Lietuvoje

2019.07.04 05:30

Dėl valdžios – kompromisai su savimi: tai, kas „valstiečiams“ netiko prieš 3 metus, tinka dabar

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.07.04 05:30

Profesionalų Vyriausybė ir jokios koalicijos su „Tvarka ir teisingumu“. Apie tai dar 2016-aisiais kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tačiau darosi panašu, kad profesionalus Vyriausybėje gali pakeisti politikai, o nuostata, kad su teisiamomis partijomis nebus dirbama, – pamiršta.

Tačiau „valstiečių“ atstovė komentavo, kad per laikotarpį nuo rinkimų paaiškėjo daug dalykų, leidžiančių dirbti su „Tvarka ir teisingumu“, o ir frakcijoje prieštaravimų dėl tokios draugystės išsakyta nebuvo.

Kalbėdama apie profesionalų Vyriausybę LVŽS frakcijos narė Rima Baškienė teigė, kad profesionalumas yra prioritetas, tačiau ministrai turi turėti ryšį su juos delegavusia politine jėga.

Vyriausybėje – ne politikai, o profesionalai

Turbūt dažniausiai prieš 2016-ųjų rinkimus ir po jų „valstiečių“ lyderių kartota frazė buvo „profesionalų Vyriausybė“. Vykstant pirmojo praėjusių rinkimų turo balsavimui R. Karbauskis žodžių į vatą nevyniojo. Tuomet jis žurnalistams sakė, kad rinkimus tikrai laimės LVŽS, o laimėjusi – formuos profesionalų Vyriausybę.

„Norėtume laimėti tiek vietų, kad galėtume formuoti profesionalų Vyriausybę. Tai būtų ašis, aplink kurią burtųsi koalicija. Užduotis nelengva, nes socialdemokratų ir konservatorių partijos vėl nori matyti postuose politikus. Situacija labai keistųsi nuo dabartinės“, – 2016-ųjų spalį kalbėjo „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis.

Tų pačių metų gruodį ir pats premjeru tapęs S. Skvernelis džiaugėsi, kad jo vadovaujama Vyriausybė bus sudaryta kitaip – svarbu ne partinė priklausomybė, o kompetencijos ir profesionalumas. Kaip tuomet sakė pats S. Skvernelis: „Mūsų tikrai nesaisto, kaip ankstesnes Vyriausybes, labai aiškūs, konkretūs įsipareigojimai politinėms partijoms, kurios neleido daryti reikalingų sprendimų.“

Kai buvo suformuotas 17-asis ministrų kabinetas, paaiškėjo, kad partijoms priklausančių žmonių jame – absoliuti mažuma, o tiksliau – tik 3 iš 14. Tiesa, vėliau šis santykis keitėsi, nes Linas Linkevičius paliko Socialdemokratų partiją, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įstojo į LVŽS, o aplinkos ministru buvo paskirtas taip pat partinis „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Tačiau po 2019-ųjų prezidento rinkimų griuvus valdančiajai koalicijai, kurioje „valstiečiai“ dirbo su prieš metus susikūrusia LSDDP, profesionalų Vyriausybės idėja pradėjo tolti. Dėliojant naujos valdančiosios daugumos dėlionę, valdantiesiems įgėlė koalicijos partneriams vadovaujantis Gediminas Kirkilas.

Pasak jo, neaišku, ar „egzistuoja toks žanras – profesionalų Vyriausybė“. „Socialdarbiečių“ lyderis kalbėjo, kad yra arba technokratų, arba politinės Vyriausybės: „Jei partijos deleguoja žmones, gali vadinti ekspertais, kaip nori, bet jie vis tiek yra ministrai, o ministras yra politikas. Tas ginčas, man atrodo, yra visiškai tuščias.“

Tiesa, premjeras S. Skvernelis nemano, kad ministrui būtina sąlyga turėtų būti tapimas partijos nariu. O keisti ministrą tik dėl to, kad jo vieta būtų paskirta kam nors kitam, ministrui pirmininkui neatrodo racionalu.

Su teisiamomis partijomis bendros ateities nematė

Apie tai, su kuo galėtų formuoti valdančiąją koaliciją, R. Karbauskio buvo klausta ir gerokai prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus. Tuomet „valstiečių“ lyderis buvo kategoriškas – jo vadovaujamai partijai ne pakeliui su teisminiuose procesuose skendinčiomis partijomis. Kitaip tariant – su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“.

„Galiu tik pasakyti, su kuo mes nedirbsime tikrai, – mes nedirbsime su „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijomis, nes toms partijoms yra pareikšti įtarimai arba jos yra teistos dėl savo veiklos. <...> Mes nedirbsime koalicijoje su tomis partijomis“, – 2016-ųjų liepą tuomet kalbėjo R. Karbauskis.

Praėjusių metų rugsėjį „valstiečiai“ pasirašė bendro darbo su „tvarkiečiais“ sutartį. Tiesa, ši sutartis sudaryta ne tarp partijų, o tarp parlamentinių frakcijų. Tad R. Karbauskis tuomet sakė nemanantis, kad prieštarauja savo žodžiams, nes bendradarbiavimo sutartis pasirašyta buvo ne su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, o su jų frakcija Seime.

Tačiau į šią vasarą prasidėjusias derybas buvo įtraukta ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Ji su „valstiečiais“ derasi ne tik dėl programinių punktų, bet ir dėl ministrų portfelių.

Portalas LRT.lt primena, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ yra sulaukusi kaltinimų politinės korupcijos byloje. Partija kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų. Byloje kaltinimai pareikšti ir keliems fiziniams asmenims.

R. Baškienė: paaiškėjo daug dalykų

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ R. Baškienė portalui LRT.lt sakė, kad politikoje einant laikui viskas keičiasi, todėl prieš rinkimus partijos pirmininko išsakyta pozicija dėl „Tvarkos ir teisingumo“ pasikeitė. Jos teigimu, per laikotarpį nuo Seimo rinkimų paaiškėjo daug dalykų, pavyzdžiui, tai, kad parlamente dirbantys „tvarkiečiai“ neturėjo nieko bendro su nusižengimais, dėl kurių kaltinama partija.

„Jie nėra su tuo susiję. Partija, kaip tokia, vertinama daugiau pagal žmones, dirbančius Seime. Jei kalbėtume apie kolegas iš „Tvarkos ir teisingumo“ ar Darbo partijos (Darbo partijai taip pat pareikšti kaltinimai, ji teisiama vadinamojoje „MG Baltic“ byloje – LRT.lt), tikrai matome juos aktyviai dirbančius, matome, kad jie puikūs kolegos ir tai buvo pagrindas“, – teigė R. Baškienė.

Politikė kalbėjo, kad šiuo metu pagrindinis prioritetas yra stabilumas valstybėje, o tam svarbi tvirta valdančioji dauguma, reikalinga Vyriausybės programai įgyvendinti ir sprendimams priimti. Pasak „valstietės“, svarbiausia tai, nekreipiant dėmesio į partijos pirmininko anksčiau pasakytus teiginius.

Paklausta, ar visi frakcijos kolegos laikosi panašios pozicijos, o gal yra nemanančių, kad reikėtų dirbti su „tvarkiečiais“, R. Baškienė atsakė, kad viešai prieštaravimų išsakyta nebuvo. Visgi ji teigė, jog neaišku, ką kiekvienas frakcijos narys galvoja asmeniškai.

„Frakcijoje buvo kalbama ne kartą ir labai džiaugiuosi, kad mūsų frakcija pasikeitusi į gerąją pusę, – vyksta plačių diskusijų, žmonės išsako pastebėjimų, nebėra taip, kad kažkas paliepia. Mes užaugome moraliai ir kaip politikai.

Diskusijų metu priešpriešos nebuvo, niekas nesakė, kad negalima dirbti su „Tvarka ir teisingumu“. Gal kažkas savyje tą jausmą laiko, bet priešpriešos nėra. Visi mato pagrindinį prioritetą – padaryti darbus ir turėti stabilią daugumą“, – komentavo R. Baškienė.

Kalbėdama apie tai, ar buvo pamiršta profesionalų Vyriausybės idėja, ji teigė, kad profesionalumas ministrui svarbu, o susiejimas su partija leidžia ministrui palaikyti glaudesnį ryšį su jį delegavusia frakcija. Seimo vicepirmininkės teigimu, nors negalima sakyti, kad valdančiųjų ryšio su ministrais nebuvo visiškai, jo trūkumas buvo jaučiamas.

