Valdančioji dauguma nėra stabili, todėl prezidentas Gitanas Nausėda gali ne tik aktyviai veikti ir dar labiau stiprinti savo autoritetą, bet ir plėsti įtaką, taip LRT RADIJUI sako „Lietuvos ryto” apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė sutinka, jog startinės prezidentavimo pozicijos naujajam šalies vadovui yra ypač palankios.
T. Ignatavičiaus teigimu, artimiausios savaitės išrinktajam prezidentui bus labai intensyvios dėl naujai formuojamo ministrų kabineto.
„Stebint politinę situaciją matyti, kad jis turės galimybę įgyvendinti tai, apie ką kalbėjo anksčiau. Valdančiosios daugumos nestabilumas prezidentui atveria kelią energingai veikti politiniame lauke“, – tvirtina T. Ignatavičius.
Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė priduria, kad naujasis prezidentas turi labai daug galių kištis į ministrų skyrimą, tačiau šis pirmas žingsnis G. Nausėdai gali būti sudėtingas.
„Sunku prognozuoti, kaip Seimas balsuos dėl prezidento pateiktos Sauliaus Skvernelio kandidatūros, turint omenyje dabartinį pliekimąsi tarp „valstiečių“ lyderio ir premjero. Čia galimai matysime keistenybių“, – neabejoja V. Būdienė.
Kaip teigia T. Ignatavičius, dabartinė politinė situacija G. Nausėdai leidžia turėti daugiau įtakos.
„Laukas aktyviam veikimui yra didžiulis. Kadangi valdančioji dauguma nėra stabili, jis gali ne tik veikti ir dar labiau stiprinti savo autoritetą, bet ir plėsti įtaką. Kita vertus, neaišku, ar G. Nausėda pasirinks tokį kelią, kokį rinkosi prezidentė Dalia Grybauskaitė, – galbūt jis leis sustiprėti tradicinėms partijoms“, – svarsto apžvalgininkas.
J. Damulytė pritaria – viskas priklausys nuo to, kiek galių naujasis šalies vadovas gebės prisiimti startinėse prezidentavimo pozicijose, kurios yra ypač palankios.
T. Ignatavičius neabejoja, kad naujasis šalies vadovas nebus pasyvus visų procesų stebėtojas. Anot jo, turint galimybę tapti aktyviu Lietuvos politinės scenos veikėju, prezidentui vertės apgalvoti ir galimas rizikas.
„S. Skvernelis su Ramūnu Karbauskiu vienas į kitą šnairuoja, matomas kai kurių „valstiečių“ frakcijos narių nepasitenkinimas dėl ministerijų dalybų, todėl per stipriai aštrinti esamą situaciją ir bandyti perbraižyti pasiektus sutarimus yra didžiulė rizika“, – LRT RADIJUI sako T. Ignatavičius.
Santykiuose su valdančiaisiais – du keliai
Numanydamas galimus naujojo prezidento ir Seimo santykius, T. Ignatavičius pateikia du galimus scenarijus.
„Pirma, santykius su valdančiąja dauguma lems prezidento elgesys formuojant ministrų kabinetą. Antra, jo santykius su Seimu likusius metus nulems jo įsivaizdavimas, koks turėtų būti 2020 metų Seimas. Jeigu prezidentas norės, kad būsimasis Seimas nebūtų toks plūduriuojantis ar jame dominuotų opozicinės jėgos, ko gero, santykis su dabartine dauguma bus gana komplikuotas“, – komentuoja T. Ignatavičius.
„Seimo dauguma yra nestabili, todėl gebėjimas naudotis esama situacija, komandos narių įdirbis, prezidento asmenybės tvirtumas ir kartu gebėjimas būti lanksčiam lems santykius su Seimu. [...] Artimiausia ateitis parodys, kaip G. Nausėda gebės išnaudoti palankų laiką“, – teigia J. Damulytė.
Politinė patirtis – ne privalumas?
Be to, jog yra buvęs prezidento Valdo Adamkaus visuomeniniu patarėju, naujai išrinktas prezidentas nėra dalyvavęs politikoje. Kaip teigia V. Būdienė, nors ir nėra matęs politinės virtuvės iš arti, sprendimus G. Nausėda galės priimti pasitelkdamas stiprią patarėjų komandą.
„Iš dalies prezidentas yra patarėjų projektas. Jis vienas negali visko aprėpti, todėl patarėjai privalo būti stiprūs“, – akcentuoja Vilniaus politikos analizės instituto direktorė.
J. Damulytė pritaria, kad naujojo šalies vadovo komanda atrodo stipri. Ji viliasi, kad dabartinis prezidentas gebės labiau įsiklausyti į aplinkos patarimus ir kritiką.
„Aš nesureikšminu patirties, nes R. Karbauskis yra vienas labiausiai patyrusių politikų, bet daro labai didelių klaidų. Tai dažnai lemia ne jo sprendimai, bet charakterio savybės. Manau, kad politinė patirtis yra užgyvenama ir tik nuo žmogaus išminties priklausys, kokį prezidentą matysime“, – pabrėžia J. Damulytė.
T. Ignatavičiaus lūkesčiai dėl G. Nausėdos komandos buvo didesni, esą prezidentas akcentavo būsiąs kitoks nei senesni šalies vadovai.
„Aš tikėjausi, kad jo komanda bus kitokia nei D. Grybauskaitės, kurios komandą sudarė ne patarėjai, o pritarėjai. Buvusiose komandose labai ryškių asmenybių nematėme. Panašiu keliu eina ir dabartinis šalies vadovas“, – sako apžvalgininkas.
Neįžvelgia aiškios pozicijos
Paklausta, kuo skirsis G. Nausėdos prezidentavimas nuo D. Grybauskaitės valdymo dešimtmečio, J. Damulytė įvardija charakterio skirtumus.
„G. Nausėda atrodo ne toks griežtas ir mažiau aikštingas nei D. Grybauskaitė. Per rinkimus dabartinis šalies vadovas sulaukė nemažai kritikos dėl neaiškių pozicijų ir bandymo laviruoti. Tam tikromis situacijomis tai yra naudinga, bet kartais atrodo, kad vienais ar kitais klausimais žmogus neturi pozicijos“, – komentuoja J. Damulytė.
V. Būdienės manymu, minėta strategija yra palanki norint aprėpti platų elektoratą, tačiau nėra tinkama prezidentui. Jos aiškinimu, komanda turės padėti prezidentui apsibrėžti aiškias idėjas ir viziją kiekvienoje srityje, nebent šis nuspręstų tam tikras sferas palikti nuošalyje.
„Prieš rinkimus prezidentas teigė sieksiantis gerovės valstybės, tai yra abstrakti ir mitinė sąvoka. Visuomenė nori ne tik sužinoti, kas yra toji gerovės valstybė, prezidento nuomone, bet ir kokie konkretūs žingsniai prie to prives. Kiekvienos srities koncepcijos turės būti aiškiai suformuluotos ir jų turės būti siekiama, nes kitaip tai bus tik simbolinis ir patrauklus prezidentas“, – sako V. Būdienė.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
