Lietuvoje

2019.07.16 10:33

Eurokomisarų paieškos: minimos kelios pavardės, bet realių šansų turi ne visi

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.07.16 10:33

Antradienį Europos Parlamente bus balsuojama dėl Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen patvirtinimo, po kurio prasidės derybos dėl komisarų portfelių tarp 28 Europos Sąjungos (ES) narių. Ekspertų nuomone, iš šiandien linksniuojamų galimų kandidatų pati realiausia atrodo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūra. Ar tai jam taps „valstiečių“ atlygiu už „Tvarkos ir teisingumo“ partijai atiduotą jo vadovaujamą ministeriją?

Premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie derybas dėl eurokomisaro portfelio yra užsiminęs, kad Lietuva sieks turėti komisarą ekonomikos arba saugumo srityse, tuo leisdamas suprasti, kad bus atitinkamai ieškoma šios srities ekspertų. Nors nė vienos konkrečios pavardės Vyriausybė iki šiol neįvardijo, viešojoje erdvėje buvo kalbama apie kelis kandidatus: užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių. Užkulisiuose kalbama ir apie finansų ministro Viliaus Šapokos ir energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą.

Iš opozicijos lūpų yra nuskambėjusi ir Seimo narės, buvusios finansų ministrės ir kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės pavardė. Ji tarsi būtų atsvara užtikrinant lyčių lygybę. Pasak pasiūlymą Vyriausybės valandoje pateikusios Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pati naujoji Europos komisarė U. von der Leyen prašo pateikti dvi kandidatūras: vyro ir moters, iš kurių ji galėtų rinktis.

Turint omenyje Lietuvos praktiką, kad į eurokomisarus teikiami buvę arba esami ministrai, o dabartiniame ministrų kabinete nėra nė vienos moters, tenkinant tokį lyčių lygybės poreikį tektų ieškoti kandidatės iš opozicijos. Mat ministrėmis, be I. Šimonytės, yra buvusios opozicinės Tėvynės sąjungos narės Elvyra Janina Kunevičienė, Laima Andrikienė, Irena Degutienė, Rasa Juknevičienė. Iš opozicijoje esančios Socialdemokratų partijos ministerijoms yra vadovavusios Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Budbergytė, Roma Žakaitienė, Birutė Vėsaitė ir buvusi socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, pasitraukusi iš posto po to, kai prisipažino davusi kyšį.

Tarp buvusių ministrių yra ir kadenciją pabaigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kontroversiškai vertintos Darbo partijos narės Audronė Pitrėnienė, Algimanta Pabedinskienė bei buvusi šios partijos narė Virginija Baltraitienė. Ministerijoms yra vadovavusios ir šiuo metu užtarnauto poilsio išėjusi Aldona Baranauskienė, vadovavusi Statybų ir urbanistikos ministerijai, bei dėl ligos iš aktyvios politikos pasitraukusi „valstiečių“ krikštamotė Kazimira Danutė Prunskienė. Vargu ar bent viena iš minėtų politikių sulauktų valdančiosios daugumos pritarimo deleguojant kandidatą į eurokomisarus. Sąraše greičiausiai nebus ir iš šio ministrų kabineto išprašytų trijų moterų: Jurgitos Petrauskienės, Mildos Vainiūtės bei Lianos Ruokytės-Jonsson.

R. Karoblio patirtis lenkia kitus kandidatus

Vienas labiausiai atitinkančių iki šiol išsakytus Vyriausybės kriterijus yra ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius, turintis patirties ekonomikos srityje bei palankiai vertinamas tiek premjero S. Skvernelio, tiek valdančiosios daugumos Seime. Dėl šio ministro pastabų nebuvo girdima ir naujosios koalicijos derybose.

Pats V. Sinkevičius tikina, kad nėra sulaukęs jokio pasiūlymo keisti ministro pareigų į Europos komisaro postą. Paklaustas, ar svarstytų tokį pasiūlymą, politikas atsakė, kad kol kas apie tai kalbėti dar yra anksti.

V. Sinkevičius anksčiau yra minėjęs, kad eurokomisaro poziciją galėtų užimti pats S. Skvernelis, tačiau premjero patarėjas Tomas Beržinskas patikino, kad S. Skvernelis tokios alternatyvos nesvarsto.

Kitas minėtas kandidatas – L. Linkevičius – viešai yra išreiškęs poziciją, kad ilgai nedvejodamas eurokomisaro pareigų imtųsi, ir šiandien šios pozicijos nekeičia. Visgi ministro patarėja Rasa Jakilaitienė patikino, kad L. Linkevičius ragina Vyriausybę nedelsti ieškant kandidato, kad vėliau Lietuva neliktų prie „suskilusios geldos“.

Trečiasis iš minimų kandidatų, krašto apsaugos ministras, tikino pasiūlymo taip pat nesulaukęs, tačiau būtent ši kandidatūra, ekspertų teigimu, labiausia atitiktų šiandien eurokomisarui keliamus reikalavimus.

„Aš niekada nebuvau taikinys. Bent jau nežinau tokių atvejų, kad būčiau svarstymų objektas ar subjektas. Aš nenoriu nei spėlioti, nei spekuliuoti. Ministras irgi pakabintas esu, todėl nemanau, kad tai dabartinis klausimas. Bet jeigu klausiate, ar tapęs komisaru dirbti sugebėčiau, tai sakyčiau, kad patirtį turiu ir koridorius išmanau, gaudausi tuose reikaluose, tačiau tai yra kiti absoliučiai klausimai, o eurokomisaro paskyrimas Lietuvoje yra politinis“, – sakė R. Karoblis.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus dr. Gedimino Vitkaus, iš visų minimų kandidatų R. Karoblio kandidatūra šiandien būtų stipriausia.

„Logiška, R. Karoblis – labai tinkamas kandidatas, turi daug patirties, dirbo Biruselyje. Tiesa, tada jis dar Lietuvai atstovavo kaip ambasadorius sudėtingu, atsakingu momentu, kada Lietuva pirmininkavo. Tai dabar jis galėtų visiškai susidoroti su savo darbu. Ir kalbų moka, ir kontaktų turi. Labai tinkamas kandidatas, o ar bus parinktas – pasakyti negaliu.

R. Karoblis yra ekonomikos diplomatas, L. Linkevičius yra saugumo diplomatas. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad šiam būtų patrauklu su ekonomika susiję dalykai. O V. Sinkevičius dar jaunas politikas, jam viskas dar prieš akis. Nors jaunystė – ne yda. Bet dėl I. Šimonytės kandidatūros – nemanau, kad ji reali, nes paprastai į tokią poziciją valdančioji dauguma skiria savo žmogų. Iš opozicijos – sunkiai įsivaizduoju tokį variantą. Manau, galime pamiršti I. Šimonytę“, – sakė Dr. G. Vitkus.

R. Karoblio šansus užimti eurokomisaro postą stiprina ir tai, kad jo vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pagal valdančiosios daugumos susitarimą paskirta partijos „Tvarka ir teisingumas“ įtakos zonai. Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis viešai yra pranešęs, kad į ministro postą jau yra ir numatytas kandidatas, ilgametis diplomatas, buvęs ambasadorius.

Delsti reiškia prarasti geresnes derybines pozicijas

Derybas dėl kandidato į eurokomisaro vietą Vyriausybė ketina pradėti iškart po U. von der Leyen patvirtinimo Komisijos pirmininke. Europos Parlamentas šiuo klausimu ketina balsuoti antradienį. Teisiškai eurokomisarų kandidatūros Europos Parlamente turėtų būti svarstomos rugsėjo 30 dieną, reiškia, iki šios dienos Vyriausybė turi būti paskyrusi ir su Prezidentūra bei Seimu suderinusi būsimo eurokomisaro kandidatūrą.

Visgi ilgai delsti nerekomenduojama, nes komisaro kuruojama sritis paprastai priklauso nuo derybų su EK pirmininku. Anksčiau pradėjus derybas yra didesnė tikimybė susitarti dėl strategiškai svarbesnės srities kuravimo.

„Jeigu kalbėtume apie įtaką, įtakingiausi žmonės yra tie, kurie yra arčiau Komisijos pirmininko. Šioje dabartinėje besibaigiančioje kadencijoje buvo bent keletas vicepirmininkų. Jie tarsi truputį vyresni komisarai, kurie sudarydavo vadinamąsias kuruojamas projektų grupes. Paprastas komisaras yra vienas dalykas, o vicepirmininkas, kuris kuruoja projektų grupę, yra įtakingesnis.

Kiek reikia vicepirmininkų – sprendžia pats pirmininkas. Lietuva turi šansą turėti vicepirmininką, bet tam reikšmės turi ir kompetencijos žmogaus, kurį pasiūlys Lietuva. Pavyzdžiui, šioje kadencijoje ir Latvija, ir Estija turėjo vicepirmininką. Ir net labai svarbius. Latvijos buvęs premjeras Valdis Dombrovskis buvo atsakingas už ES finansus ir eurozoną. O Estijos buvęs premjeras Andrus Ansipas buvo atsakingas už skaitmeninę ekonomiką“, – vardijo Dr. G. Vitkus.

Pagal teisės aktus, apibrėžiančius eurokomisaro paskyrimą, kandidatą parenka Vyriausybė, kuri priima nutarimą dėl kreipimosi į prezidentą su prašymu jai pritarti. Gavusi prezidento pritarimą Vyriausybė kreipiasi į Seimą. Po kandidato svarstymo Seimo komitetuose priimamas protokolinis sprendimą pritarti arba nepritarti pateiktai kandidatūrai. Sprendimas priimamas dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Gavusi Seimo pritarimą Vyriausybė tvirtina kandidatūrą ir teikia EK pirmininkui.