Lietuvoje

2019.07.10 16:37

Kultūrą kiekvienas įsivaizduoja savaip: per LRT – „Duokim garo“ ar klasikinės muzikos koncertas?

atnaujinta: 18:57
Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.07.10 16:37

LRT pristačius metinę veiklos ataskaitą organizuota diskusija apie tai, kokio visuomeninio transliuotojo nori pati visuomenė. Diskusijos dalyvių buvo vertintas LRT indėlis į demokratiją, kultūrą ir inovacijas bei ekonomiką.

Pirmą kartą LRT ataskaita parengta pagal Europos transliuotojų sąjungos (EBU) metodiką „Contribution to society“ („Vertė visuomenei“).

Kaip rašoma ataskaitoje, 7 medijas valdantis visuomeninis transliuotojas vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį atsieina 1,19 Eur – tai yra 3,6 karto mažiau negu Europos transliuotojų sąjungos narių vidurkis.

Taip pat skaitykite: LRT ataskaita visuomenei: kokią vertę kuria visuomeninis transliuotojas

Taip pat skaitykite: LRT rūpi jūsų nuomonė: laukiame klausimų ir pasiūlymų

Diskusija rengta trimis temomis, pirmoji – apie visuomeninio transliuotojo indėlį į demokratiją.

Įtampa tarp Seimo ir LRT – sveika ar nelabai?

Seimo narys, laikinosios komisijos LRT veiklai tirti narys Virgilijus Poderys, komentuodamas transliuotojo indėlį į demokratiją, minėjo nepriklausomumą, atskaitomumą ir skaidrumą.

„Demokratijos turinys ir atsiskleidžia, kai, viena vertus, institucija yra nepriklausoma, kita vertus, ji diskutuoja įvairiais formatais su visuomene“, – kalbėjo Seimo narys.

Nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas yra konstitucinis imperatyvas, pabrėžė Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė. „Galime diskutuoti tik apie tai, kokiomis spalvomis jis pasireiškia“, – akcentavo ji.

Nacionalinis transliuotojas yra ir turi būti nepriklausomas, pabrėžė profesorė.

„Nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas yra tam tikras kriterijus, parodantis, kiek valstybė demokratinė“, – teigė ji.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad nuolat jaučia kvėpavimą į nugarą.

„Jaučiu nuolatines pastangas apriboti LRT veiklą. Negaliu sakyti, kad kasdien gaunu skambučių, ką mums transliuoti ir kviesti į laidas, – to nėra. Bet įstatymų leidybos prasme jaučiame nuolatinį kvėpavimą į nugarą ir siekį apriboti mūsų finansavimą“, – sakė ji.

Kaip naujausią pavyzdį M. Garbačiauskaitė-Budrienė įvardijo jau ketvirtadienį laukiantį naujų įstatymo pataisų pateikimą, kuris, anot LRT generalinės direktorės, „prastina LRT padėtį ir kita ranka krauna mums papildomus įsipareigojimus“.

Ji sako, kad dėl tokių iniciatyvų negali būti tikra, ar pavyks įgyvendinti visus suplanuotus darbus.

Į tai atsakydamas V. Poderys sakė, kad „tam tikra įtampa turi būti ir ji yra sveika“.

Tam paprieštaravo Seimo opozicijos atstovė Dovilė Šakalienė.

„Įtampa, kuri šiandien sukuriama – tarp Seimo ir nacionalinio transliuotojo – tikrai nėra sveika. Nes tai yra per trumpa distancija, kuri pradeda priminti bandymą laikyti nacionalinį transliuotoją už pavadėlio. Žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių“, – akcentavo ji.

O žiniasklaidos laisvė, pasak jos, yra vienas iš svarbiausių demokratijos saugiklių valstybėje.

Aukščiausi standartai ir viešasis interesas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pabrėžė, kad dėl tokios situacijos LRT daugiau kalba apie politikus, o turėtų kalbėti apie tas visuomenės grupes, apie kurias tie patys politikai nė nepagalvoja. Jis linkėjo, kad žurnalistų ir LRT dirbančių žmonių balsas būtų labiau girdimas.

Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sakė, kad jo lūkestis iš LRT – kad tai būtų žiniasklaidos priemonė, kuri nustato aukščiausius standartus visai žiniasklaidai, visiems viešiems debatams. Kaip taip pat labai svarbų aspektą jis minėjo atskaitingumą.

„Lūkestis iš LRT yra, kad jis tikrai dirbtų viešajam interesui. Visų pirma LRT turi suteikti pamatą, kad visuomenė būtų informuota“, – kalbėjo jis.

Kalbant apie LRT indėlį į kultūrą, visuomenės vertinimas yra bene palankiausias – 69 proc. mano, kad LRT puoselėja kultūrą ir 61 proc. mano, kad LRT ugdo žiūrovus.

Įtraukti visuomenę į kultūrą per televiziją – paprasčiausia

Kultūros ministrės Reginos Jaskelevičienės manymu, LRT atlieka didelį vaidmenį kultūros ekosistemoje ir galėtų jį turėti dar didesnį.

Ji pabrėžė, kad radijo ir televizijos įtaka visuomenei yra itin didelė. Remdamasi statistika, viceministrė akcentavo, kad net 80 proc. gyventojų į kultūrinį gyvenimą įsitraukia būtent žiūrėdami ar klausydami kultūrines laidas.

„Potencialas televizijai įtraukti visuomenę į kultūrinį gyvenimą iš tikrųjų yra didžiulis“, – pabrėžė ji.

