Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmadienį tarybos posėdyje pareiškė pasitikėjimą partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir pritarė koalicijos sutarčiai, kuri pasirašyta prieš 1,5 savaitės.
„Koalicijos sutartis šiame etape negali būti keičiama“, – prieš tarybos posėdį sakė R. Karbauskis.
Taryba jį išgirdo. Vienas iš joje esančių punktų numato, kad Seimo pirmininko postas atitenka Socialdemokratų darbo partijai. Tai reiškia, kad Viktorą Pranckietį turėtų pakeisti koalicijos partnerių atstovas, kaip neneigė Gediminas Kirkilas, greičiausiai jis pats.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis – „Dienos temoje“.
– Ar tikėtas jums buvo toks tarybos sprendimas? Tų, prijaučiančių R. Karbauskio sprendimams, žymiai daugiau.
– Visiškai tikėtinas scenarijus.
– Ta prasme, jūsų neišmušė iš vėžių?
– Nenustebino visiškai.
– Kas toliau?
– Dirbsime.
– Jūs nesitrauksite?
– Ne, aš negaliu taip keisti žodžio.
Taip pat skaitykite
– Ar tas tarybos balsavimas atspindi ir balsų santykį partijoje? Tiek pat palaikančiųjų turi partijoje ir R. Karbauskis.
– Turbūt abejočiau, nes pagal tai, kaip suvažiavime buvo balsuojama, tarkime, dėl Sauliaus Skvernelio ir dėl manęs, kur buvo aiškiai agituojama už S. Skvernelį, iškeliant į prezidentus kandidatus, tai aš turėjau tada gal ekspromtu, bet apie 20 proc. gavęs. Tai turbūt turėčiau didesnį palaikymą arba, kitaip sakant, jo pozicija būtų mažiau palaikoma.
– Ar jūs manote, kad vis dėlto dabar prieš jus bus inicijuota ir pati jūsų partija inicijuos nepasitikėjimo procedūrą?
– Turbūt taip, nes visą laiką yra apie tai kalbama, bet arba reikia dar kalbėti su „socdarbiečiais“ ir klausti, nes čia jūs kaip paminėjote, kad bus išrinktas G. Kirkilas, tai net neabejoju.
– Niekas taip neneigė.
– Net neabejoju, kad jis nebūtų išrinktas. Jam neužtektų balsų, kad jis būtų išrinktas, na, gal įvyktų stebuklas.
– Manote, kad užteks balsų jus „nuimti“?
– Ne, nemanau. Šiandien galvoju, tikiu, kad net nepradės tos procedūros dėl to, kad nesurinktų turbūt balsų iniciatoriai.
– Nes pačioje partijoje turbūt yra prieštaraujančių tam, aš taip suprantu?
– Taip, yra palaikančių partijoje mane, kaip žmogų, atstovaujantį, kaip sako, be priekaištų, tai žinote. Aš čia gal pasigyriau, bet turbūt kad taip ir yra, kad dalis žmonių nemano, kad turėčiau palikti šį postą.
– Bet kaip įsivaizduojate savo bendrą darbą? Nes, žinant R. Karbauskį, žinant jo charakterį, ką jaučia visi, kelis kartus ir akcentavę, ir jis pats yra sakęs, kad yra užsispyręs ir siekia visada savo tikslo, tai sunku bus? Jis nenusileis ir jums nebus palankus, ir partijos didesnė dalis gali būti nepalanki.
– Žinote, norėčiau nieko naujo neatskleisti, bet čia ir neatskleisiu, nes jau sakiau, kad turbūt daugiau nei metus maždaug tokie tie santykiai ir yra, kad man buvo sakoma, kad reikia pasitraukti, aš sakau, kad reikia organizuoti procedūrą. Tai dabar nuolat kartoju tą patį, kad kai bus suorganizuota, tada ta procedūra turi išspręsti. Yra tam Seimo statutas, yra įstatymai, ir aš noriu jų laikytis.
– O kaip manote, ar jūs būtumėte elgęsis kitaip, jeigu būtų šiek tiek kitaip tai pateikta – kad tas postas per koalicijos sutartį atiduodamas partneriams, kad jūs tą būtumėte sužinojęs ne iš viešosios erdvės, o tiesiogiai pirmiausia su jumis būtų derinta?
– Manau, derantis reikia derėtis su visais. Ypač su tais, kas yra suinteresuoti. Bet kada ta žinia ateina iš šalies, aš gavau tą žinią iš žurnalistų, tai tada žinoma, kad aš taip pat esu žmogus su savo jausmais ir savo ambicijomis, tai aš sakau, kad gal reikia ir su manimi derėtis.
– Pamenate turbūt tą atvejį, kai buvo panaši situacija su Viktoru Uspaskichu ir Vydu Gedvilu? Tada viskas buvo tyliai sutvarkyta partijoje, V. Gedvilas labai ramiai pasitraukė, ir jokio skandalo nebebuvo?
– V. Gedvilas man pasakė susitikęs turbūt kokią dieną prieš netgi man sužinant, kad toks išvis dalykas yra padarytas, tai jis man pasakė labai aiškiai: „Nepadaryk mano klaidos.“
– Jis jautėsi padaręs klaidą?