„Susitikimų, situacijos paaiškinimų, pasakymų, kodėl siūlomas vienoks ar kitoks įstatymo projektas, gal nebuvo pakankamai, nebuvo tiek dažnai, kiek reikėtų, kad mes jaustume tą didesnį ryšį. Viliuosi, kad pagrindinė mintis (ministrų priklausymo partijai – LRT.lt) yra glaudesnis ryšys su pasitikėjimą išreiškusia valdančiąja koalicija. Todėl atsakomybės klausimas ir keliamas – politinės, partinės. Bet profesionalumas yra prioritetas“, – kalbėjo ilgametė Seimo narė.

Be to, ji teigė, kad ministrams svarbus ir politinis užnugaris. Anot politikės, gera idėja Seime visada sulauks palaikymo, bet Vyriausybei reikia priimti ir nepopuliarius sprendimus, todėl juos priimant reikalingas partijų palaikymas, politinis užnugaris.

Interesai nugalėjo principus?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Virgis Valentinavičius komentavo, kad tiek S. Skvernelis, tiek R. Karbauskis puikiai pamena kalbas ir apie profesionalų Vyriausybę, ir apie darbą su „tvarkiečiais“. Tačiau, kaip sakė ekspertas, kartais apsimetama, kad pamiršo.

„Viena yra viską atsiminti, tačiau kita, kai susidaro aplinkybės ir reikia apsimesti, kad pamiršai. Po tokių skaudžių pralaimėjimų ne vienuose rinkimuose, kai reikia mobilizuoti pakrikusią koaliciją Seime, tai, aišku, niekas nežiūrės, ar yra teistų, ar profesionalai ir t. t.

Profesionalų Vyriausybės pamiršimą lengvina tai, kad ši idėja „valstiečių“ išpildyme labai susikompromitavo ir žadėto profesionalumo Vyriausybėje yra mažiau, nei dėl to buvo sukelta lūkesčių“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Be to, pasak pašnekovo, koalicijos situacijai pasidarius sudėtingai, už profesionalumą svarbiau drausmė, vienybė, lojalumas, balsavimų laimėjimas Seime bei koalicijos tvirtybės įvaizdis. O ir iki Seimo rinkimų – mažiau nei pusantrų metų, svarbu atsigauti.

Paklaustas apie tai, kodėl visgi „valstiečiai“ nesilaikė žodžio nesudaryti koalicijos su teisiama partija, V. Valentinavičius sakė, kad po rinkimų buvo pasakyta įvairių gražių dalykų, tačiau situacija dabar yra gerokai pasikeitusi: „Prikalbėta buvo daug gražių kalbų – kaip rinksis partnerius, kaip visi bus stebuklingai tyri ir nekalti, kaip viskas bus gerai. Tačiau dabar situacija yra iš esmės pasikeitusi. Kai Seime trūksta balsų, reputacijos problemos pasidaro nebe problemomis.“

Kaip pavyzdžius jis paminėjo Artūrą Skardžių bei Petrą Gražulį, kurių reputacija, anot jo, gali kelti klausimų, bet „valstiečiai“ jiems padėjo išsisukti. Kaip sakė V. Valentinavičius, kai kiekvienas balsas svarbus, išryškėja, kas yra tik gražios kalbos, o kas iš tikro vyksta.

MRU profesorius taip pat kalbėjo, kad R. Karbauskio savotišką požiūrį į reputacijos dalykus ir interesų konfliktus iliustruoja ir buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus istorija. Nors jis buvo, kaip pripažino teismas, teisėtai atleistas iš pareigų, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pripažintas pažeidęs įstatymą, anot V. Valentinavičiaus, jis viešai nepripažino, kad pažeidimų būta.

„Jo supratimą apie blogą reputaciją sąlygoja jo ir jo partijos interesai. Ir tai leidžia prieš rinkimus nuoširdžiai kalbėti vienus dalykus ir dabar taip pat nuoširdžiai kalbėti kitus dalykus, praėjus dviem su puse metų po rinkimų, kai situacija pasikeitė ir interesai pasidarė svarbiau už principus“, – sakė V. Valentinavičius.

Be to, ekspertas svarstė, kad toks nuomonės kaitaliojimas gali tapti dar viena rinkėjų nusivylimo „valstiečiais“ priežastimi. Jis kalbėjo, kad krentantį palaikymą rodo pavasarį vykę treji rinkimai, o nepastovi pozicija gali dar labiau jiems pakenkti.