Lietuvoje

2019.07.03 19:01

Klaipėdiečiams kenčiant nuo dulkių ir smarvės – valdžios atsakas: teršėjams didins mokesčius

verslininkai piktinasi – su mumis nebuvo tartasi

Aplinkos teršėjams – kelis kartus didesni mokesčiai. Tai siūlanti Aplinkos ministerija kartu nori didinti ir taršių įmonių kontrolę. Tokių žingsnių valdžia imasi dėl padėties Klaipėdoje – ten gyventojai skundžiasi nuolat tvyrančia smarve ir juodomis dulkėmis namuose.

Verslą valdžios užmojai piktina – esą su jais nesitarta, o numatomuose pakeitimuose daug trūkumų. Vyriausybė iš esmės pritarė baudų ir mokesčių už taršą didinimui.

Dėl mieste sklindančios smarvės klaipėdiečiai turi riboti savo kasdienes veiklas: jau ilgą laiką smirda trečdalis Klaipėdos.

„(Tvyro kvapas – LRT.lt) sąvartyno, išmatų, jis jaučiamas vakarais, rytais, pusiaunaktį. (...) Tenka kvepinti kambarius“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja klaipėdietė.

Šiaurinėje uostamiesčio dalyje gyventojų kasdienybė – juodų dulkių valymas nuo langų, ir taip jau dvejus metus.

„Žmonės nuolat gyvena uždarytais langais, karštuoju laikotarpiu vėjui papučiant dulkės tiesiog visur nusėda“, – sako klaipėdietė Alina Andronova.

Klaipėdiečiai sako, kad vaikus nuo smarvės pykina, suaugusieji neišsivaduoja nuo galvos skausmų.

„Mano aplinkoje yra 10 vaikų, šeimose gimė vaikai su įgimtomis širdies plaučių ligomis. Jei jūs vedate vaikutį į darželį, o jis apsivemia nuo smarvės, jūs galėtumėte padaryti bet ką“, – dėsto klaipėdietis Michailas Andrianovas.

Klaipėdiečiai įsitikinę, kad už dulkes ir smarvę atsakingos taršios įmonės, jų uostamiestyje – ne viena. Kad ore pilna sveikatai kenksmingų medžiagų, anot klaipėdiečių, įrodo ir taršos tyrimai.

„Matosi visas sąrašas medžiagų gąsdinančiais pavadinimais. Kiek domėjausi, tai kancerogeninės medžiagos, taip pat medžiagos, kurios sukelia kraujotakos sutrikimus, kvėpavimo takų ligas ir panašiai“, – supažindina klaipėdietė Ligita Girskienė.

Valdžia siūlo griežtinti taršių įmonių kontrolę ir didinti mokesčius: už taršą kietosiomis dalelėmis būtų nustatytas 225 eurų už toną tarifas, dabar jis pusketvirto karto mažesnis – 61 euras.

Anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, įmonės gali susimažinti taršos mokestį investuodamos į priemones taršai mažinti, tačiau to nepadarė nė viena įmonė.

„Įmonėms patogiau susimokėti, nei investuoti į aplinkos kokybės gerinimą. Sistemingai teršiantiems objektams bus stabdomas taršos leidimas, naikinamas veiklos leidimas, kol nebus sutvarkyta veikla. Iki šiandien įmonės galėjo piktnaudžiauti, apskųsti teismui, kol vyksta teismo procesas“, – aiškina ministras.

Verslininkai piktinasi, kad su jais dėl pakeitimų nebuvo tartasi. Esą siūlymai turi daug trūkumų ir pablogintų verslo sąlygas.

„Yra galimybė sustabdyti ūkio subjekto veiklą, net nesant realiai žalai. Vadovaujantis subjektyviu vertinimu, kad yra potenciali drėgmė, žodiniai nurodymai apriboja teise skųsti. Dėl mokesčių tarifo argumentas, kad mokesčiai nebuvo keliami 10 metų neturi būti teisinis pagrindas juos kelti daug kartų, turi būti pagrindimas aiškesnis“, – mano Pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė.

Tarp siūlymų – ne tik mokesčių pakeitimai. Taip pat didėtų baudos už padarytus pažeidimus, be to, aplinkosaugininkai be įspėjimo galėtų bet kada patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius arba atlikti matavimus, o už tyrimus mokėtų teršėjai.

Žinios. Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga nuo kitų metų turėtų didėti nuo 555 iki 607 eurų iki mokesčių