauskį. Bet mes niekada neminėjome jo pavardės, nes ne apie jį kalba. Niekas pretenzijų Seimo pirmininkui neturi, yra nauja koalicinė sutartis.
Mes visi siekiame įtraukti į koaliciją daugiau partijų. Dar dvi papildomos partijos, keturios dabar sudaro koaliciją – tai yra stabilumas. Mes turime pirmą sykį po beveik dvejų metų daugumą Seime. Matematinę daugumą. Tai labai svarbu. Tai leidžia mums tęsti darbus. Vienas žmogus, kuris nutarė, kad jis yra svarbiau už viską dėl to, kad jam norisi būti tame poste, jis ir sukuria viešųjų ryšių akciją, kad neva R. Karbauskis bando jo atsikratyti. Aš pats buvau tas žmogus, kuris pasiūlė V. Pranckietį tapti Seimo pirmininku, ir niekada nesu nieko blogo pasakęs apie jį.
– Tai kodėl jūs susipykote su V. Pranckiečiu?
– Čia nesusipykimo klausimas. V. Pranckietis sugalvojo viešųjų ryšių prasme panaudoti tokį ėjimą. Jis apkaltino mane, kad aš neva noriu jį pašalinti, ir atitinkamai jis apie tai šneka. Bet jis ignoruoja tai, kad slaptu balsavimu ir atviru balsavimu frakcija balsavo. Kad Seimo pirmininko pozicija – ne V. Pranckietis, o pozicija, nekeičiama nė į viena poziciją Vyriausybėje, jeigu mes galime ją turėti.
Tai yra, kitaip sakant, jeigu mums partneriai pasakytų: „Duokit mums vieną ministerijos atsakomybę, sferą, ir mes keičiame į Seimo pirmininko poziciją“, mūsų frakcija pasakytų: „Ne.“
– O tai, ką kalba Gediminas Kirkilas, kad jiems, atrodo, nebereikia Seimo pirmininko pozicijos?
– Vėl paklausykit, ką jie kalba. Kalba tai V. Pranckietis. O jeigu paklausysite, ką kalba Socialdemokratų darbo partija, pirmiausia tai yra koalicijos sutartis. Antra vertus, jie sako mums, kad nėra prioritetas, jie sutiktų pasikeisti su mumis į bet kokią ministeriją šitą postą. Bet mūsų frakcijos sprendimas buvo balsuojant slaptu ir atviru balsavimu nedaryti šito, nes mes ir taip Seime turime 50 narių.
Mes turime komiteto pirmininkus, mes Seime turime pakankamai daug atsakomybės, kad mums užtenka to, o mums labai svarbu išsaugoti Vyriausybėje kuo didesnę atsakomybių sričių skaičių. Toks buvo sprendimas. Partija po to tą patvirtino. Dabar teigti toliau – ką jisai dar ir trečiadienį radijo laidoje vienoje, – kad neva tai yra problema dviejų asmenų – mano ir jo. Tai jis ignoruoja ir partiją, ir frakciją, jis ignoruoja viską ir nesako tiesos. Tai nėra R. Karbauskio sprendimai, tai yra normaliai kaip vyksta koalicinių sutarčių sudarymas – partijos derasi su partijomis dėl posto, ne dėl V. Pranckiečio kalbama.
– Premjeras S. Skvernelis pareiškė, kad nebalsuos už V. Pranckiečio pašalinimą. Ką jūs apie tai galvojate?
– Manau, čia kalba daugiau apie tai, ar surinktume balsų, ar nesurinktume. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę ir ją reikia gerbti.
– Bet jis elgiasi kaip opozicija, nes opozicija sakė, kad nebalsuos?
– Opozicija sakė nebalsuos, nes jiems labai patogu, kad Seimo pirmininko pozicijoje būtų žmogus, kuris dergtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Mane asmeniškai pastoviai, ir taip toliau. Netgi jiems būtų labai didelis džiaugsmas, jeigu V. Pranckietis būtų pašalintas iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir liktų Seimo pirmininku, nes tada jau automatiškai jie galėtų laikyti jį de facto savo.
– Tai kaip S. Skvernelio poziciją jūs vertinate, nes iš tikrųjų gali ir trūkti balsų tam tikra prasme?
– Aš dabar niekaip nevertinu. Pats svarbiausias dalykas yra suformuoti Vyriausybę ir išsaugoti koalicijos sutartį ir koaliciją kuo platesnę, ką mes sugebėjome padaryti. Tai nebuvo lengvas darbas, ir šitoje situacijoje, manau, mes tai padarysime, mes sėsime kartu ir šnekėsimės, ir tokiu atveju bus ir sprendimai – vieni ar kiti, aš nieko nenoriu pasakyti, esu girdėjęs ir viešus pareiškimus.
