Lietuvoje

2019.07.07 21:23

Lietuvos europarlamentarai kels klausimus dėl Astravo AE: žada ieškoti būdų

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.07.07 21:23

Lietuvos Europarlamento delegacija, nors ir gana skirtinga, nusiteikusi ir toliau kelti Astravo atominės elektrinės klausimą. Politikai sako, kad lengvų sprendimų nebus, o ir reikalauja bendro susitelkimo visos valstybės lygmeniu. Esą vieningai veikti turi ir pats parlamentas, tačiau to tikėtis, gali būti sunku.

Pasibaigus rinkimams ir išsidalijus mandatus į Europos Parlamentą, Lietuvos politikai išsisklaidė po įvairiausias frakcijas. Ir nors žada nuveikti skirtingus darbus, vienas klausimas, regis, Europos parlamente Lietuvos atstovus vienys.

Ką dar galima padaryti, kad būtų numalšintas vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus kylančios Astravo AE pavojus?

Pasak europarlamentarų, Europos Sąjunga, kaip ir Lietuva, neturi jokių juridinių galimybių uždrausti ar priversti baltarusiams statyti jėgainę. Žadama ieškoti kitokių būdų.

„Saugus Astravas yra mūsų prioritetas. Ar jis gali būti saugus, ar jis pripažintas, nes, kaip žinote, Europos Komisija finansuoja Baltarusijos tam tikras tarnybas, kurios yra mokomos, kaip turėtų vertinti. Turbūt labai priklausys nuo to, kaip mums pavyks susitarti tiek su baltarusiais, tiek čia, ES viduje“, – sako europarlamentaras Juozas Olekas.

Tiek pasak buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, tiek ilgametės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, Europoje turi būti nuolat girdimas Vyriausybės ir prezidentūros balsas Astravo klausimu.

„Mes tikrai prisidėsime, kiek galėsime, prie to, kad Europoje būtų aiškus supratimas, kad šita AE nuo pat jos užgimimo yra ydinga ir jokie kosmetiniai saugumo pataisymai neišsprendžia klausimų“, – tikina R. Juknevičienė.

„Galime tam tikras politines deklaracijas, politines pozicijas su tam tikra žinia, tačiau Lietuvos atitinkamų institucijų vadovai turi nelikti nuošaly. Bet aš tikiu, kad mes tą klausimą kelsime ir ne kartą“, – tvirtina V. Blinkevičiūtė.

Trys Baltijos valstybės įsipareigojo nuo 2025-ųjų neprekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija. Lietuva, Latvija bei Estija būtent tada prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Pasak Andriaus Kubiliaus, įtikinti nepirkti energijos iš Astravo būtina ir daugiau šalių.

„Lietuva daro svarbius dalykus, visų pirma, labai aiškiai pasakydama, kad nepirksim elektros energijos iš Baltarusijos. Neleis naudotis mūsų infrastruktūra. Na, ir taip paliekama AE ekonominėje sunkioje padėtyje. Čia jau Baltarusijai galvos skausmas, ką toliau daryti su tokia elektrine, kurios pelningumas gali būti labai abejotinasׅ“, – teigia A. Kubilius.

Koziriu Europos parlamente gali tapti žaliosios idėjos, ypač po rinkimų žaliesiems parlamente gavus daugiau vietų. Ekologijos klausimams skiriamas itin didelis dėmesys ir nors vis dažniau svarstoma apie atsinaujinančių išteklių energetiką, kol kas su atominėmis jėgainėmis konkuruoti ne itin pavyksta. Saugumo klausimai, ypač šįmet vėl prisiminus Černobylio avariją, pasak europarlamentarų, bus darbotvarkėje.

„Problema išlieka. Neįsivaizduoju lengvų sprendimų, bet lengvų sprendimų čia ir nebūna Europos parlamente“, – sako Stasys Jakeliūnas.

Pasak europarlamentarų, regis, parlamentas paskendęs didžiųjų Vakarų šalių politinėse batalijose ir apie ant Europos Sąjungos slenksčio tiksinčią bombą atrodo pamirštama.

Plačiau – reportaže nuo 11.56 min.

Panorama. Graikijoje parlamento rinkimai žada permainų šalies politinėje arenoje (su vertimu į gestų k.)