Prezidentas Gitanas Nausėda, pažadėjęs aktyviai dalyvauti vyriausybės formavimo procese, jau pareiškė, kad likti galėtų krašto apsaugos ir susisiekimo ministrai, nes dėl užsienio reikalų ministro išlikimo tarsi ir nėra diskusijų.
Partijos, pasirašydamos koalicijos sutartį, išsidalijo ministerijas, tačiau šią savaitę emocijomis pavadinęs savo kalbas apie atsistatydinimą prezidento inauguracijos dieną ir nusprendęs likti poste, Saulius Skvernelis sako, kad ne koalicijos sutartyje kalbama apie Vyriausybės formavimą, o jos priede. Jis pats spręs, ar ministrai tinka būti paskirti, tačiau derins visas kandidatūras su prezidentu, todėl išsidalytos ministerijos gali būti keičiamos.
Intriga, ar S. Skvernelis po prezidento inauguracijos liks toliau vadovauti Vyriausybei, prasidėjo per pirmąjį prezidento rinkimų turą ir baigėsi prezidento inauguracijos dieną.
„Aš sprendimą priėmiau ir nebenoriu kalbėti apie kažkokius kitokius. (Priėmiau sprendimą –LRT.lt) atsistatydinti liepos 12 dieną“, – gegužę sakė S. Skvernelis.
Tačiau liepą premjeras kalbėjo jau kitaip: „Aš priėmiau sprendimą grąžinti įgaliojimus išrinktam prezidentui ir toliau formuoti Vyriausybę.“
Gegužę buvo emocijos, pridūrė premjeras. Emocijų matyt netrūks ir formuojant naują ministrų kabinetą. Kalbat sporto terminais, į žaidimą įsitraukia keturios partijos, tiksliau – jų pirmininkai, pasirašę koalicijos sutartį.
Pralaimėti niekas nenori – „Tvarka ir teisingumas“ ieško krašto apsaugos ministro, Lenkų rinkimų akcija pareiškė jau turinti kandidatus į susisiekimo ir vidaus reikalų ministrus, „socialdarbiečiai“ vadovauti žemės ūkio ministerijai pasiūlė Andrių Palionį, kurio kandidatūrai anksčiau nepritarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gali pasikeisti ir „valstiečių“ deleguoti ministrai.
„Aš asmeniškai būsiu aktyvus, kiek reikės. Partijos, frakcijos prasme mes visi kartu tarsimės. Pirmiausia sužinosime, ar visi ministrai, kurie dabar užima pareigas tų ministerijų, kurios yra mūsų atsakomybės srityje, tinka premjerui ir čia jokių sąlygų būti negali, nes Vyriausybę formuoja premjeras“, – tikina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Socialdarbiečių“ lyderiui, pačiam vadovavusiam Vyriausybei G. Kirkilui yra tekę formuoti mažumos Vyriausybę. Jis teigia nebijantis, kad jo partijos pasiūlytas kandidatas netiks premjerui ar prezidentui. Teigia tuomet siūlysiantis kitą.
„Ministrų kabinetą, aišku, aš pats formavau, bet derinau su prezidentu Valdu Adamkumi ir, berods, dėl jo pastabų vienas kandidatas į ministrus netapo ministru. Paskui Vyriausybė teikiama in corpore, bet preliminarus derinimas visada būna“, – pasakoja G. Kirkilas.
S. Skvernelis įsitikinęs – formuodamas Vyriausybę bus savarankiškas.
„Jums kyla abejonių? Taip buvo visada šioje Vyriausybėje, nuo pirmos dienos ir Konstituciškai labai aiškiai apibrėžta – šiame procese dalyvauja ministras pirmininkas ir prezidentas, taip buvo, yra ir, tikiuosi, taip bus“, – užtikrintai sako premjeras
Pasak S. Skavernelio, vadinamųjų prezidentinių ministrų nėra. Nors ir pripažįsta – įprasta, kad užsienio reikalų ministro kandidatūra turi tikti Prezidentui. G. Nausėda nuošalyje nesirengia likti parenkant ir kitus ministrus. Jis jau pareiškė, kad krašto apsaugos ministerijai ir toliau galėtų vadovauti Raimundas Karoblis, nors ši ministerija atiteko „tvarkiečiams“.
„Skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas, viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – tikino G. Nausėda.
Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė pastebi, kad viena yra koalicijos sutartis, o visai kas kita – prezidento nuomonė.
„Vienas dalykas yra koalicijos sutartis ir pasidalijimas postų tarp koalicijos partnerių, o kita pusė jau yra tai, ką yra spėjęs pasakyti prezidentas“, – sako profesorė.
Nors formuojant ministrų kabinetą opozicijos žodis negirdimas, tačiau ji vieną ar kitą įstatymą gali paremti. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako jau girdintis pasikeitusį S. Skvernelio toną.
„Ką ponas Vytautas Bakas iškėlė dėl kovos su korupcija, jo antikorupciniai įstatymai buvo „socialdarbiečių“ išbraukti iš koalicinės sutarties, tačiau, panašu, kad juos remia ir dalis „valstiečių“. Ko gero nenustebčiau, kad juos remia pats premjeras. Mūsų frakcija yra pasiruošusi šituose klausimuose bendradarbiauti“, – teigia G. Landsbergis.
Antikorupciniai įstatymai, o tiksliau jų neįtraukimas į koalicijos sutartį, ir buvo viena priežasčių, kodėl S. Skvernelio žmogumi laikomas V. Bakas paliko „valstiečių“ frakciją Seime. Galutinį tašką, lėmusį apsisprendimą, padėjo Krašto apsaugos ministerijos perdavimas „Tvarkos ir teisingumo“ partijai.
„Krašto apsaugos ministerija su stipriu galingu karinės žvalgybos padaliniu su milijardu eurų mūsų visų pinigų, kur yra nemaža dalis įslaptintų pirkimų, mes atiduodame šitą ministeriją teisiamai partijai“, – piktina V. Bakas.
Nepaisant, kad ministrus siūlys keturios partijos, o S. Skvernelio ir R. Karbauskio santykių šiltais niekaip nepavadinsi, Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigia, jog S. Skvernelis formuoti Vyriausybę pradeda būdamas daug stipresnėje pozicijoje, nei R. Karbauskis.
Aišku, nepamirškime ir to, kad tas pats S. Skvernelis, teikdamas kandidatūras ir formuodamas naują vyriausybę, dar bus priklausomas ir nuo naujo prezidento. Ta situacija nėra tokia lengva, nes, panašu, kad bent kol kas prezidento pozicija – stipriai kištis į kandidatūrų parinkimą, jis nenori likti šešėlyje. Žinoma, jam ir svarbu dabar nelikti šešėlyje, nes pagal šį veiksmą vertins ir jį – kiek jis turi stuburą ir kiek turi tą tvirtą kumštį, taip kad situacija yra pakankamai sudėtinga S. Skverneliui“, – sako politologė
Pasak R. Urbonaitės, naujos Vyriausybės formavimas gali užtrukti, nors Skvernelis deklaruoja savarankiškumą. Vis dėlto komplikuoti padėtį gali koalicinių partijų pirmininkai.
„Iš to, kas vyko derybų metu, tai būtent čia yra tam tikra rizikos zona, kad pradėjus teikti kandidatūras vėl gali kilti pakankamai daug nesklandumų“, – pastebi politologė.
Pasak S. Skvernelio, prezidentas jo, kaip Vyriausybės vadovo, kandidatūrą turėtų patvirtinti liepos 18-ąją. Po įgaliojimų grąžinimo prezidentui, S. Skvernelis tikino darysiąs viską, kad naujosios Vyriausybės formavimo darbas vyktų sklandžiai.
