Naujienų srautas

Lietuvoje2019.07.04 11:23

Žemaitaitis tikisi, kad „tvarkiečių“ frakcijos gelbėtoja taps Širinskienė: tai realiausias variantas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.07.04 11:23

Kone mėnesį besitęsiančios derybos dėl naujos valdančiosios daugumos, panašu, eina į pabaigą. Penktadienį ketinama pasirašyti koalicijos sutartį. Tačiau vis dar nėra aišku, kokių ministrų portfeliai atiteks su „valstiečiais“ besiderančioms partijoms. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis portalui LRT.lt sakė, kad jo vadovaujama partija taikosi į tris ministerijas. Tiesa, vieną, greičiausiai, dalinsis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Pats R. Žemaitaitis sakė, kad „tvarkiečiai“ pretenduoja į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Kultūros ministerija esą ketinama dalintis su „valstiečiais“. Negana to, tarp pasirinkimų yra ir tokios ministerijos, kaip Vidaus reikalų ar Teisingumo.

Tiesa, virš „tvarkiečių“ galvų vis dar kabo problema – „darbiečiui“ Valentinui Bukauskui pasitraukus į Mišrią Seimo narių grupę griuvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Partijai vadovaujantis R. Žemaitaitis sakė besitikintis, kad gelbėjimosi ratą jiems mes „valstietė“ Agnė Širinskienė. Jei ji prisijungtų prie „tvarkiečių“, jų gretose vėl būtų 7 žmonės, o tiek jų ir reikia, norint sudaryti parlamentinę frakciją.

– „Socialdarbiečiai“ trečiadienį pasakė, kad pasirašys koalicinę sutartį, nors prieš tai sakė, kad buvo atsižvelgta ne į visus jų punktus. O kaip su jūsų partijos punktais – atsižvelgta į visus?

– Mūsų irgi ne į visus, bet ne į visus ir galima atsižvelgti. Kiekvienoje valdyboje, prezidiume, derybinėse grupėse iškeliama daug klausimų. Mūsų buvo iškelta virš 20. Kai kuriuos klausimus sunku įgyvendinti, nes tai susiję su fiskaline drausme.

Pavyzdžiui, statutinių pareigūnų netekto darbingumo pensijų kompensavimas. Tai yra Konstitucinio Teismo netiesioginis sprendimas ir yra klausimas, ar jos turi būti paveldimos, ar ne. Jei paveldimos, tai yra 300 mln. eurų, jei ne – apie 207 mln. eurų. Jei būtų įsipareigojimas iš karto jas grąžinti, būtų taikomas fiskalinės drausmės sutarties pažeidimas. Tokiu atveju mes sutinkame, kad būtų periodiškai mokama ir sutikome ties pirmais 5 proc., tai yra ties 5 mln. eurų pirmo skyrimo.

Buvo irgi keletą kitų dalykų, kurie buvo susiję su tam tikra fiskaline drausme, bet mes nuo jų atsitraukėme, siedami su tuo, kad nebūtų, pavyzdžiui, daroma rajoninių ligoninių pertvarka, kurią norėjo ministras Aurelijus Veryga daryti. Mes pasakėme, kad galime savo 3-4 punktų nesiekti, tam, kad gydymo prieinamumas rajoninėse ligoninėse būtų išsaugotas, kad ligoninės išsaugotų situaciją, kartu peržiūrint įkainį paslaugų.

Taip pat dėl pelno perskirstymo liko ateities klausimas, nes mes pasiūlėme, kad 25 proc. įmonės į biudžetą sumokėtų lėšų atitektų savivaldybei. Pavyzdžiui, yra įmonė Šilalėje, kuri į valstybės biudžetą sumoką 1 mln. eurų. Tai mes pasiūlėme, kad 25 proc. nuo to milijono atitektų Šilalės savivaldybei. Tokiu atveju reikėtų keisti biudžeto sandaros įstatymą, kaip tie pinigai turėtų būti perskirstomi.

Sutarėme ir dėl tiesioginių seniūnų. Tiesioginis seniūnas turi būti kaip administratorius, turintis savo biudžetą, įgaliojimus su mini taryba. Tokiu atveju savivaldybių tarybų, kokios yra dabar, nebereikėtų. Kartu reikėtų stambinti seniūnijas. Kilo ginčas, kokia forma turi būti. Koaliciniame susitarime aptakiai pasakome, kaip tai turėtų atrodyti.

– O kaip dėl postų – ko prašėte ir ką gavote?

– Kol kas nėra sutarta, kokie postai bus. Mūsų derybinė pozicija, siūloma ir prezidiume, ir valdyboje, kad gali būti Aplinkos ar Žemės ūkio ministerijos ir viena iš statutinių ministerijų – Teisingumo, Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos. Manau, kad penktadienį pavyks kažkiek susitarti, susiderėti. Panašu, kad sutarėme, kad Kultūros ministeriją dalinsimės kartu su „valstiečiais“.

– Jų ministras ir jūsų viceministrai?

– Kažkas panašaus. Rasime formulę, kaip tai turėtų būti įgyvendinama.