– Jis jautėsi padaręs klaidą.
– Visi sprendimai jūsų partijoje, dabar žiūrint iš šalies, atrodo, priimami tarsi vieno žmogaus. Jis priima kažkokius sprendimus, kažkam kažką pažada, paskui ateina į partiją, į frakciją, sako: „Reikia balsuoti, reikia pritarimo.“ Tai tarsi ne partijos, o tokios UAB sąlygos jūsų frakcijoje ir partijoje. Bet ar tai yra naujiena jums? Nejaugi taip atsitiko per vieną dieną?
– Mes kartais įtikindavome, kad turi būti kaip nors kitaip, bet šiuo atveju jūs teisi. Visos partijos, visos frakcijos pirmiausia su savo tarybomis aptarė koalicinę sutartį, o po to nunešė ją, po to ją pasirašė. Pas mus lyg ir priešingai gavosi, kad pirmiausia pasirašėme, o po to atnešėme į tarybą ją patvirtinti, taryba patvirtino. Tai reiškia, kad žmones tenkina toks darbo metodas, tai tokį ir turi.
– Bet tai nėra naujiena. Ar tai yra naujiena? Nejaugi taip nebuvo anksčiau?
– Ne, tai nėra naujiena. Dažnai būdavo, kad tiesiog kokį nors pareiškimą padaro, po to prašo, kad patvirtintų.
– Ir visiems buvo gerai? Kaip ir dabar gerai daugumai?
– Ne visiems ir ne visada. Daug yra norinčių pasakyti, kad taip yra gerai, bet dalis žmonių visada sako, kad taip neturi būti.
– Jeigu vis dėlto šiandien buvo pritarimas, tai mes vis dėlto turime, kaip ten bebūtų, konstatuoti, kad palaikymą R. Karbauskis turi ir taryboje, ir partijoje. Jūs šiuo atveju tarsi esate ir toks pralaimėtojas. Jūs dar neturite tiek palaikytojų, kad galėtumėte savo įtvirtinti.
– Aš ir nesitikėjau būti kokiu nors laimėtoju. Siūliau, kad būtų atskirai balsuojama, atskirtas klausimas nuo sutarties dėl Seimo pirmininko. Bet kadangi balsuojama buvo atvirai, tai balsavo taip, kad nereikia „valstiečiams“ šitos pozicijos. Tai belieka tiktai sutikti su tuo, kas yra.
– Nereikia, tai nereikia. Ar jūsų sutuoktinė tebenuomoja žemę R. Karbauskio „Agrokoncernui“ priklausančiai įmonei?
– Tai mūsų šeima turbūt nuomoja, nes ta žemė priklauso mums abiem.
– Jūs tebenuomojat?
– Čia nereikėtų nieko sieti. Tai yra verslai, kurie dirba sėkmingai. Tikiuosi, kad sėkmingai. Kiek mačiau, žemės būna prižiūrėtos ir labai smagu, kad auga derlius kažkoks Lietuvoje.
– Ar po šiandienos įvykių jūs ketinate likti partijos nariu? Turiu galvoje „valstiečių“ ir žaliųjų.
– Aš ir pasakiau, kad taip. Mano paskutinis sakinys pasisakyme buvo, kad aš esu su „valstiečiais“, o toliau jūsų sprendimai.
– Nepaisant nieko. Ar jūs mėginote pasikalbėti su R. Karbauskiu iki tarybos? Jūs apskritai su juo bendraujate?
– Pasisveikinu, ir tiek.
– Jokių santykių nėra šiuo metu?
– Kad jų turbūt jau kurį laiką nėra. Bet, žinot, čia mūsų asmeniniai santykiai nieko nelemia.
– O kaip dabar bus su pačiu R. Karbauskiu? Žiūrėkite, aš taip suprantu, kad, pagal jūsų partijos tvarką, pasitikėjimą jam arba nepasitikėjimą gali reikšti tiktai suvažiavimas. Bet dabar taryba pareiškė pasitikėjimą. Tai ar šituo būdu jis tarsi privertė paklusti partiją nebešaukti to suvažiavimo? Nes kam suvažiavimas, jeigu taryba pasakė, kad nereikia. Žinutė nenusiųsta. Žinutė yra, kad nereikia.
– Suvažiavimą turbūt anksčiau ar vėliau turėsime rengti vis tiek, kadangi reikia ruoštis rinkimams, ir tam, kad pasiruoštume rinkimams, reikia sutarti, kokios tvarkos bus, kokie kaip sąrašai sudaromi, kokiomis tvarkomis. Tai yra esminiai dalykai, kurie yra reikalingi žinoti jau prieš metus laiko tikrai.
– Bet šiaip suvažiavimas turėtų kada vykti?
– Tikiuosi, gal rudenį padarysim. Gali inicijuoti trečdalis skyrių. Tai galbūt bus tokia iniciatyva, bet būtų daug paprasčiau, jeigu partijos vadovybė paskelbtų tą suvažiavimą. Taigi dalykiniai dalykai. Reikia išspręsti, kaip bus vykdoma ta rinkimų kampanija, – rimtas turėtų būti suvažiavimas.