Jūs girdėjote S. Skvernelio ir vienokius ar kitokius – visokių buvo. Tai bus tas paskutinis pasakymas, kuris bus paskutinis, kada mes turėsime spręsti.
– Vyriausybės formavimas – dabar kaip tik vyksta tas procesas. Greičiausiai patvirtinta, kad balsavimas už S. Skvernelio patvirtinimą premjeru bus pirmadienį. Tai yra tas trumpasis scenarijus. Kitaip sakant, Seimas nebalsuos dėl Vyriausybės programos, jei atstatydinsite vieną ministrą. Koks scenarijus bus?
– Vyriausybės vadovo, premjero patvirtinimas visais atvejais toks pat – reikiama kandidatūra yra patvirtinama. Po to arba teikiamas ministrų kabinetas su visais pakeitimais ir tada, jei daugiau negu pusė pasikeitė ministrų, balsuojama dėl programos. Jei teikiamas be pakeitimų iš pradžių, arba tik vienas ministras, de facto reiškia, kad nebus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų, tokiu atveju tos procedūros nebereikia. Ir tada jau keičiami likusieji ministrai.
– Tai jūs vis tiek vieną pakeisite iki pirmadienio?
– Taip yra manoma, dar nėra sprendimo galutinio, koks bus pasirinktas variantas – ar bus ilgasis, ar trumpasis. Bet kokiu atveju labai svarbu, kad visos trys pusės, kurios tame procese dalyvauja: ir Seimas, ir premjeras, ir prezidentas – turėtų bendrą nuomonę šiuo klausimu.
– Opozicija nori ilgojo scenarijaus, kiek suprantu?
– Opozicija visada nori to varianto, kuris būtų kuo blogesnis pozicijai, kuo sunkesnis. Tik primenu, 2009 m., kai tvirtino A. Kubiliaus Vyriausybę po išrinkimo prezidentės Dalios Grybauskaitės, tai jie tą padarė. Jie iš pradžių patvirtino trumpojo varianto premjerą ir nekeitė ministrų, po to pakeitė visus tuos, kuriuos norėjo pakeisti. Tai jie patys yra padarę.
Bet šioje vietoje mes turime sutarti, manau, sutarsime tikrai. Aš labai džiaugiuosi pasikeitimais prezidentūroje, nes tai yra dialogas, yra bendras supratimas, bendras matymas. Tai, kas buvo pasakyta prezidento inauguracijoje, tai yra mūsų pačių matymas, kas yra svarbiausia dabar valstybėje.
– Tai kiek ministrų gali pasikeisti, jūsų akimis žiūrint? Ir tai priklausys nuo ko?
– Pagal koalicinę sutartį, kaip aš suprantu, pasikeis mažiausiai trys, o atitinkamai žiūrėsime, kaip susiklostys. Bet šiuo atveju dar dvi partijos atėjo į koaliciją, tai iš tikrųjų pasikeis mažiausiai keturi, jeigu šnekant, kad ir socialdemokratų keitėsi atsakomybės sfera. Šioje vietoje keturi ministrai turėtų pasikeisti.
– Praėjusį pirmadienį šioje studijoje premjeras S. Skvernelis tarsi leido suprasti, kad ministrai, dėl kurių labiausiai diskutuojama, yra Raimundas Karoblis, Rokas Masiulis, kai kurie gali netgi likti Vyriausybėje? Ką jūs į tai?
– Yra koalicinė sutartis, koalicinėje sutartyje parašyta, kurios partijos atsakomybės tai yra. Pavyzdžiui, dėl R. Karoblio, dėl Krašto apsaugos ministerijos. Čia atskira kalba, čia yra labai svarbi prezidento nuomonė, ir mes į ją tikrai įsiklausome ir darysime tuos kompromisus, kurių prašys prezidentas.
Dėl vidaus reikalų nelabai suprasčiau – tai yra Lenkų rinkimų akcijos atsakomybės sritis, ir pirmiausia su jais reikia derinti. Manau, bus rastas sprendimas. Ar jie pasirinks dabartinį ministrą – abejočiau. Jie, matyt, siūlys savo ministrą.
– Bet jeigu prezidentas siūlys R. Karobliui likti, pavyzdžiui, ministru, tai „Tvarka ir teisingumas“ iš principo turės sutikti su tuo?
– Mes turėsime ieškoti kito sprendimo dėl „Tvarkos ir teingumo“ atsakomybės srities.
