Nuo erkinio encefalito šiemet mirė jau 2 žmonės, liga pakerta daugiau žmonių nei pernai. Dėl tokios situacijos, pavyzdžiui, Seimo „socialdarbiečiai“ kelia klausimą atsakingiems ministrams – galbūt reiktų grįžti prie purškimo cheminiais preparatais?
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius neskuba sutikti, kad tai – geriausia išeitis.
Taip pat skaitykite
„Sovietiniais laikais, prisimenu, būdavo aplink pionierių stovyklas, poilsiavietes, stovyklavietes, gyvenamuosius kvartalus barstoma preparatais DDT, o po to – visokiomis kitokiomis labai agresyviomis medžiagomis. Ir buvo džiūgaujama, kad erkių ten nėra“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo jis.
Ten, kur pasidarbuodavo chemikalai, žmonės, žinoma, rinkdavo miško gėrybes, ilsėdavosi.
„Didžioji problema yra ta, kad visos šios priemonės veikia kontaktiniu būdu – turi patekti ant paties mažo gyvūnėlio. Jeigu patenka ant jo, kodėl ji nepateks ant žmogaus odos? Ar ant kitų gyvūnų, kurių yra tūkstančius kartų daugiau“, – pabrėžė S. Paltanavičius.
Tuščios vietos gamtoje, pasak gamtininko, nebūna – ką nors išnaikinus toje teritorijoje randasi kažkas nauja.
S. Paltanavičius pademonstravo, kaip galima įsitikinti, ar erkių konkrečioje vietoje yra – tam prireiks viso labo pagalio ir šviesios skepetaitės. Ją pritvirtinus ant pagalio reikia kelis kartus brūkštelti per žolės paviršių, lapus – jeigu erkių ten yra, jos turėtų prikibti.
„Toks paprasta prietaisėlis jums atvers akis ir pamatysite, kad pačiame mieste jų tikrai yra“, – teigė gamtininkas.
Taip pat skaitykite
Dažniausiai Lietuvoje aptinkama šuninė erkė – erkinio encefalito ir Laimo ligos nešiotoja. Jos populiacija pastaruoju metu gerokai išaugo.
Pasak S. Paltanavičiaus, populiacijos augimui įtaką daro daug sąlygų, viena iš jų – klimato kaita.
Parengė Ineta Nedveckė.