Dalis visuomenės per LRT nori matyti tik klasiką, kita – kad būtų daugiau modernumo. Rytis Zemkauskas, vertindamas, kaip LRT pavyksta čia išlaikyti pusiausvyrą, kalbėjo, kad lietuviai per daug pasitiki televizijomis ir per daug iš jų nori.

„Norime, kad televizijos išmokytų mus vaikus prižiūrėti, teisingai elgtis gyvenime, įstatymų nepažeidinėti ir panašiai. Televizijos negali tokių funkcijų atlikti“, – pabrėžė jis.

Tiesa, komercinių televizijų atvejais, pasak R. Zemkausko, galima sakyti, kad jie patys turi teisę spręsti, bet kalbant apie visuomeninį transliuotoją, reikėtų baigti sakyti „už mokesčių mokėtojų pinigus daroma tas ir tas“.

„Mielieji, čia nėra tiesioginės demokratijos dalykas – čia yra kompetentingų žmonių valdomas kanalas, kuris gauna mokesčių mokėtojų pinigus ir jie sprendžia ką daryti. Palikime specialistams spręsti, ką LRT turėtų rodyti“, – kalbėjo R. Zemkauskas.

Viena iš didžiausių problemų – tai, kad visuomenė skirtingai įsivaizduoja, kas yra kultūra.

„Kultūra mums dažniausiai yra siaurutis, mažas meno ir dažniausiai dar – elitinio meno sluoksnis. Kai pasitikėjimas visuomenėje, mūsų veikimas kartu, mūsų supratimas apie save, kaip apie visuomenę, yra kaip tik kultūriniai dalykai“, – teigė jis.

Užkliuvo ugdymo funkcija

Istorikas, Vilniaus universiteto docentas Tomas Vaiseta sako, kad LRT funkcija, įvardijama kaip ugdyti ir puoselėti, yra pasenusi.

„Samprata, kad ugdo ir puoselėja, man atrodo, yra vos ne XX amžiaus pirmos pusės santykis su kultūra ir menu. Taip, dauguma žmonių Lietuvoje turbūt taip jį supranta, bet ji po truputį pradeda pasenti“, – pabrėžė jis.

Svarbiausia, pasak jo, suprasti, kad LRT yra tik žiniasklaidos priemonė. Istorikas teigė, kad LRT tikslas turėtų būti įsitraukti, dalyvauti ir veikti kultūroje – tapti svarbiu kultūros veikėju. Jo nuomone, svarbiu veikėju kultūroje LRT dar netapo.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad į kultūrą per daug žiūrima kaip į šviesą, orų džiugesį nešantį reiškinį.

„Kultūra suvokiama kaip kalėdinė eglutė, kuri žiba ir šviečia gūdžią Kūčių naktį ir padeda mums išgyventi“, – pabrėžė T. Vaiseta.

Komentuodamas kritiką, kad vieniems žiūrovams kliūva „Duokim garo“ laidos, o kitų jos mėgstamiausios, R. Zemkauskas teigė, kad tai – visiškai normalu, nes demokratija yra nuolatinis ginčas.

T. Vaiseta sakė, kad rinktis tarp „Duokim garo“ ir klasikinės muzikos koncerto nereikia – eterio esą užteks visiems.

Įtaka ekonomikai ryški, bet apskaičiuoti sunku

LRT ataskaitoje aptariamas ir LRT indėlis į inovacijas ir ekonomiką. Remiantis vieno Belgijos universiteto atliktu tyrimu, vienas euras, kurį gauna nacionalinis transliuotojas, į rinką grąžina 2,5 eur.

„Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad matuoti LRT indėlį per ekonomikos prizmę yra sudėtinga. Ir ilguoju laikotarpiu jis būtų gal net didesnis negu nustata tyrimu Belgijoje.

„Tiesioginė nauda gali būti labai maža. [...] Reikšmingiausia įtaka yra ilguoju laikotarpiu per visuomenės švietimą, ugdymą“, – pabrėžė jis.

Finansinis raštingumas, pasak ekonomisto, yra vienas iš kelių, kaip LRT gali prisidėti prie indėlio į ekonomiką.

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas akcentavo LRT unikalumą, kad ji turi sąlygas bandyti ir klysti, o tai veda į didžiausias inovacijas.

Pasitraukdama iš komercinės veiklos LRT, pasak jo, padeda ir komercinei žiniasklaidai, o tai svarbu.

„Jeigu mes turime tvirtą, stiprią žiniasklaidą, mes turime tvirtą demokratiją. Jei turime tvirtą demokratiją, turime normalią teisinę sistemą. Jei turime ją, turime tvirtą ekonomiką ir galime gerai gyventi“, – aiškino A. Baranauskas.

Ekonomistė Rūta Vainienė sakė, kad turi du pagrindinius lūkesčius LRT, kalbant apie ekonomiką: kad būtų paneigtas mitas, jog ekonomika yra sausa ir neįdomi bei kad verslas nebūtų išskiriamas iš visuomenės kaip savotiškas blogis.

2018 m. trys LRT televizijos kanalai transliavo 90, radijo kanalai – 95 skirtingas laidas. Vien TV naujienų tarnyba praėjusiais metais ištransliavo daugiau kaip 2000 valandų informacinių laidų. Nufilmuota ir parodyta daugiau kaip 100 populiariosios ir klasikinės muzikos koncertų, transliuota apie 150 sporto varžybų. LRT – vienintelė Lietuvoje žiniasklaidos grupė, transliuojanti visa parą.