– Jūs penktadienį, tai yra rytoj, pasirašote sutartį, dar nežinodami ką gaunate?

– Rytoj yra susitarimas dėl programinių nuostatų, visų šitų susitartų punktų. Manau, kad dėl ministrų pozicijų, dėl kurių nekyla ginčas, rytoj taip pat, manau, bus susitarta.

– „Socialdarbiečiai“ sakė, kad sutartis negalios, jei iš pareigų nebus atstatydintas Viktoras Pranckietis. Ar jūs palaikote tokią idėją?

– Tai yra politinis susitarimas, „valstiečių“ frakcijos reikalas. Tai nėra „Tvarkos ir teisingumo“ reikalas.

– Bet jums, greičiausiai, teks balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.

– Taip, balsuosime. Bet aš manau, kad nereikės to balsavimo. Manau, kad Seimo pirmininkas, kuris aiškiai yra pasakęs, kad nori, jog būtų šita valdančioji dauguma, o Saulius Skvernelis liktų premjero pozicijoje, turėtų postą užleisti.

Suprantu, kad žmogui tai yra psichologiškai sunku. Aš turbūt ir pats su savimi sunkiai ieškočiau to sutarimo, bet jis yra reikalingas. Man, kaip politikui, net keletą kartų reikėjo priimti panašius sprendimus. Tai ir jam reikia suprasti, kad tai politinis klausimas, ko tu nori – ar siekti, kad koalicija būtų, ar nori tam tikro chaoso.

– Tai jūs manote, kad jis pasitrauks pats?

– Tai yra sąmoningas, protingas žmogus, žvelgiantis į priekį ir gerbiantis tai, ką jis darė beveik trejus metus. Dabar tas užsispyrimas ir laikymasis tarsi parodo, kad laikomasi tik dėl posto. Juk ne šiaip buvo sutarta dėl to posto. Matyt jie koalicijoje tarėsi, kalbėjo, kas galėtų užimti šią poziciją, išsaugant koaliciją tokią, kokia ji yra, nes ją reikia stiprinti. Prisijungia ir Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, kuriems turėtų atitekti dvi ministerijos.

– Jūs irgi tikitės dviejų ministerijų?

– Dėl vieno ministro esame sutarę, o antras ministras bus per pusę su „valstiečiais“.

– Tai dėl ko esate sutarę?

– Apsispręsime rytoj, dėl kurios ministerijos. Yra dvi, kurios gali būti. Dar nežinome kuri.

– O buvo nuostatų, dėl kurių nesutikote nusileisti „valstiečiams“?

– Mes pakankamai racionaliai keliame klausimus ir žiūrime, kokia yra valstybės ekonominė, politinė situacija. Gali užsikelti ambicingus planus, neįgyvendinti ir po to iš tavęs visa tauta juoksis. Kaip ir su vaiko pinigais – vaikus padėjo ant prekystalio. Vienas nori 120 eurų, kitas 130, dar kitas 100. Aš galiu norėti ir 200 eurų, bet kas tada atsitiks? Atsisuks viskas bumerangu. Ten, kur trūksta darbo rajonuose, tėvai matys, kad vaiko pinigai dideli, geriau gaus socialinę pašalpą, vaiko pinigus, nemokamą maitinimą, pavežėjimą ir gaus 600 eurų. O tuo metu parduotuvėje kasininke dirbanti moteris gaus 500 eurų.

– Jūsų frakcija griuvo. Ką darysite?

– Kitą savaitę kalbėsiuosi su Agne Širinskiene, nes ji, suprasdama, kad reikia išsaugoti valdančiąją koaliciją ir mums padėti, tikiuosi, sutiks prisijungti prie mūsų frakcijos. Taip mes vėl turėsime septynis žmones ir bus frakcija.

Aš nesakau, kad aš noriu Agnės ar ko kito. Agnė yra viešai išsakiusi palaikymą mums ir mato, kad reikia mums mobilizuotis. Tai, ko gero, yra realiausias variantas. Šnekėjome ir su partija, su prezidiumu. Buvo nuomonių, kad galime likti Mišrioje grupėje, bet didžioji dauguma prezidiumo ir valdybos narių mano, kad partija rinkimuose praėjo 5 proc. ribą. O tokią situaciją turime dėl to, kad du mūsų buvę frakcijos nariai pasuko savo keliais, neužleisdami vietos partijai.

– Gediminas Kirkilas sakė, kad visos koalicijos partijos į 2020 metų Seimo rinkimus galėtų eiti vienu sąrašu. Kaip jums tokia galimybė?

– Nematau tokios galimybės. Mes pagal apklausas surenkame 5-6 proc. Esame tapę labiau regionine partija. Sieju tai su partijos pasikeitimu. Ar tai man pavyks padaryti – nežinau. Sieksiu, kad lapkritį jau turėtume tam tikrus pasikeitimus viduje. Gali būti, kad Lietuvoje atsiras nauja politinė partija, į kurį susijungs nemažai politinių jėgų. Ėjimo kartu į rinkimus galimybę atmesčiau, sunkiai tai įsivaizduoju.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi