Lietuvoje

2019.07.10 10:02

Grupė Seimo narių siūlo siaurinti politikų ir teisėjų teisinę neliečiamybę

LRT.lt2019.07.10 10:02

45 Seimo narių grupė siūlo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62, 100 ir 114 straipsnių dėl parlamentarų, Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, kitų teisėjų ir Ministro Pirmininko bei kitų ministrų teisinės neliečiamybės nuostatas.

Pasak vieno iš pataisų iniciatoriaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Mykolo Majausko, Konstitucijoje numatytas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės yra pernelyg platus ir sudaro galimybes juo piktnaudžiauti. Siekiant užkirsti kelią bandymams apsisaugoti nuo teisingumo vykdymo 45 Seimo nariai siūlo Konstitucijos straipsnių pakeitimus, leisiančius apysunkio ar sunkesnio nusikaltimo padarymu įtariamus Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn neprašant Seimo sutikimo panaikinti jų neliečiamybę.

Šiuo metu pagal 104 Konstitucijos straipsnį, Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė yra susieta su Seimo nario neliečiamybe, 114 straipsnis garantuoja kitų teisėjų teisinį imunitetą, o 100 straipsnis – gina Ministro Pirmininko ir kitų ministrų teisinę neliečiamybę. Todėl, anot projekto iniciatorių, keičiant Konstitucijos nuostatas ir dėl Seimo narių ir KT teisėjų neliečiamybės, turi būti suvienodintos ir kitų teisėjų bei ministrų kabineto narių teisės.

Konstitucijos straipsnių pakeitimą siūlantys autoriai pažymi, jog teisinė neliečiamybė Seimo narį, KT teisėją, kitus teisėjus bei Vyriausybės narius saugo ne nuo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o nuo nepagrįsto politinio persekiojimo. Tuo tarpu gerai žinomi Petro Gražulio, Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir kai kurių kitų Seimo narių atvejai parodo, jog parlamentinio imuniteto modelis Lietuvoje kur kas dažniau naudojamas vilkinti teisinius procesus. Tai kuria prielaidas balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo išnaudoti kaip derybų objektą, norint savo pusėn patraukti teisingumo vykdymo siekiančius išvengti Seimo narius.

Nuo 2008-ųjų metų parlamentarų neliečiamybės panaikinimo prašyta 25 kartus. Iš jų 7 kartus už sunkius nusikaltimus, 6 kartus už apysunkius ir 12 kartų už nesunkius nusikaltimus. Nors septynis kartus buvo prašyta panaikinti teisinį imunitetą Seimo narių, įtariamų padarius sunkius nusikaltimus, dviejų iš jų neliečiamybė panaikinta nebuvo. Iš 6 parlamentarų, įtariamų apysunkiais nusikaltimais, teisinio imuniteto neteko pusė. Už nesunkius nusikaltimus – smurtą ir priekabiavimą – neliečiamybė panaikinta dukart.

Paskutinį kartą neliečiamybės panaikinimo prašyta prieš keletą savaičių, kuomet generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti P. Gražulio teisinį imunitetą. Tuomet parlamento dauguma nubalsavo, kad piktnaudžiavimu ir kyšio davimu įtariamas P. Gražulis teisinį neliečiamybę turi išsaugoti.

„Teisinis imunitetas Lietuvoje yra akivaizdžiai naudojamas ne pagal paskirtį, todėl jo panaikinimo procedūros turi būti peržiūrėtos. Per pastarąsias 3 kadencijas, daugiau kaip pusę atvejų (15 iš 25) Seimas neįsiklausė į Generalinio prokuroro argumentus ir nusprendė apsaugoti kolegas nuo teisingumo vykdymo. Per šį laikotarpį net septynis kartus parlamentarai buvo įtariami sunkiais nusikaltimais: sukčiavimu, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Šešis kartus – apysunkiais nusikaltimais: apgaulinga apskaita, piktnaudžiavimu, papirkimu. Dvylika kartų – nesunkiais nusikaltimais: dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimai, smurtas, šmeižtas.“

„Keičiant Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas dėl parlamentarų, keičiasi ir Konstitucinio Teismo teisėjų teisinio imuniteto reguliavimas. Todėl siūlome siaurinti visų teisėjų bei ministrų kabineto narių neliečiamybę, taip suvienodinant sąlygas ir nekuriant perteklinės apsaugos nuo galimai padarytų nusikaltimų, kurių eiliniai Lietuvos piliečiai neturi“, – teigė M. Majauskas.

Tarp 45 Konstitucijos straipsnių dėl teisinės neliečiamybės nuostatų keitimą palaikančių narių yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir daugelis kitų.