– Bet jeigu kartu tas suvažiavimas gresia ir pasitikrinimu dar kažkokiu, tai kažin?
– Neturėčiau čia ką dabar komentuoti, kadangi tai nebuvo aptariama.
– Ar buvo šioje taryboje kalbama apie partiją apskritai, apie jos ateitį? Nes tarsi girdėjau iš partijos vicepirmininko, savaitgalį jis sakė, kad taryba turėtų svarstyti partijos ateitį, nes rinkimai, kaip ir jūs pats sakote, artėja.
– Tai turbūt mes turėsime svarstyti suvažiavime, nes čia tiesiog laiko nebuvo, nes 4 valandas kalbėjome apie tuos jau minėtus klausimus.
– Ką jūs ten kalbėjote tiek ilgai?
– Visi, kas norėjo, visi kalbėjo. Tai užėmė laiko. Pristatė pradžioje – viešojoje erdvėje buvo paskelbta mūsų darbotvarkė, kad pradžioje apie rinkimų rezultatus, kuriuos mes visus laimėjome.
– Šįkart taip buvo pasakyta, kad jūs laimėjote visus trejus rinkimus? Tai pasakė partijos pirmininkas?
– Gal nekonkretinkime, nes nepacituosiu tiksliai, tai bijau, kad nuklysiu, po to būsiu kaip nors įvertintas, nebūtinai teisingai.
– Bet buvo duota suprasti, kad rinkimai sėkmingi?
– Taip, visada tokia retorika pas mus buvo ir yra.
– Bet jūs manote turbūt net ne tą patį?
– Visada sakiau tai, ką manau. Kai pradžioje buvo tas pareiškimas toks, kad mes čia laimėsime visus rinkimus, tai iš karto įvertinau visiškai ne tiesmukiškai, taip pat ir pasakiau, kad turėtume gal objektyviau žiūrėti į tuos dalykus.
– Tai ką jūs dabar manote, kas gresia partijai, jeigu viskas bus taip, kaip yra dabar? Jeigu, aš taip suprantu, dauguma sako, kad viskas gerai, problemų neturime, Seimo pirmininko postą atiduodame, partijos pirmininkui pareikštas pasitikėjimas, kaita tarp partijos narių nėra kažkokia didelė problema, tai tada, kaip jūs manote, kas laukia partijos kitais metais, jeigu niekas nesikeis?
– Tai gal žodžio „gresia“ dar nesakyčiau. Kitą šeštadienį daromas toks politinis forumas partijos. Ten bus diskutuojama apie demokratiją. Tai jau yra gerai. Po to bus partijos sąskrydis. Tai bus galimybė pasikalbėti su visais skyriais ir išsiaiškinti norą arba galbūt ir nenorą tą suvažiavimą kada nors daryti. Bet pati diskusija, vien atsiradę slapti balsavimai, tai jau yra geri žingsniai, kurių siekiau, ir galų gale pasitikrinimas partijos pirmininko... Jeigu prisimenate, tai aš nuo pat rinkimų sakiau, kad tai yra jo dalykas, dabar reikėtų pasitikrinti tam, kad sužinotų, ar turi pasitikėjimą.
– Bet jis nesitikrina.
– Tai gal pasitikrins.
– Ar yra demokratija jūsų partijoje šiandien?
– Kaip ją įvardinti, tokią demokratiją... Ribota demokratija. Manyčiau, kad taip daugelis galvoja.
– Demokratija ribota... Ką jūs iš viso manote apie tą koalicijos sutartį? Ji turėjo būti keičiama ar ne?
– Aš ją įvardijau kaip klaidą, nes ji buvo išardyta koalicijos sutartis su dviem partijomis, ir po to tiktai su tomis pačioms persiderėjo, pridedant jiems kažko. Plius pritraukta Lenkų rinkimų akcija į koaliciją. Tai, manau, tos derybos galėjo būti tik su tuo, su kuo nebuvo susiderėta, o ne pradžioje išardant, po to vėl iš naujo kuriant, bet buvo pasirinktas toks kelias. Dabar jis yra įvykęs, tai turime jį tokį gerbti.
– Jeigu ta sutartis nebūtų pakeista – juk jūsų partijos pozicijos gerokai susilpnėjusios. Gal vis dėlto jums reikėtų nusileisti?
– Ką turite omenyje susilpnėjusios?
– Na, reitingai jūsų kritę gerokai, daugumos neturite.
– Bet dėl frakcijos tai turbūt mes turime sakyti apie tai, kad ten bandoma buvo surinkti skaičiukus, kad būtų 75. Bet dabar, man atrodo, jau tiek ir nebėra. Kokia čia – trapi, netrapi – ta mūsų dauguma, turbūt neaišku, bet rytoj rinksimės į plenarinį posėdį, turbūt bus frakcijos posėdis, tai pasišnekės ir ten. Matysime, kursime tą ateitį, vis tiek ji bus.
– Gerai, linkiu jums sėkmės.
