Lietuvoje

2019.07.09 05:30

Pakvipo Karbauskio ir Skvernelio skyrybomis? Viską pakeitė prezidento rinkimai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.07.09 05:30

Ar Sauliui Skverneliui vis dar pakeliui su „valstiečiais“? Toks klausimas iškyla vis dažniau, o žibalo į ugnį įpylė pats premjeras, pasakęs, kad su tokia partija, kokia šiuo metu yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), jis į rinkimus eiti negalėtų. Ekspertai mano, kad tokia frazė itin aštri ir gali dar labiau pakurstyti jau kurį laiką nerimstantį konfliktą tarp S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio.

Nors stengiamasi sudaryti įvaizdį, kad viskas LVŽS gretose gerai, premjeras žodžių į vatą nevyniojo. Jis kalbėjo, kad „valstiečių“ partija turi pasikeisti, jeigu nori jį matyti jų iškeltu kandidatu kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Panašu, kad S. Skvernelio žodžiai turėtų priversti sunerimti LVŽS, nes pirmuoju numeriu sąraše 2016-ųjų rinkimų metu iškeltas dabartinis ministras pirmininkas buvo vienas pagrindinių „valstiečių“ sėkmės recepto ingredientų.

Visgi atrodo, kad didelė meilė S. Skvernelio ir LVŽS nesieja. „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ premjeras sakė, kad iš esmės turėtų keistis partijos vizija, apsisprendimas dėl ateities krypties, retorika. Tik tokiu atveju jis galėtų dalyvauti 2020-ųjų Seimo rinkimuose su „valstiečių“ sąrašu.

„Norisi, kad ta politinė partija <...> būtų demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniais principais, diskusijomis paremta politinė jėga. <...> Jeigu tie pokyčiai įvyks tokie, tikrai aš būsiu aktyvus tų pokyčių dalyvis ne iš šalies, bet iš vidaus. Jeigu ne, to nereikia, tai tada reikia ieškoti kitų alternatyvų politikoje“, – sekmadienį transliuotame interviu sakė ministras pirmininkas.

Be to, pirmadienį premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas pranešė, kad S. Skvernelis ne tik svarsto stoti į partiją, bet net ir tapti jos pirmininku.

Planai – realistiški

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis, komentuodamas premjero patarėjo žodžius sakė, kad reikia turėti omenyje, jog kol kas tai – ne paties S. Skvernelio žodžiai. Visgi jis teigė, kad jei ministras pirmininkas iš tikro svarsto tokį scenarijų, jo planai gana realistiški.

„Jeigu S. Skvernelis išlaviruos iš situacijos, kuri susidarė partijos viduje formuojant koaliciją, kilus konfliktui tarp Viktoro Pranckiečio ir Ramūno Karbauskio, tai jis bus priimtinas, ko gero, daugeliui partijos narių ir tokiu būdu jam tapti partijos pirmininku sudėtinga nebus“, – kalbėjo L. Bielinis.

Pasak jo, išsakęs kritiką partijai S. Skvernelis pasiuntė signalą tiek partijai ir koalicijos partneriams, tiek visuomenei. Kaip sakė politologas, premjeras pasakė, ką reikia daryti partijoje, kaip spręsti vidaus problemas, o save pristatė kaip tą, kuris galėtų jas išspręsti.

Paklaustas, kas lauktų R. Karbauskio, jei S. Skvernelis perimtų iš jo partijos vairą, L. Bielinis kalbėjo, kad dabartinio partijos pirmininko eilinio nario vaidmuo netenkintų. Tiesa, politologas priminė, kad būtent R. Karbauskis buvo stipri varomoji jėga, sutelkusi partiją dalyvavimui 2016-ųjų rinkimuose.

„Be jo, matyt, nebūtų įvykę to, kas įvyko. Jo padėtis partijoje, greičiausiai, nelabai pakistų, jis būtų jos vadovybėje, užimtų garbingą vietą. Tačiau žinant jo charakterį, gali būti, kad, neturėdamas visko, jis tiesiog išeitų iš partijos“, – svarstė VDU politologas L. Bielinis.

Paaštrino įsisenėjusį konfliktą

Paklausta apie tai, kas galėjo paskatinti S. Skvernelio kalbas apie partijai reikalingus pokyčius, nors pats nėra partijos narys, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė kalbėjo, kad matomas premjero politinis nuovargis. Pasak jos, akivaizdu, kad jo darbas sudėtingas, o nelengvas iššūkis yra ir balansavimas tarp skirtingų politinių ir interesų grupių.

„Kita vertus, visada sakėme, kad tas R. Karbauskio ir S. Skvernelio tandemas veiks tol, kol abu iš to bendradarbiavimo matys konkrečią naudą. Tai pakankamai skirtingos asmenybės, bet kol yra tas bendras vardiklis, tol dar galime matyti tą bendradarbiavimą“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė kalbėjo, kad kone mėnesį vykusios derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo parodė takoskyras tarp premjero ir LVŽS lyderio. Jos teigimu, S. Skvernelis, vykstant deryboms, kurį laiką laikėsi nuošalyje ir tik joms einant į pabaigą aiškiai pasakė, kad yra norai ir yra galimybės. Pasak R. Urbonaitės, akivaizdu, kad atsiranda vis daugiau klausimų, kuriais šių dviejų politikų pozicijos išsiskiria.

Tuo metu VDU politologas Bernaras Ivanovas sakė, kad konfliktas tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio paaštrėjo dar po rinkimų, vykusių pavasarį. Visi treji rinkimai – savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento – „valstiečiams“ nebuvo sėkmingi. Politologas kalbėjo, kad šiuo metu vyksta R. Karbauskio „egzistencinė kova už politinį išlikimą“.

„Be partijos vargu, ar R. Karbauskis gali tikėtis bent minimalios politinės sėkmės, žinant, kokie yra jo reitingai. Tuo metu S. Skvernelis turi politinį svorį. Jis pasitikrino pasitikėjimą partijoje, prezidento rinkimuose surinko nemažai balsų, kad ir liko trečias, tai yra Lietuvos žmonių balsai. Tai slegia R. Karbauskį, todėl jis ir pradėjo tokį nelabai gražų žaidimą, formuodamas koaliciją ir bandydamas išmesti visus, kurie bent kiek galėtų sustiprinti S. Skvernelį ir paskatinti partijos byrėjimą“, – kalbėjo B. Ivanovas.

R. Urbonaitė taip pat kalbėjo, kad dalyvavimas rinkimuose su „valstiečiais“ S. Skverneliui nėra garantuotas kelias į pergalę, todėl jis supranta, kad kritikos jiems išsakymas nebus „politinė savižudybė“. Tai lėmė, kad jis tarsi prisijungė prie Seimo pirmininko V. Pranckiečio, kuris jau kurį laiką negaili kritikos strėlių LVŽS pirmininkui R. Karbauskiui.

„Tai signalas R. Karbauskiui, nes prarasti S. Skvernelį nėra gera strategija. O ir S. Skvernelis jaučiasi pakankamai stiprus, kad galėtų kritikuoti R. Karbauskį. Juk S. Skvernelio pavardė buvo tai, kas 2016-aisiais prikrovė nemažai balsų į „valstiečių“ krepšį. Be to, jis populiarus politikas. Kaži, ar „valstiečiai“ turi ką nors populiaresnį. Manau, kad tai taktika parodyti, kad jis nėra antraeilė figūra ir kad kritika iš jo gali būti normalus dalykas“, – kalbėjo MRU politologė.

Ar „valstiečiai“ išgyventų be S. Skvernelio?

VDU politologas B. Ivanovas kalbėdamas apie tai, kas skyrybų atveju nukentėtų skaudžiau – S. Skvernelis ar „valstiečiai“, sakė, kad nereikėtų tikėtis, jog premjeras prisijungtų prie kitos, jau veikiančios politinės jėgos. Anot eksperto, tikėtina, kad S. Skvernelis imtųsi kurti naują politinę jėgą, į kurią pritrauktų tuos, kurie nepatenkinti R. Karbauskio vadovavimu.

„Tai būtų partija, performuota iš R. Karbauskio partijos aktyvo. Ministrų kabinete yra labai populiarių žmonių, kai kurie jų partiniai, kai kurie ne. Manau, kad ir tas pats Rokas Masiulis galėtų suburti pakankamai sėkmingą grupę, o pirmininku drąsiai galėtų būti V. Pranckietis, nes premjeras, greičiausiai, nenorėtų būti lyderiu“, – teigė B. Ivanovas.

Jo teigimu, „valstiečiai“ – savo šansą išnaudojusi vieno lyderio partija, todėl tikėtina, kad jos laukia užmarštis, jei S. Skvernelis pasirinks netapti jos dalimi. Visgi B. Ivanovas teigė, kad, pirmiausia, R. Karbauskis ir S. Skvernelis nėra bendražygiai, o ir tai, jog jie vienas kitam simpatijų nejaučia, buvo aišku jau seniai. Politologas jų bendradarbiavimą vadino „politinio verslo susitarimu“.

„Kol S. Skvernelis neturėjo palaikymo, kurį gavo per prezidento rinkimus, tol atsiklausdavo R. Karbauskio kiekvieno mažmožio. Tačiau dabar jis pasijuto tikru politiku. Jis rinkimuose pralaimėjo kaip R. Karbauskio avataras, bet laimėjo kaip politikas. Matosi, kad jis atsigavo, pradėjo kalbėti laisviau“, – komentavo politologas.

Paties S. Skvernelio ateitis, pasak R. Urbonaitės, priklauso nuo to, kokią politinę karjerą jis sau projektuoja. Politologės teigimu, jam reikėtų jungtis prie kitos partijos, tačiau alternatyvų tam nėra daug. Todėl ji, kaip ir B. Ivanovas, sakė, kad jis galėtų kurti savo politinę jėgą.

„Sukurti nelengva ir rizikinga, bet S. Skvernelis galėtų sudaryti neblogą konkurenciją „valstiečiams“. Nežinau, ar tai būtų tikrai jo projektas ir ar tikrai jis to siektų, bet manau, kad „valstiečiai“ prarastų nemažai. Rasti tokio kalibro politikų, kaip S. Skvernelis, sunku. Galime jį kritikuoti, bet tai viena ryškiausių figūrų politikoje šiandien. Kaip jį bevertintume, svorį jis turi ir jo praradimas „valstiečiams“ būtų skaudus. O kiek prarastų S. Skvernelis, priklausytų nuo to, kokie jo tolimesni planai politikoje“, – kalbėjo MRU politologė, pridurdama, kad premjeras demonstruoja savarankiškumą.

Be to, R. Urbonaitė teigė, kad daug kas priklauso nuo to, ar R. Karbauskio reakcija į išsakytą kritiką bus adekvati. Jos teigimu, „valstiečių“ lyderis turėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje, nes akivaizdu, kad rinkimai pralaimėti, koalicijos dėlionė priimtina ne visiems partiečiams, o ir atvirumo partijoje stinga. Negana to, Seimo pirmininkas V. Pranckietis jau kurį laiką laidoja R. Karbauskio lyderystę, sakydamas, kad atėjo laikas partijai turėti naują pirmininką.

„Jeigu tai pavyktų padaryti (pasitikrinti pasitikėjimą – LRT.lt), manau, kad kritikos ir iš partiečių, ir iš šalia partijos esančių žmonių būtų mažiau. Bet tam tikra lyderystė, kuri yra nelanksti, šiandien yra kliuvinys. <...> nereikėtų bijoti truputį daugiau atvirumo“, – sakė R. Urbonaitė.