Lietuvoje

2019.07.16 15:52

„Valstiečių“ užmojis dėl LRT neišdegė: Seimas nepritarė

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.07.16 15:52

Seimas nepritarė tam, kad būtų svarstomos valdančiųjų parengtos LRT įstatymo pataisos. Jomis numatoma, kad LRT negalėtų transliuoti jokios reklamos, o kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją skelbtų neatlygintinai. Tokiam užmojui nepritaria LRT, reklamos jau atsisakiusi savo iniciatyva.

Norint, kad projektas būtų svarstomas, parlamentarams visų pirma reikėjo jį įtraukti į šios sesijos programą, bet būtent tam parlamentarai pasipriešino: už įtraukimą balsavo 32, prieš – 16, o susilaikė 28 Seimo nariai.

Neįtraukus pataisų į šios sesijos programą, negalima buvo jo svarstyti toliau. Parlamentarų balsų dauguma nuspręsta, kad projektas grąžinamas tobulinti rengėjams.

Po tokio Seimo sprendimo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad Seimo nariai parodė, ką apie tai galvoja.

„Pateikta ištisa nauja LRT įstatymo redakcija ir klausimas, kodėl visa tai nėra svarstoma nuosekliai ir vientisai bendrame pakete“, – komentuodama iniciatyvą kalbėjo ji.

Pasak LRT vadovės, tokią situaciją ji vertina kaip spaudimo priemonę: „Bandymas apkarpyti LRT asignavimus, komercines įplaukas tokiu būdu mažinant LRT nepriklausomumą.“

Ji pripažino, kad iš projekto grąžinimo tobulinti nieko gero nesitiki, nes patirtis esą parodė, kad „diskusijų čia nevyksta“.

Kaip pristatydamas projektą kalbėjo „valstietis“ Arvydas Nekrošius, buvęs laikinosios komisijos, tyrusios LRT veiklą, pirmininkas, dabartinis LRT įstatymas yra netobulas. LRT savanoriškas reklamos atsisakymas, pasak jo, tai tik įrodo.

Simonui Gentvilui paklausus, kodėl taip skubama su projektu, A. Nekrošius sakė, kad skubos nėra.

Kultūrinė reklama būti galėtų, bet neatlygintinai

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos nariai A. Nekrošius ir Valius Ąžuolas bei dabar jau „Suverenios Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo projektą, kuriuo tiek LRT TELEVIZIJOJE, tiek LRT RADIJUJE, tiek LRT.lt draudžiama reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį.

Tiesa, numatyta išimtis – galima reklamuoti tai, kas būtina pagal tarptautinius įsipareigojimus ar tai, kas nurodyta Lietuvos visuomenei reikšmingų įvykių sąraše.

Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti skleidžiama LRT, bet tai, remiantis projektu, turi būti daroma neatlygintinai.

Po to, kai Seime užregistruotas toks projektas, LRT paskelbė, kad savo iniciatyva atsisako politinės ir komercinės reklamos naujienų portale LRT.lt, laidų rėmimo, taip pat nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį.

Įžvelgia grėsmių

Tačiau, LRT požiūriu, įpareigojimas nemokamai transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją – netinkamas, nes gali užkirsti kelią sėkmingai augti įvairiems kultūros, sporto, bendruomenių projektams.

„Matydami jau ir dabar esantį užklausų skaičių (kai sekundės, nors ir nedaug, bet kainuoja), prognozuojame, kad, įvedus nemokamo transliavimo tvarką, prašymų srautas taps nebesuvaldomas. Taip kultūriniai renginiai nukentės dar labiau, nes eteris jiems taps tiesiog nebepasiekiamas, kai į jį pretenduos visi, net ir menkaverčiai projektai“, – anksčiau yra teigusi LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak jos, priėmus tokias pataisas, kyla grėsmė ir tarptautinėms sporto transliacijoms – jos parduodamos jau su rėmėjų reklamos paketais, o jų atsisakius LRT taps nebeįperkamos.

Dalį klipų LRT ir dabar transliuoja nemokamai – tai valstybinės reikšmės renginiai, būtina ar skubi socialinė informacija ir pan.

Kaip rašoma įstatymo pataisų rengėjų aiškinamajame rašte, LRT įstatyme yra spraga dėl reklamos interneto portale LRT.lt, nes tuo metu, kai įstatymas rengtas, „buvo menkos internetinės žiniasklaidos galimybės“.

Taip pat teigiama, kad valstybės finansuojamas transliuotojas iškreipia rinkos sąlygas, kai teikia dar ir komercines paslaugas, o dėl to nukenčia komerciniai transliuotojai.

Mokesčių reformos atoveiksmis

Lietuvos Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Dovilė Šakalienė, Linas Balsys, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas paruošė kitą LRT įstatymo projektą – mažinti procentą, pagal kurį apskaičiuojamas LRT biudžetas. Antradienį Seimas nusprendė, kad šį projektą svarstyti dar per anksti, ir padarė pertrauką iki kito posėdžio, kuris bus ketvirtadienį.

Nuo 2014 metų LRT biudžetas sudaromas skiriant 1,5 proc. nuo pernai surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. nuo sumokėtų akcizo mokesčių. Tačiau nuo 2019 metų įsigaliojo mokesčių reforma ir GPM tarifas padidėjo 5 proc., taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Nors procentas lieka toks pats, LRT biudžetas smarkiai išaugtų.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, 2021 metais LRT biudžetas galėtų išaugti iki maždaug 69 mln. eurų (2019 metais siekia 41,6 mln.).

„Atsižvelgus į tai, siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.

Svarbu pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio“, – teigiama aiškinamajame rašte.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau yra sakiusi, kad visiškai pritaria procento nuo GPM surinkimo mažinimui iki 1 proc., – svarbu, kad nesikeistų pats finansavimo mechanizmas.