Lietuvoje

2019.07.09 18:47

Lietuvių įvaizdį Norvegijos žiniasklaidoje nagrinėjusi specialistė: per dešimtmetį padėtis pagerėjo

Adomas Šimkus, Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.07.09 18:47

60 minučių. Kokia premjero Sauliaus Skvernelio ir visos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinė ateitis.

Kai kurie Norvegijoje gyvenantys lietuviai teigia nenorintys pasisakyti iš kur atvyko, esą šioje šalyje lietuvio įvaizdis yra ne visada pats geriausias ir neretai siejamas su kriminaliniais nusikaltimais. Tai vienas iš stereotipų, kurį LRT projekte „Keturi milijonai“ bandė patikrinti Norvegijoje lankęsi LRT RADIJO žurnalistai Adomas Šimkus ir Giedrė Čiužaitė.

Osle jie susitiko su komunikacijos eksperte Vita Mėlinauskaite, kuri prieš dešimtmetį rašė magistro darbą apie lietuvių įvaizdį Norvegijos žiniasklaidoje. Nors anksčiau lietuviai buvo siejami su neigiamais dalykais, šiandien pašnekovė teigia matanti pasikeitimų į gerąją pusę.

– Prieš 18 metų atvažiavote į Oslą. Kodėl?

– Persikėliau į Oslą, kad užsidirbčiau pinigų ir galėčiau grįžti į Lietuvą studijuoti. Norvegijoje pradėjau dirbti aukle ir po kiek laiko supratau, kad tą patį galiu daryti ir čia. Įstojau į Oslo universitetą ir pradėjau studijuoti. Vėliau pasilikau dar vieniems metams, išmokau norvegų kalbą ir galiausiai likau visam.

– Jūsų magistro darbas buvo apie lietuvių tapatybę ir įvaizdį Norvegijos žiniasklaidoje. Kodėl pasirinkote tokią temą?

– Po daugybės metų Norvegijoje aš pastebėjau, kad lietuviai apie save juokaudami atsiliepia kaip apie vagis ir prostitutes. Tada supratau, kodėl ir žiniasklaidoje apie lietuvius vyrauja atitinkami atsiliepimai. Nusprendžiau įsigilinti, ar santykis tarp to, kas yra rašoma žiniasklaidoje, ir tarp to, ką apie save sako patys lietuviai, egzistuoja. Galiausiai priėjau išvados, kad žiniasklaida turi įtakos tam, kaip žmonės supranta save ir kaip juos vertina visuomenė.

– Jūsų darbe rašoma, kad daugiausia lietuviai Norvegijos žiniasklaidoje yra siejami su kriminalais. Ar po dešimties metų situacija pasikeitė?

– Anksčiau būdavo labai daug straipsnių apie lietuvius, kurie nepaiso įstatymų, tačiau dabar jų mažiau ir jie nėra tokie žiaurūs, kokie buvo.

Kai apie lietuvius nebėra rašoma, kaip apie nusikaltėlius, jie patys pradeda kurti kitokį savo identitetą. Aš manau, kad labai daug įtakos turi tai, kaip patys lietuviai jaučiasi Norvegijoje.

– Kokia yra pati pozityviausia publikacija apie lietuvius, kurią prisimenate?

– Man labai patinka skaityti straipsnius apie lietuvius, kurie Norvegijoje kuria verslą, dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendradarbiauja, kuria kultūros ir mokslo projektus.

– Gyvendama Norvegijoje matėte nemažai pasikeitimų. Vienas jų – socialiniai tinklai. Kokį vaidmenį socialiniai tinklai atlieka tarp Norvegijoje bendraujančių lietuvių?

– Dabar lietuviai gali vienas kitą susirasti, nusipirkti cigarečių, pasiskolinti dviratį ar susirasti kompanijos kelionei. Socialiniai tinklai lietuviams atvėrė bendravimo terpę, ko mes atvažiavę neturėjome ir jautėmės vieniši. Tai yra labai gražu.

– Ar daug lietuviškumo yra Jūsų aplinkoje?

– Aš nežinau, ką reiškia daug – tiesiog stengiuosi jį išlaikyti. Buvo laikotarpis, kai gyvendama Norvegijoje neradau vietos, kur galėčiau kalbėti lietuviškai ir puoselėti lietuvišką kultūrą. Būdavo sunku, nes kartais primiršdavau lietuvių kalbą, sunkiai susikalbėdavau su tėvais, suvokdavau, kad nebepamenu vieno ar kito žodžio. Užmiršti lietuvių kalbą ir kultūrą yra labai lengva.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Išsamiau – laidos „60 minučių“ įraše (klausytis nuo 00:46:33).

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius