Seime prisiekęs Gitanas Nausėda tapo Lietuvos prezidentu. Savo pirmojoje kalboje naujasis prezidentas pirmiausia dėkojo Lietuvos vadovams, „garbingai ir išmintingai valstybei vadovavusiems sudėtingiausiais jai periodais“.
„Semdamiesi jėgų iš tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere“, – sakė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje. Tačiau jis svarstė, kodėl daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus, o statistika ir žmonių savijauta žengia atskirai.
„Kaip kalbėdami apie dviejų greičių Europą nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?“ – klausė prisiekęs prezidentas.
Taip pat skaitykite
Pirmiausia Lietuva – jos žmonės
Pasak G. Nausėdos, prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištarė, yra ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai asmeninis prezidento įsipareigojimas tautai ir tėvynei.
Kalbėdamas apie priesaiką saugoti Lietuvos žemių vientisumą, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos ir išskyrė, kad Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės.
„Čia, Vilniuje, ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje. Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuvos vientisumas yra neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs, tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera, sakė G. Nausėda.
„Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti“, – svarstė prezidentas.
Privalome dar kartą susivienyti
Kaip sakė G. Nausėda, prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga yra kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.
„Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos“, – tvirtino prezidentas.
Anot G. Nausėdos, ir šiandien privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų. Jis išskyrė, kad nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, o valstybės prioriteto suteikimas kultūrai yra tos sritys, kuriose imsis asmeninės iniciatyvos ir telks visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus ir sąžiningus, profesionalius bei atsakingus žmones bendram tikslui.
Žadėjo būti aktyviu prezidentu
Priesaika būti lygiai teisingu visiems reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir tautos palaikymą, žadėjo G. Nausėda.
Anot jo, žmonių viltys, išsakytos per prezidento rinkimus, parodė, kad prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą, o prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį tautos mandatą, todėl kaip savo pareigas G. Nausėda įvardijo įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesams.
Prezidento manymu, teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį, todėl, sakė G. Nausėda, prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, o iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
„Manau, kad tai pasiekti galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus“, – žadėjo G. Nausėda.
Išskyrė gerovės valstybės rodiklius
Kalbėdamas apie priesaiką tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, G. Nausėda pabrėžė, kad gerovė nėra vien iliuzija ar gražus žodis.
„Tai – kiekvieno mūsų teisė, o visiems mums kartu, valstybei, – pareiga. Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje“, – teigė prezidentas.
Iškeldamas gerovės valstybės idėją, G. Nausėda savo kalboje išskyrė penkis esminius šalies rodiklius. Pirmasis – pajamų nelygybės mažinimas. Anot prezidento, pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus, o šis rodiklis ES yra 5 kartai, todėl, sakė jis, ir mes per artimiausius 5 metus privalome link jo artėti.
Antrasis prezidento išskirtas šalies rodiklis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai, sakė G. Nausėda, yra daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.
Trečiasis rodiklis – regioninės atskirties mažinimas, o ketvirtasis – efektyvus ES lėšų panaudojimas.
„Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas bei laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, būtent šie gerovės Lietuvos rodikliai bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijai, todėl, skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas, viską vertins pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.
Iškovoti pergales padėjo žmonių ryžtas
Savo kalboje G. Nausėda prisiminė priesaikos žodžius visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.
„Turime visada prisiminti – laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti. Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe – visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos dėl žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus“, – tvirtino prezidentas.
Vykdydama užsienio politiką Lietuva bus patikima partnerė, turinti vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis, sakė G. Nausėda. Pasak prezidento, mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su ES, tiek su JAV.
Vis dėlto G. Nausėda išskyrė ir svarbą plėtoti bei vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis Lenkija, Latvija bei Estija ir kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus ES ir NATO.
Pasak prezidento, privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.
„Brangūs Lietuvos žmonės, priesaika, kurią šiandien daviau tautai ir tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų. Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu. Vardan tos, Lietuvos! Ir tepadeda mums Dievas“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