– O gal jų nuomonė sutaps su prezidento? Gal „Tvarkai ir teisingumui“ tiks R. Karoblis?
– Nežinau, jeigu tiktų – viskas tvarkoj, jeigu netiktų – tai tokiu atveju mes turėsime persiderėti dėl kitų atsakomybės sričių, nes automatiškai aišku, kad prezidento nuomonė šitoje vietoje bus lemiama.
– O jeigu staiga prezidentui R. Masiulis tiks kaip susisiekimo ministras?
– Tai yra Lenkų rinkimų akcijos atsakomybė. Jeigu tiks Lenkų rinkimų akcijai – tada tiks, o jeigu netiks – tai tokiu atveju bus pasikeitimai.
– Žodžiu, jūs ruošiatės su prezidentu gana darniai darbuotis?
– Absoliučiai įsitikinęs tuo ir galiu pasakyti viena, kad jokių situacijų arba požymių, arba, sakykime, kažkokių prielaidų, kad gali būti kokia nors įtampa tarp prezidentūros, Seimo, ir taip toliau, dabar nėra. Ta situacija pasibaigė su nuėjimu buvusios prezidentės, kada iš tikrųjų ta konfrontacija buvo netgi matyti, kad yra sąmoninga iš prezidentūros pusės, politiškai motyvuota. O dabar yra sutarimas. Aš labai džiaugiuosi, kad mes pradedame taip darniai dirbti.
– Pasak Vytauto Bako, pasitraukusio iš jūsų frakcijos, antikorupcinės programos gali nelikti. Jūs prižiūrite šią antikorupcinę programą – kokie įstatymai bus per ateinančius metus pusantrų priimti?
– Pirmiausiai reikia pasakyti, kad įstatymai, kuriuos pateikė ir V. Bakas, du įstatymų projektai, kurie prieštaravo Konstitucijai, yra taisomi, jie bus pataisyti, jei bus pateikti. Prieš tai buvo prašoma, kad mes juos pateiktume net prieštaraujant Konstitucijai. Mes sakėme: „Kokia prasmė, vis tiek jie nepraeis pro prezidentūrą.“ Tai šitoje vietoje artimiausiu metu jie bus pateikti.
Mes dabar svarstome dėl naujo galimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko. Aš pasakysiu viena, kad Vytautas, nežinau, kokiais motyvais vadovavosi, bet teiginys, kad mums antikorupcinė darbotvarkė yra nesvarbi, tiesiog neteisingas. Mums tai yra prioritetas – ir buvo, ir yra. Kaip tik klausimas dėl paties Vytauto – kai kurių sprendimų mes nesuprantame. Tuos įstatymus, kurie prieštaravo Konstitucijai, ne kas nors kitas pateikė, o pats V. Bakas. Dėl to jis to nesakė savo spaudos konferencijoje, ir artimiausiu metu, sako, jie bus įregistruoti jau neprieštaraujantys Konstitucijai, ir bus padaryta.
Tai yra mūsų darbas, šioje vietoje yra mūsų garbės reikalas, mes pradėjome, padarėme šitą tyrimą, ir vienas žmogus jo tikrai nedarė. Tai buvo Seime tyrimas dėl korupcijos ir politikos sąsajų su verslu. Tai yra mūsų visų darbas, ir jo nereikia prisiimti vienam kažkuriam žmogui. Manau, naujas pirmininkas per labai trumpą laiką įrodys, kad visi teiginiai, kuriuos sako apie tai, kad mes neva atsisakome antikorupcinės darbotvarkės, yra netiesa.
– Čia tokia nauja versija opozicijos iškelta, kad visi, kurie atskils nuo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, tarp jų ir S. Skvernelis, V. Pranckietis, visi kiti, kurie prijaučia kažkokiai daliai būtent tokių žmonių, perbėgs į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, pakeis pavadinimą, ir tokiu būdu tai bus prieglobstis ir naujas darinys? Ką jūs galvojate?
– Kiekvienas politikas turi valią pasirinkti, kiekvienas yra laisvas. Aš šioje vietoje visai nekomentuočiau. Kiekvienas žmogus pasirenka. Iš mūsų frakcijos išėjo daugybė asmenų, kuriems valdžia buvo tikslas, jiems valdžia nebuvo priemonė ir jų nevienijo su mumis atitinkamos vertybės. Tai buvo mūsų pačių klaidos, bet šnekant, kas bus toliau, – pamatysime.
Antradienį iš konservatorių išėjo vienas Seimo narys, frakcijos kolega Rimantas Jonas Dagys. Būtent dėl to, kad vertybės nesutapo, nežinau, į kurią pusę jis ateis, galbūt pas mus
