Lietuvoje

2019.07.18 06:34

Pataisos dėl LRT vėl keliamos į kitą Seimo posėdį

atnaujinta 10.15
Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.07.18 06:34

Antradienį Seimas nepritarė, kad būtų svarstomos „valstiečių“ pataisos dėl reklamos LRT, tačiau ketvirtadienį jos vėl atsirado darbotvarkėje. Taip pat planuotos svarstyti socialdemokratų pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti stabilų ir nepriklausomą visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį. Tiesa, tik prasidėjus Seimo posėdžiui, visgi nuspręsta pataisas kelti toliau – į antradienio darbotvarkę.

Projekto teikėjas Arvydas Nekrošius Seimui tvirtinant darbotvarkę frakcijos vardu paprašė, kad būtų išbrauktas ne tik jo registruotas įstatymo projektas, bet ir socialdemokratės Dovilės Šakalienės registruotas projektas. Tokį prašymą jis sakė su kolege suderinęs.

„Kadangi šiandien tokią ypatinga diena ir darbotvarkė tokia gausi“, – prašymą nukelti argumentavo A. Nekrošius.

Kad abu projektai perkeliami į antradienio darbotvarkę, Seimas nusprendė bendru sutarimu.

Kadangi abu projektai atsirado visai neseniai, kad Seimas galėtų dėl jų balsuoti, visų pirma reikia abu juos įtraukti į pavasario sesijos darbų programą. Būtent projekto apie reklamą LRT įtraukimui į programą parlamentarai antradienį nepritarė, jis grąžintas tobulinti. Socialdemokratų inicijuotos pataisos antradienį buvo nukeltos iki kito Seimo posėdžio.

Seime skinasi kelią ir atskira nauja viso LRT įstatymo redakcija. Jai Seimas yra pritaręs po pateikimo, šiuo metu pataisos svarstomos komitetuose, gauta Vyriausybės išvada.

Kultūrinė informacija būtų skleidžiama neatlygintinai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Arvydas Nekrošius ir Valius Ąžuolas bei dabar jau „Suverenios Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo projektą, kuriuo tiek LRT TELEVIZIJOJE, tiek LRT RADIJUJE, tiek LRT.lt draudžiama reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį.

Tiesa, numatyta išimtis – galima reklamuoti tai, kas būtina pagal tarptautinius įsipareigojimus ar tai, kas nurodyta Lietuvos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše.

Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti skleidžiama LRT, bet tai, remiantis projektu, turi būti daroma neatlygintinai.

Po to, kai Seime užregistruotas toks projektas, LRT paskelbė, kad savo iniciatyva atsisako politinės ir komercinės reklamos naujienų portale LRT.lt, laidų rėmimo, taip pat nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį.

Įžvelgia grėsmių

Tačiau, LRT požiūriu, įpareigojimas nemokamai transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją – netinkamas, nes gali užkirsti kelią sėkmingai augti įvairiems kultūros, sporto, bendruomenių projektams.

„Matydami jau ir dabar esantį užklausų skaičių (kai sekundės, nors ir nedaug, bet kainuoja), prognozuojame, kad, įvedus nemokamo transliavimo tvarką, prašymų srautas taps nebesuvaldomas. Taip kultūriniai renginiai nukentės dar labiau, nes eteris jiems taps tiesiog nebepasiekiamas, kai į jį pretenduos visi, net ir menkaverčiai projektai“, – anksčiau yra teigusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak jos, priėmus tokias pataisas, kyla grėsmė ir tarptautinėms sporto transliacijoms – jos parduodamos jau su rėmėjų reklamos paketais, o jų atsisakius LRT taps nebeįperkamos.

Dalį klipų LRT ir dabar transliuoja nemokamai – tai valstybinės reikšmės renginiai, būtina ar skubi socialinė informacija ir pan.

Kaip rašoma įstatymo pataisų rengėjų aiškinamajame rašte, LRT įstatyme yra spraga dėl reklamos interneto portale LRT.lt, nes tuo metu, kai įstatymas rengtas, „buvo menkos internetinės žiniasklaidos galimybės“.

Taip pat teigiama, kad valstybės finansuojamas transliuotojas iškreipia rinkos sąlygas, kai teikia dar ir komercines paslaugas, o dėl to nukenčia komerciniai transliuotojai.

Mokesčių reformos atoveiksmis

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai Dovilė Šakalienė, Linas Balsys, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas paruošė kitą LRT įstatymo projektą – mažinti procentą, pagal kurį apskaičiuojamas LRT biudžetas.

Nuo 2014 metų LRT biudžetas sudaromas skiriant 1,5 proc. nuo pernai surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. nuo sumokėtų akcizo mokesčių. Tačiau nuo 2019 metų įsigaliojo mokesčių reforma ir GPM tarifas padidėjo 5 proc., taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Nors procentas lieka toks pats, LRT biudžetas smarkiai išaugtų.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, 2021 metais LRT biudžetas galėtų išaugti iki maždaug 69 mln. eurų (2019 metais siekia 41,6 mln.).

„Atsižvelgus į tai, siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.

Svarbu pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio“, – teigiama aiškinamajame rašte.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau yra sakiusi, kad visiškai pritaria procento nuo GPM surinkimo mažinimui iki 1 proc., – svarbu, kad nesikeistų pats finansavimo mechanizmas.

Naujausi