Lietuvoje

2019.07.23 05:30

Mokytojų rengimo pertvarka skandina prestižinės profesijos idėją?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.07.23 05:30

Apie reformą kalbėta ilgai, bet galiausiai – viskas liko kaip buvę? Pertvarkant aukštojo mokslo tinklą nutarta, kad Lietuvoje veiks trys pedagogų rengimo centrai. Visgi priėmimą į pedagogikos studijas šiemet vykdo keturis kartus daugiau aukštųjų mokyklų, nei numatyta reformoje. Be to, šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, dar ir paaugo.

Daugiau nei prieš metus visuomenė ir ekspertai viena iš idėjų Lietuvai paskelbė siekį, kad mokytojo profesija iki 2025 metų taptų prestižine. Prie to prisidėti turėtų ir aukštojo mokslo tinklo pertvarka, kurios vienas iš punktų – trijų pedagogikos centrų rengimas. Tačiau švietimo ekspertai pasigenda reformos aiškumo, o Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys mano, kad tai, kaip vyksta pertvarka, profesijos prestižo nepakels.

Vienas iš dabartinės valdžios pradėtos aukštojo mokslo reformos tikslų – sustiprintas pedagogų ruošimas. Todėl buvo priimtas sprendimas Lietuvoje turėti tris stiprius pedagogų ruošimo centrus. Vienas jų, prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prijungus Lietuvos edukologijos universitetą, atsirado Kaune. Ten įsteigta VDU Švietimo akademija. Dar du pedagogų rengimo centrai – Vilniaus ir Šiaulių universitetai.

„Buvo numatyti trys pedagogų rengimo centrai, tačiau atsirado žymiai daugiau vietų, kur bus rengiami mokytojai“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė.

Iš tikro, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, priėmimą į pedagogikos studijas šiemet vykdo 12 aukštųjų mokyklų. Stojantiesiems iš viso siūloma 61 pedagogikos studijų programa. Be to, šis skaičius – didesnis nei pernai. Praėjusiais metais 10 aukštųjų mokyklų siūlė 56 pedagogikos studijų programas. Kitaip tariant, prie trijų pedagogų rengimo centrų, numatytų reformoje, ne tik nėra artėjama, priešingai – nuo šio skaičiaus tolstama.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras aiškino, kad reformai reikia laiko. Todėl aukštosios mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje, iki kol bus pasiekti užsibrėžti tikslai.

Lieka neaiškumų

VU profesorė V. Targamadzė portalui LRT.lt kalbėjo, kad nors buvo sutarta, kurios aukštosios mokyklos turi būti pedagogų rengimo centrais, iki šiol nėra išryškinta, kas iš tikro yra tie pedagogų rengimo centrai, nes priėmimas į pedagogikos programas vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose.

„Klausimas, kodėl būna tokie nutarimai, kurie po to išvirsta į kažką neapčiuopiamo, o pedagogų rengimas tampa difuziniu. Be abejo, klausimas – ne ar tie universitetai pajėgūs, ar nepajėgūs rengti pedagogus. Klausimas, ar apskritai įmanoma šiandien tikėti Vyriausybės, Seimo sprendimais ir nutarimais.

Gal būtų galima sakyti, kad pedagogų rengimo pertvarka nuo žadėtosios nuklydo, ir reikėtų sakyti, kad ji yra neįvykusi ar nepavykusi“, – kalbėjo profesorė.

Pasak V. Targamadzės, taip didėja ir konkurencija tarp aukštųjų mokyklų. Visgi ji teigė, kad universitetams reikėtų ne konkuruoti, o bendradarbiauti, sutelkti pajėgas ir galbūt net rengti jungtines programas. Profesorė kalbėjo, kad kai kurios aukštosios mokyklos gali neturėti tokių edukacinių resursų, kaip VU, ŠU ar VDU Švietimo akademija.

„Kas gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, LMTA pedagogai bus rengiami geriau, negu jei būtų, pavyzdžiui, VDU Švietimo akademijos ir LMTA jungtinė programa?“ – retoriškai klausė V. Targamadzė.

Ji taip pat kalbėjo, kad, nesėkmingai vykstant pedagogų rengimo reformai, lieka neaišku, ar tai, kas yra nutariama nacionaliniu lygmeniu, bus įgyvendinama. Be to, jos teigimu, neaišku ir ar tai neturės poveikio mokytojų rengimo kokybei bei aukštųjų mokyklų pasitikėjimui nacionaliniais susitarimais.

Mato ir kitų problemų

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas portalui LRT.lt sakė, kad kol kas apie pedagogų rengimo reformos nesėkmę kalbėti anksti, nes kai kurios pedagogus ruošti turinčios aukštosios mokyklos startuoja nuo nulio. Kaip pavyzdį jis minėjo VU, kuris, anot pašnekovo, turėjo ribotą infrastruktūrą ir net žmonių skaičių pedagogikos studijų programų ruošimui.

„Jiems startuoti nebuvo lengva, jie tik augina pedagogikos studijų programas“, – sakė A. Lašas.

Visgi jis mato kitų reformos trūkumų. Pašnekovas kalbėjo jau seniau kritikavęs trijų pedagogikos centrų idėją. Pasak jo, tai sukuria „gyvulių ūkį“, kai visi lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus. A. Lašas pabrėžė, kad nors kalbama apie tris pedagogų rengimo centrus, iš esmės jų bus du, nes VU ir ŠU turėtų būti sujungti. Tiesa, Seimo nutarimu sujungimas nukeltas metams.

„Konstitucija kiekvienai aukštajai mokyklai, universitetui garantuoja autonominę teisę vykdyti studijas. Jei studijų programa praeina kokybės vertinimo mechanizmą ir yra įvertinta kaip kokybiška, negalima uždrausti vykdyti šios programos.

Ši reforma, galima sakyti, pažeidė Konstituciją ir pasakė, kad trims, o realiai dviem, aukštosioms mokykloms duoda teisę vykdyti pedagogikos studijas ir jos spręs, ar kitos aukštosios mokyklos galės paleisti studijų programą, ar negalės“, – kalbėjo KTU fakulteto dekanas.

Be to, jis kalbėjo, kad nors reforma taip pat buvo siekta sutelkti pedagogikos studijų potencialą, jis vis dar liko išsibarstęs, mat kai kurios aukštosios mokyklos pedagogikos studentus priima ne tik tuose miestuose, kuriuose yra įsikūrusios.

„Situacija tokia, kad sutelkto pedagogikos studijų potencialo reguliavimas yra, bet realybėje – vis dar fragmentuota“, – sakė A. Lašas, pridurdamas, kad dėl reformai trūkstamo išbaigtumo kyla chaosas.

Niekas nesikeičia?

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Edmundas Pupinis paklaustas apie tokią situaciją sakė: „Pertvarkos tikslai buvo vieni, o išėjo kaip visada.“

Parlamentiniame Švietimo ir mokslo komitete dirbantis E. Pupinis svarstė, kad tokia situacija susiklostė dėl lobizmo, kurio spaudimo neatlaikė politikai bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Be to, Seimo narys teigė, kad lieka neišspręstas esminis reformos klausimas – studijų kokybės gerinimas.

„Einama tuo keliu, kaip buvo anksčiau – kažkaip užpildyti tas vietas, suteikti galimybę stoti visiems norintiems. Bet iš tikro nepasiektas pagrindinis dalykas, kuris buvo įvardijamas darant reformą, tai yra kad į pedagogikos studijas stotų asmenys, baigę mokyklas gerais vidurkiais ir matantys perspektyvą šioje srityje“, – kalbėjo parlamentaras, pridurdamas, kad tai nepadeda ir siekiui didinti pedagogų profesijos prestižą.

Jis svarstė, kad tiek ministerijai, tiek atskiriems politikams pritrūko valios laikytis suplanuotos reformos. Pasak jo, viskas priklauso nuo politinės valios, nes nors universitetai ir turi autonomiją, finansavimas ir politikos formavimas yra valstybės rankose.

„Mes negalime neefektyviai leisti valstybės pinigus. Turime žinoti, kiek reikia pedagogų, bet tuo pačiu žiūrėti, kiek yra neužpildytų vietų universitetuose. Reikia efektyvesnės politikos, o ne plaukimo pasroviui“, – kalbėjo E. Pupinis.

Reformai reikia laiko

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas komentavo, kad Seimo nutarimu patvirtinti trys pedagogų ruošimo centrai šiuo metu yra kuriami. Jis teigė, kad tam, jog šie centrai galėtų visavertiškai dengti visą būsimųjų pedagogų poreikį, siūlydami aukštos kokybės studijas, juose būtina sutelkti ir plėtoti mokslinį ir studijų potencialą, vystyti tarptautiškumą.

„Tokie pokyčiai negali įvykti per metus ar dvejus, tam reikalingas ir nuoseklus darbas parengiant studijų programas, pritraukiant aukštos kvalifikacijos dėstytojus ir iš užsienio, plėtojant mokslo bazę. Tad šiuo metu palaikome centrų bendradarbiavimą su kitomis aukštosiomis mokyklomis, kurios ir anksčiau rengė pedagogus“, – komentavo V. Razumas.

Pedagogų rengimo programas vykdo, pasak jo, 7 aukštosios mokyklos, kurios yra pasirašiusios sutartis su vienu iš trijų pedagogų rengimo centrų. Šiemet 10 aukštųjų mokyklų (įskaitant pedagogų rengimo centrus) – penki universitetai ir penkios kolegijos – galės gauti valstybės finansuojamas studijų vietas į 20 studijų programų.

„Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytus darbus dėl pedagogų rengimo pažanga yra jaučiama. Pasiektas platus susitarimas su aukštosiomis mokyklomis ir edukologų bendruomene siekti pokyčių pedagogų rengimo ir profesinio augimo srityse, sukuriant prielaidas kokybiškai ir efektyviai veikiančiam pedagogų rengimo institucijų tinklui, įtvirtinant pedagoginių studijų įvairovę, siekiant sudaryti sąlygas motyvuotiems pedagogo profesijai asmenims įgyti pedagoginę kvalifikaciją skirtinguose karjeros etapuose: lygiagrečiosios studijos renkantis pedagogo karjerą po vidurinės mokyklos, gretutinės studijos bet kuriame studijų etape, ir profesinės studijos įgijus aukštąjį išsilavinimą“, – komentavo viceministras.

Jis taip pat teigė, kad yra įgyvendinami ES finansuojami projektai, investuojantys į dirbančių pedagogų kompetencijų tobulinimą ir papildomų kvalifikacijų įgijimą – šiems projektams įgyvendinti skiriama 11 mln. eurų. Visi pedagogus rengiantys universitetai, pasak V. Razumo, yra projektų partneriai ir aktyviai dalyvauja, siūlydami studijų modulius dirbantiems pedagogams.