Lietuvoje

2019.07.12 13:07

Visuomenės veikėjai papasakojo, ko tikisi iš Nausėdos

Sniegė Balčiūnaitė, Jūratė Skėrytė, BNS2019.07.12 13:07

Prezidento pareigas perimant Gitanui Nausėdai, BNS klausė visuomenės veikėjų, kokius lūkesčius jie sieja su naujuoju šalies vadovu, ko iš jo tikisi, kokioms, jų nuomone, iniciatyvoms įvairiose gyvenimo srityse prezidentas turėtų uždegti žalią šviesą.

Ilgametis Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas, visuomenininkas Rimtautas Vizgirda: „Puiki viltis. Puikus prezidentas bus. Manau, bus tame pačiame lygyje, kaip Valdas Adamkus. Pažįstu daug metų. Gilų įspūdį man yra padaręs savo karjeroje, protokole mandagumo ir iškalbos prasme. Ir aukštas, gražus vyras“.

„Jis – verslininkas. Tai labai svarbu. Gal bus daugiau investicijų. (...) Jis labai sąžiningas žmogus, bandys su korupcija kovoti, kaip Dalia Grybauskaitė“.

Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas: „Iš savo varpinės pasakysiu, kad dėl mūsų bendruomenės nesu patenkintas buvusios prezidentės elgesiu, veikla, nes į mus net nebuvo atsisukę, į mūsų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Šitas prezidentas, kaip ne keista, atnaujino santykį su mumis – prezidentūra pakvietė į inauguraciją. (...) Tikimės, kad viskas bus gerai. Žmogus žiūri į priekį truputį daugiau negu buvusi prezidentė“.

Vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas: „Prezidentas turi būti visos Lietuvos prezidentas, ne tik bankų ar bankinio mąstymo. Turi būti žmogus, kuris dirbtų Lietuvai. Sunku žinoti, ko tikėtis iš naujojo prezidento. Manau, Lietuvoje labiausiai trūksta teisybės ir nuoširdaus kalbėjimo valdžios institucijose, kad piliečiai turėtų daugiau pasitikėjimo“.

„Norisi krypties. Aiškesnės. Nes mes dabar esame be krypties: nei ekonominės krypties turime, nei gynybinės, nei kultūrinės. Demografinės krypties neturime irgi. Nieko neturime. Trupučiuką toks chaosas yra. Gal prezidentas galės tą chaosą pažaboti“.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke: „Mums, pasaulio lietuvių bendruomenei, be galo svarbu, kad jaustumėmės vienos tautos, vienos Lietuvos vaikais. Pradedant jau nuo pilietybės, nes referendumas įvyko, bet nepavyko pakeisti Konstitucijos. Matyt, turėtų dar kartą susėsti visi šviesuoliai, teisininkai, mokslininkai galų gale ir bandytų išspręsti tą klausimą. Norėčiau, kad prezidentas dėtų visas pastangas, kad galų gale išsispręstų ta tema ir Lietuvos piliečiai būtų neprarandami“.

Buvęs premjeras, konsultantas Aleksandras Abišala: „Man tai pagrindinis iššūkis visiems prezidentams yra tai, kad mes jį renkame tiesiogiai, o įgaliojimų duodame mažiau negu prezidentinėse valstybėse. Suderinti pasitikėjimą, kurį gavo rinkimuose, ir galimybes veikti visiems buvo sunku. Bus sunku ir G. Nausėdai. Labai tikiuosi, kad pirma, prezidentas pats supras ir mums paaiškins, ką jis turi galvoje, kai sako gerovės valstybė. Tikiuosi, kad ta dalis socializmo, kuri buvo reklaminėje kampanijoje nueis į užmarštį“.

„Man atrodo, kad didžiulis iššūkis yra švietimo sistema, nes asmeniškai nematau didesnės ir svarbesnės problemos, kurias reikia išspręsti Lietuvoje“.

Lietuvos pianistas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Zbignevas Ibelhauptas: „Šiandien tai yra toji vilties diena mums visiems. Kiek žinome, skaitėme, matėme, girdėjome kalbant prezidentą, matosi, kad jis yra ypatingai išsilavinęs, apsiskaitęs, inteligentiškas žmogus. Lūkesčiai tokie, kad tai žmogus, kuris vienys tautą. Laikas suvienyti kultūros, verslo, politikos žmones, nes dabar esame išsifragmentavę, susisegmentavę“.

Vytautas Bogušis – buvęs disidentas, eksparlamentaras: „Įsipareigojimai yra gana dideli – reikia kardinaliai sustyguoti, nusistatyti prioritetus, kas jam ir mums, tautai yra svarbu užsienio politikoje ir nacionaliniame saugume, gynyboje, t.y. karyboje. (...) Prezidentas gavo gerą šašą, nežinau, kaip jis spręs, – Astravą. Va čia kardinalus pasikeitimas turi būti ir turi nusistatyti prioritetus, nes ji jau stovi, ką daryti dėl antrojo reaktoriaus, kaip užsitikrinti saugumą. Reiškia, taktika ir strategija tam tikra prasme turi keistis visame Europos Sąjungos kontekste, bet mes kaimynai artimiausi“.