Lietuvoje

2019.07.08 19:22

Mūšis dėl medžių: kas vieniems turtas, kitiems – pavojus

Rokas Gimžauskas, LRT.lt2019.07.08 19:22

Medžių kirtimas ir medienos pramonė yra pelninga rinka, tačiau tai turi didžiulę ekologinę kainą. Medžiai iškirsti ne tik miškuose, bet ir miesto teritorijose, tai gali lemti socialines ir ekologines problemas. Kartu su medžiais miestuose dingsta ir žmogui reikalingas mikroklimatas.

Didieji miestai jau kelis dešimtmečius yra traukos centras. Tačiau ar didžiuosius vasaros karščius mes tikrai norime praleisti miestuose? Tikriausiai, daugelis iš mūsų karštą vasaros dieną stengiasi atrasti šešėlį po medžiu, kuriame galėtų apsisaugoti nuo kaitrios saulės. Kaip teigia „National Geographic“, medžiai ir augmenija yra svarbi miestų mikroklimato dalis. Medžiai ne tik apsaugo nuo per didelių temperatūrų skirtumų, bet ir sugeria aplinkai ir žmogui kenksmingas daleles.

Medžių kirtimas susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Gruodžio mėnesį Vilniuje vykusiame pikete prieš plyną medžių kirtimą dalyvavo ne tik gamtos mylėtojai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš Latvijos. Anot tuomet protestavusiųjų, medžiai iki šiol buvo kertami be saiko ir visiškai netausojant gamtos.

Medžių kirtimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. „India Today“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad daugiau nei šimtas protestuotojų kreipėsi į Delio valdžią su prašymu apsvarstyti medžių kirtimo projektą. Indijos sostinės valdžios planuose buvo numatyta nukirsti daugiau nei 16,5 tūkst. medžių. Ši ekologinė problema yra plačiai diskutuojama tiek užsienio, tiek Lietuvos žiniasklaidoje. Kaip rašoma portale „Live Science“, gausus miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių klimato kaitos priežasčių.

Medžiai – bendros miesto ekosistemos dalis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Gintaras Stauskis teigia, kad medžiai yra dalis miesto ekosistemos, kartu su žaliaisiais plotais ir vandens telkiniais jie sudaro bendrą visumą, kurioje susiformuoja žmogui palankus mikroklimatas.

Anot jo, medžiai reikalingi normaliai temperatūrai, drėgmei palaikyti. Šiandien pagrindinė problema miestuose yra medžių priežiūra. Medžių kirtimo projektams yra taikomi skirtingi metodai. Visų pirma, ištisinis medžių kirtimas yra susijęs su senų medžių šalinimu ir pakeitimu naujais. Kitas metodas – medžiai keičiami atrankiniu būdu, kai yra įvertinama medžio būklė ir pagal tai sprendžiamas tolimesnis jo likimas. G. Stauskio nuomone, toks būdas yra švelnesnis ir keliantis mažiau sentimentų, nes žmonės nemato didelių kertamų plotų.

Pasak profesoriaus, didesnis dėmesys, skirtas medžių priežiūrai, lemtų mažesnius nukertamus plotus ir dažniau būtų taikomas atrankinio medžių kirtimo metodas. Šiandien medžių priežiūrai neskiriama pakankamai pastangų ir laiko. Jei medis būtų genimas, formuojamas jo vainikas, medžio būklė ilgiau būtų geresnė.

Kalbėdamas apie Vilniaus atvejį, G. Stauskis teigia, kad beveik pusę teritorijos sudaro žali plotai ir miško motyvai. Lyginant su kitomis Europos sostinėmis, mes turime tikrai daug žalio ploto. Pagrindinis iššūkis – sudaryti sąlygas gyventojams prieiti ir juo naudotis. Deja, mes susiduriame su prieinamumo problema, kai kurie miško masyvai yra sunkiai prieinami ir nepritaikyti naudotis.

Apsauginė medžių funkcija

Medžiai ir problemos, susijusios su jų kirtimu, kelia vis daugiau diskusijų socialiniuose tinkluose. Dažnas atvejis, kai viešąją nuomonę formuojantis socialinių tinklų veidas pasisako šia tema feisbuko platformoje. „Karšta mieste ir galvoju, kaip čia pasislėpti, o po medžiais nekaršta“, – teigia vadybos konsultantas, žinomas socialinių tinklų veidas Ričardas Savukynas.

