Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su prezidentu Andrzejumi Duda atskleidė, kad pakvietė Lenkijos banką pradėti vystyti veiklą Lietuvoje. G. Nausėda sakė, kad konkurencija šiuo metu Lietuvoje veikiantiems bankams būtų naudinga žmonėms.
„Pakviečiau ir ponas prezidentas pažadėjo perduoti atsakingiems žmonėms mūsų kvietimą lenkiškam bankui pasirodyti Lietuvos rinkoje, nes didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims – keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms, Lietuvos vartotojams“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentai pabrėžė, kad šis susitikimas – didelis žingsnis, turintis didelę reikšmę abiejų šalių santykiuose.
„Priimu tai kaip įsipareigojimą statyti mūsų santykius. Turiu didelę viltį, kad pavyks sukurti mūsų santykius, kaip tai atrodė santykiai tarp Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczyńskio. Turiu vilties, kad juos sukursime“, – spaudos konferencijos metu teigė Lenkijos prezidentas.
„Kalbėjome apie įvairias temas, apie dalyvavimą NATO. Tikinau prezidentą, kad Lietuvos saugumas mums labai svarbus ir mes žiūrime į jį labai rimtai, ne tik, kaip kaimynės, bet ir svarbios partnerės“, – sakė A. Duda.
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę.
Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų – siekis glaudžiau bendradarbiauti su JAV. Abi šalys nori, kad amerikietiškosios pajėgos labiau įsitrauktų į mūsų apsaugą“, – susitikime sakė prezidentas G. Nausėda, JAV įsitraukimą į Lenkijos ir Lietuvos gynybą laikantis vienu svarbiausių savo užsienio politikos prioritetų.
Akiratyje – energetika ir transporto plėtra
Anot prezidento komunikacijos grupės, dar vienas šalių tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kuriam prezidentai skyrė daug laiko, – energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai ir transporto infrastruktūros plėtra.
„Mūsų šalys kartu vykdo daug projektų energetinės ir transporto infrastruktūros srityse. Iki 2025 m. planuojame įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, pabaigti dujų jungtis ir taip turėti priėjimą prie platesnės išteklių pasiūlos. Svarbu, kad būtų tęsiamas ir projektas „Rail Baltica“, todėl dirbsime, kad jam būtų suteiktas reikalingas Europos Sąjungos finansavimas“, – teigė Lietuvos vadovas.
Pokalbyje dėmesio skirta ir Rytų partnerystės temai. Šiais metais, minint Rytų partnerystės 10-metį, Lietuvos prezidentas sveikino Lenkijos iniciatyvą, kai kartu su Švedija buvo suburtos Rytų Europos šalys ir paskatintos drauge vykdyti kaimynystės politiką: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pastangas tęsti reformas, atidžiai stebime Moldovą ir Sakartvelą. Palaikome šių šalių proeuropietišką politiką“.
Reiškia paramą Lenkijai ginče su Briuseliu dėl teismų reformos
G. Nausėda taip pat pareiškė, kad nepritaria siūlymui įvesti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, pažeidžia teismų nepriklausomumą.
G. Nausėda per vizitą Varšuvoje pareiškė, kad ES institucijų ir Lenkijos valdžios ginčas turėtų būti sprendžiamas dialogu, o ne sankcijomis.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu, G. Nausėda sakė, kad Lenkija reformas vykdė norėdama kovoti su korupcija.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija parodė pasirengimą bendradarbiauti, kai, reaguodama į ES teismo nurodymą, suspendavo sprendimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo sumažinus pensinį amžių.
„Prieš smerkdami turime gerai susipažinti su situacija ir manau, kad Lenkijos sprendimas buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje“, – sakė G. Nausėda.
„Taip, šis sprendimas buvo pripažintas Europos bendrijos kaip neteisėtas, todėl šitas įstatymas buvo suspenduotas, tai reiškia, kad Lenkijos pusė visgi reaguoja ir Lenkijos pusė yra pasirengusi bendradarbiauti“, – teigė Lietuvos prezidentas.
„Todėl prieš kalbėdami apie kokias nors sankcijas mes turime geriau suprasti vienas kitą, abi pusės turėtų toliau tęsti dialogą ir neturėtume eiti sankcijų keliu, o turėtume eiti geresnio tarpusavio supratimo keliu“, – teigė G. Nausėda.
Jis tiesiai neatsakė į BNS užduotą klausimą, kaip balsuotų Lietuva, jei ES šalims reikėtų apsispręsti dėl sankcijų – už, prieš ar susilaikytų.
A. Duda savo ruožtu pareiškė, kad teisėsaugos klausimai yra išimtinai valstybių narių, o ne ES institucijų reikalas.
ES Teisingumo Teismas praeitą mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė Europos Sąjungos teisę, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių, pakenkdama jų nepriklausomumui.
Pernai Lenkijos vyriausybė suspendavo įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo, vykdydama laikiną ES teisingumo teismo sprendimą.
Jei Europos Komisija nustatys, kad Lenkija nevykdo teismo nutarties, šaliai gali būti iškelta nauja byla ir skirta piniginė bauda.
Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę į teisinį mūšį dėl 2016 metais Lenkijoje pradėtos teismų sistemos pertvarkos.
Varšuva tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.
Tuo tarpu Europos Komisija kaltina Varšuvą, kad ši siekia apriboti teismų sistemos nepriklausomybę ir pakerta valdžių atskyrimo principą.
Nausėda sakė negalįs dalyti pažadų dėl pavardžių rašybos
Lietuvos prezidentas G. Nausėda per vizitą Lenkijoje sakė negalintis pažadėti, kad Lietuva įteisins lenkiškų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose.
Per spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu G. Nausėda teigė, kad šiuo klausimu Lietuvos Seime nėra vieningos nuomonės.
„Nesu tas žmogus, kuris lengvai dalija pažadus ir manau, kad reikia dalinti tokius pažadus, kuriuos mes galime įgyvendinti, nes neįgyvendinti, neišpildyti praeityje pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir santykių balastą“, – antradienį sakė prezidentas.
„Situacija nėra paprasta, nes šiuo metu yra bemaž trys pozicijos Lietuvos Respublikos Seime šiuo klausimu, sutarimo bendro nėra ir turbūt joks prezidentas pasaulyje demokratiškoje valstybėje negalėtų Seimo lenkti balsuoti vienaip ar kitaip“, – teigė jis.
Kartu G. Nausėda pabrėžė, kad „tautinės mažumos Lietuvoje yra ne problema, o turtas“, padedantis puoselėti draugiškus santykius su Lenkija.
Lietuvos lenkai ir Lenkijos valdžia daugelį metų prašo leisti asmens dokumentuose Lietuvos lenkų pavardes rašyti pagal lenkų kalbos taisykles, pavyzdžiui, su raide w.
Kritikai sako, kad tai sumenkintų valstybinį lietuvių kalbos statusą ir gali įnešti painiavos valstybės institucijose.
Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis – jis sakė, kad toks variantas galėtų būti nebent antrame paso puslapyje.
Lietuvos prezidentas taip pat pasiūlė atkurti abiejų šalių prezidentų komitetą dvišaliams santykiams aptarti.
A. Dudos teigimu, tai rodo, jog G. Nausėda yra atviras pokalbiams apie lenkų tautinės mažumos padėtį.
„Tai yra geras pažadas ateičiai“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Šiuo metu Lietuvos Seime yra pateikti du projektai dėl originalių asmenvardžių rašymo: vienas leistų tai daryti pagrindiniame, kitas – papildomame paso puslapyje.
Pakvietė Lenkijos prezidentą atvykti į sukilėlių perlaidojimą
G. Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos vadovą rudenį atvykti į Vilnių dalyvauti XIX amžiaus sukilėlių prieš Rusijos imperiją palaikų perlaidojimo ceremonijoje.
