Seime pajudėjo tvarka dėl vadinamojo „žalos be kaltės“ modelio. Jis turėtų padėti pacientams paprasčiau ir greičiau gauti kompensacijas, jei gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė sako, kad įsigaliojus įstatymui pacientams nebereikės teismuose įrodinėti patirtos žalos. Vis dėlto dalis teisininkų abejoja, ar būsimų išmokų pakaks visiems.
Prieš ketverius metus sūnėno netekusi Virginija jį prisimena, kaip sportišką ir itin geros širdies. Pasak jos, 22-ejų vaikinas mirė, nes medikai per operaciją išėmė gyvybiškai svarbų šuntą, bet neįdėjo naujo. Moteris sako, kad po nelaimės vykę žalos atlyginimo procesai dar labiau aptemdė netektį.
„Kreipėmės į Vilniaus apylinkės teismą. Sesuo gavo didesnę išmoką, dvigubai didesnę nei buvo siūlyta. Visas procesas vyko palyginti ilgai – 2,5 metų“, – sako vilnietė Virginija Viktoravičienė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, įsigaliojus vadinamajam „žalos be kaltės“ modeliui, pacientams nebereikės teismuose įrodinėti patirtos žalos, galės paprasčiau gauti kompensaciją.
A. Kubilienės teigimu, įsigaliojus pataisoms, sveikatos priežiūros įstaigų draudimo lėšos bus kaupiamos ne draudimo bendrovėse, o specialioje sąskaitoje ir tai leis išmokėti daugiau kompensacijų.
„Draudikų kompanijos yra labai nepatenkintos šituo įstatymu, nes aš pati užklausiau finansinių institucijų, kiek buvo įmokama įmokų ir kiek išmokama, tai iš tikrųjų santykis yra labai ženklus. Per metus sumokama apie 2 milijonus draudiminių įmokų, o išmokama apie 150 iki 200 tūkstančių“– teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
Tačiau dalis draudėjų ir teisininkų kritikuoja tokį sprendimą – esą dėl žalos atlyginimo kreipsis daugiau žmonių, todėl reikės ir daugiau pinigų.
„Pati ministerija arba pati valstybė, teikdama šitą projektą, ji prognozuoja, kad kiekis pirmais metais tų, kurie kreipsis, išaugs iki 700 ir sekančiais kitais metais tas kiekis didės“, – įsitikinęs Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
„Jos bus naudojamos ne sveikatos priežiūros kokybei gerinti, o gydytojų klaidų ištaisymui, tų klaidų padarinių kompensavimui. Tokiu atveju gali reikėti didinti ir PSD įmokas. Jeigu pasirodys, kad to fondo įmokų nepakaks“, – sako advokatas, prof. Valentinas Mikelėnas.
Pacientų atstovai įžvelgia naudą, bet abejoja, ar Lietuva pajėgi taikyti turtingųjų Europos šalių modelį. Pasak jų, svarbiausia, kad pacientams vis rečiau tektų kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Įstatymo pataisas ketinama priimti dar šioje Seimo sesijoje.
Plačiau – reportaže 14.23 min.
