2015 metų sausio 1 d. Europos Sąjungoje (ES) gyveno 508,2 mln. žmonių, tuo metu 2014 metų pradžioje gyventojų skaičius siekė 506,9 mln.
2015 metų sausio 1 d. Europos Sąjungoje (ES) gyveno 508,2 mln. žmonių, tuo metu 2014 metų pradžioje gyventojų skaičius siekė 506,9 mln.
Populiacija išaugo, nes per 2014-uosius metus gimė 5,1 mln. kūdikių, o mirė 4,9 mln. asmenų, todėl natūralusis prieaugis siekė 0,2 mln. Rodiklis dukart lenkė natūralųjį prieaugį 2013-aisiais.
Ekspertai pažymi, kad didžiausią įtaką duomenimis turėjo migracijos mastai. Tokią statistiką pateikia ES statistikos tarnyba „Eurostat“.
Turimais valstybių narių duomenimis, populiacija padidėjo šešiolikoje ES valstybių, o smuko dvylikoje. Didžiausias gyventojų skaičiaus kilimas buvo praėjusiais metais registruojamas Liuksemburge (23,9 procentinių punktų), Švedijoje (10,6 p. p.), Maltoje (9,3 p. p.), Austrijoje (9,1 p. p.) bei Danijoje (7,5 p. p.), tuo metu labiausiai smuko gyventojų skaičius Kipre (12,9 p. p.), Graikijoje (8,4 p. p.), Latvijoje (7,7 p. p.), taip pat Lietuvoje (7,6 p. p.). Iš viso ES gyventojų skaičius per 2014 metus padidėjo kiek daugiau nei 1 mln. asmenų (2,2 proc.).
Vokietija, kurioje gyvena 16,0 proc. visos ES populiacijos, ir toliau išlieka labiausiai apgyventa regiono valstybe, tiesa, nuo jos nedaug atsilieka Prancūzija (13,1 proc.), Didžioji Britanija (12,9 proc.), Italija (12,0 proc.), Ispanija (9,1 proc.) ir Lenkija (7,5 proc.).
Lyginant su 1995 metais, pastebėta, kad pagal kiekvienai šaliai tenkančių regiono gyventojų dalį labiausiai šis rodiklis pakilo Ispanijoje (1995 m. čia gyveno 8,2 proc. visų ES gyventojų, o 2015 m. 9,1 proc., t. y. prieaugis siekė 0,9 procentinio punkto), Prancūzijoje (0,8 p. p.), ir Didžiojoje Britanijoje (0,7 p. p.), labiausiai ES gyventojų dalis krito Vokietijoje (0,9 p. p.), Rumunijoje (0,8 p. p.) ir Lenkijoje (0,5 p. p.).
Tūkstančiui gyventojų registruojamas gimimų skaičius pernai siekė vidutiniškai 10,1 procentinių punktų. 2014 metais iš viso gimė 5,1 mln. kūdikių, t. y. 33 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Turimais valstybių duomenimis, didžiausias gimstamumas buvo registruojamas Airijoje (14,4 procentinių punktų 1 tūkst. gyventojų), Prancūzijoje (12,4 p. p.), Didžiojoje Britanijoje (12,0 p. p.) ir Švedijoje (11,9 p. p.), o mažiausias gimstamumas buvo registruojamas Portugalijoje (7,9 p. p.), Italijoje (8.3 p. p.), Graikijoje (8,5 p. p.) ir Vokietijoje (8,6 p. p.). Visoje ES 1 tūkst. gyventojų tenkanti gimstamumo dalis siekė 10,1 proc.
Praėjusiais metais regione užregistruota 4,9 mln. mirties atvejų – 46,6 tūkst. daugiau nei pernai, todėl 1 tūkst. gyventojų tenkanti mirčių dalis siekia 9,7 p. p. Daugiausiai mirties atvejų registruota Bulgarijoje (15,1 p.p.), Latvijoje (14,3 p. p.), Lietuvoje (13,7 p. p.), Vengrijoje (12,8 p. p.), Rumunijoje (12,7 p. p.) ir Kroatijoje (12,0 p. p.), savo ruožtu mažiausiai mirčių praėjusiais metais įvyko Kipre (6,2 p. p.), Airijoje (6,4 p. p.), Liuksemburge (6,9 p. p.).
Palyginus šiuos du rodiklis pastebėta, kad natūralus prieaugis, t. y. santykis tarp užregistruotų gimimų ir mirties atvejų, išreikštas 1 tūkst. gyventojų, didžiausias buvo užregistruotas Airijoje (+8,1 p. p.), nuo šios gerokai atsiliko Kipras (+4,7 p. p.), Liuksemburgas ir Prancūzija (po 4,0 p. p.), ir Didžioji Britanija (+3,2 p. p.). Vienuolikoje valstybių nurodomas neigiamas natūralaus prieaugio lygis: didžiausias rodiklis registruotas Bulgarijoje (-5,7 p. p.), Rumunijoje (-3,5 p. p.), Lietuvoje ir Lietuvoje (po -3,4 p. p.), Vengrijoje (-3,3 p. p.).
Specialistai nurodo, kad nors 2015 metais Vokietijoje ir Italijoje iš viso populiacija padidėjo, tačiau šiose valstybėse natūralusis prieaugis buvo neigiamas, t. y. daugiausiai 2014 metais įtakos gyventojų skaičiui turėjo migracija.