Medžiai atlieka daugybę naudingų funkcijų, kurios palengvina mūsų kasdienybę. Anot R. Savukyno, medžiai reikalingi normaliai termoreguliacijai palaikyti. Vasaros metu tinkamai apželdintas gyvenamasis namas per medžių lapus nesugers tiek saulės spindulių ir jame bus vėsiau. Žiemą, medžiui numetus lapus, namas greičiau pasisavins saulės spindulius ir jame bus šilčiau.

R. Savukynas prisipažino, kad domėtis gamtos apsauga ir medžiais jį paskatino keli faktoriai. Vienas iš jų – Australijos atvejis, kai žmonės mirdavo dėl perkaitimo. Australijoje atliktas tyrimas įrodė, kad temperatūrų skirtumas ir karščio salos, susidariusios dėl per daug įkaitusio asfalto ir medžių trūkumo miestuose, sukėlė žmonių sveikatos problemų, net mirčių.

Miestuose, kuriuose dominuoja asfalto danga ir trinkelės, visada bus karščiau negu medžiais apsodintoje teritorijoje. Kaip teigia R. Savukynas, karščio salos, susidariusios dėl įkaitusios dangos ir augmenijos trūkumo, yra pavojingos mūsų sveikatai ir gali lemti tragišką baigtį.

Medžių šalinimas miestuose

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Redetos Savickienės teigimu, Kaune medžiai ir kiti želdiniai tvarkomi vadovaujantis želdinių priežiūrą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Mieste šalinami tik blogos būklės medžiai, keliantys pavojų gyventojams ir jų turtui.

Anot R. Savickienės, visa atsakomybė už prastos būklės medžių padarytą žalą tenka Kauno miesto savivaldybei. Ne vienas kaunietis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, nes kai kurie medžiai yra per arti jų namų, užstoja šviesą ir kelią pavojų jų turtui. Esant poreikiui, savivaldybė žada organizuoti želdynų tvarkymo projektus ir konsultuotis su kvalifikuotais arboristais bei dendrologais.

Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė medžius įvardija kaip „deguonies mašinas“, kurios yra labai svarbios miesto mikroklimatui. Tačiau medžiui biologinis amžius negali būti nustatomas pagal metus. Kaip teigia ji, 30-metė liepa, auganti „asfalto džiunglėse“, gali būti senesnė už 130-metę liepą, kuri auga Suvalkijos lygumoje. Medžių biologinį amžių nusako augimvietė, supanti aplinka ir priežiūra.

Anot pašnekovės, savivaldybė yra valstybei atsakinga už medžių priežiūrą ir savivaldybei priklausančioje žemėje – užsako rangovą ir moka jam pinigus už atliktą darbą. Privačių sklypų savininkai yra patys atsakingi už medžių ir krūmų priežiūrą savo sklypuose. Tačiau pagrindiniai klausimai, su kuriais susiduria Vilniaus savivaldybė, yra kur, kokiu sezonu ir kodėl reikia kirsti vienokį ar kitokį medį.

Miesto teritorijoje Vilniaus savivaldybė yra atsakinga už želdinių priežiūrą ir saugumą. Kaip teigia G. Čeponytė, savivaldybė kasdien pjauna nemažai medžių Vilniaus mieste. Po vėjuotų dienų yra tvarkomi vėjovartos padariniai. Pradedant nuo nulūžusios šakos patraukimo, baigiant 70/80 centimetrų skersmens nulūžusios akacijos pašalinimu.

Pasodinti 175 milijonus naujų medžių per metus: mitas ar tikras scenarijus?

Kiekviena valstybė taiko skirtingus metodus užkirsti kelią masiškai kirsti medžius. Filipinuose, norint baigti vidurinę ar koledžą, reikia pasodinti 10 medžių. Kaip rašoma Pasaulio ekonomikos forumo publikuojamame straipsnyje, toks įstatymas reikalingas tam, kad vyktų pastovus natūralių šaltinių atsinaujinimas ir gamta būtų gerbiama bei puoselėjama.

Pasaulio ekonomikos forumas pateikia statistiką, apžvelgiančią, kokią naudą turi Filipinų valdžios skatinama iniciatyva. Iš 12 milijonų pradinę mokyklą baigusių asmenų, net 5 milijonai baigia vidurinę mokyklą, o 500 tūkst. – koledžą. Taigi, pagal planą, net 175 milijonai naujų medžių turėtų būti pasodinta kasmet Filipinuose.

Medžius moksleiviai gali sodinti miškuose, rezervuaruose, miestuose, kaimuose. Anot įstatymo rengėjo Gary Alejano ir šalininkų, toks valdžios sprendimas suteiks galimybę jauniems žmonėms būti socialiai atsakingiems prieš gamtą ir šis paveldas eis iš kartos į kartą.