„Pakviečiau poną prezidentą apsilankyti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje įvyksiančiame iškilmingame procese – 1863-1864 metų sukilimo herojų palaikų perlaidojime Rasų kapinėse“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po susitikimo su Lenkijos prezidentu.
G. Nausėda sakė suprantantis, kad Lenkijos vadovo darbotvarkė gali būti įtempta dėl rudenį numatomų parlamento rinkimų, bet išsakė viltį, jog „galbūt pavyks rasti galimybę apsilankyti, nes tai labai svarbus įvykis tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai, tiek ir Lenkijai“.
Šiemet mokslininkai galutinai patvirtino, kad Gedimino kalne buvo rasti 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko bei kitų sukilimo dalyvių palaikai.
Jie bus palaidoti Senųjų Rasų kapinių Vilniuje centrinėje koplyčioje.
Lietuvos vyriausybė į ceremoniją taip pat žadėjo kviesti Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos atstovus.
LRT.lt primena, kad Lietuvos prezidentas G. Nausėda antradienį pradėjo pirmąjį vizitą Lenkijoje, kur daugiausia dėmesio žadėjo skirti saugumo klausimams.
Susipažinimo vizite svarbių sprendimų nesitikima, bet naujasis šalies vadovas jame sieks pradėti brėžti savo užsienio politikos gaires.
G. Nausėdą ir pirmąją ponią Dianą Nausėdienę prezidento rūmų kieme pasitiko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su sutuoktine.
Nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę prezidentai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos parado prasidėjo dvišalis susitikimas.
First official visit to a close partner and ally of #Lithuania – #Poland. Centuries long friendship and historic ties between our two countries discussed in warm meeting w/ President @AndrzejDuda. pic.twitter.com/EGpX5dTTZ5
— Gitanas Nauseda (@GitanasNauseda) July 16, 2019
Apie 14 val. Lietuvos laiku prezidentai surengs bendrą spaudos konferenciją.
Popiet G. Nausėda dar susitiks su Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovu Jaroslawu Kaczynskiu ir vakarieniaus su premjeru Mateuszu Morawieckiu.
Lietuvos prezidentūra prieš susitikimą teigė, kad Varšuvoje „daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį“.
Lenkijos parama itin svarbi Lietuvai siekiant sustiprinti oro gynybą ir užtikrinti pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsaugą.
G. Nausėdos atstovai pranešė, kad susitikime taip pat numatoma aptarti energetinės nepriklausomybės ir transporto infrastruktūros klausimus, kalbėti apie Rytų partnerystės ateitį bei Europos Sąjungos darbotvarkę.
Anot diplomatų, Lenkija susitikime gali iškelti klausimus dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties ir siekti užsitikrinti Lietuvos paramą Varšuvos ginče su Briuseliu dėl teismų reformos.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad šiuo vizitu naujasis prezidentas parodys ir tam tikrą skirtumą nuo jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės diplomatijos.
„Apie santykių su Lenkija svarbą G. Nausėda kalbėjo dar rinkimų kampanijos metu. Tai galima sieti su Lenkijos svarba Lietuvos saugumui, energetikos ir transporto projektams“, – BNS sakė R. Vilpišauskas
„Šitaip taip pat norima parodyti, kad siekiama grįžti prie tos santykių būklės, kokia buvo prieš 10 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos – vadinamosios strateginės partnerystės. Tuo pačiu parodomas ir tam tikras skirtumas nuo D. Grybauskaitės vykdytos politikos, orientuotos visų pirma į Šiaurės šalis“, – pridūrė politikos ekspertas.
Prezidentė D. Grybauskaitė prieš 10 metų savo pirmojo vizito vyko į Švediją.
G. Nausėdos delegacijos sudėtyje taip pat yra užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Seimo narė Rita Tamašunienė.
