Lietuvoje

2019.07.03 10:55

Sausros padariniai matyti plika akimi: Neries upės viduryje stovėti galima sausomis kojomis

Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2019.07.03 10:55

Nors artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja, jog į Lietuvą užsuks lietingesnių orų periodas, tačiau ilgalaikė iki šiol trukusi sausra matoma ir plika akimi.

Dar antradienį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad kreipėsi į Baltarusiją dėl kritinės padėties didžiausiose šalies upėse, kuriose vandens lygis pasiekė retai fiksuojamas žemumas.

Taip pat skaitykite

„Pasirašiau raštą, kurį išsiuntėme Baltarusijai, kad būtų atsižvelgta reguliuojant Neries, Nemuno vandens lygį jų užtvankose: jie gali paleisti daugiau vandens, kad bent minimalus vandens lygis būtų išlaikytas ir taip galėtume pagelbėti mūsų gyvūnijai“, – sakė ministras.

Neries upėje dar birželio 25 d. duomenimis vandens debitas buvo 48,2 m3. Jis sumažėjo iki mažesnės už nustatytą gamtosauginį vandens debitą reikšmės (<51,5 m3/s). Tai stichinis hidrologinis reiškinys. Gamtosauginis vandens debitas reikalingas, kad būtų užtikrintos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos. Taip pat nusekusioms upėms būdingas didelis vandens augalų žydėjimas, didesnė vandens tarša, gali gaišti žuvys.

Taip pat skaitykite

Kad Neryje vandens lygis yra kritiškai žemas trečiadienio rytą užfiksavo LRT.lt fotografas.

Užfiksuotuose kadruose matyti, tai, ką kitais metų laikais slėpdavo vanduo: čia ir senos prieplaukos polių likučiai, didžiuliai akmenys, kurie paprastai būna po vandeniu.

Tiesa, sausra apnuogino ir nemalonią pusę – Neryje gausu ir šiukšlių, kurios atsidūrusios upės dugne.

LRT.lt fotografas kadrus galėjo įamžinti kone upės viduryje, tai tik parodo, kaip stipriai kritęs vandens lygis antroje pagal dydį šalies upėje.

Vanduo stipriai kritęs ir viename Nerie intakų Vilnelėje.

2019 m. birželio 25 d. hidrologinė sausra buvo užfiksuota pusėje (24 iš 48) vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.

Spręs dėl ekstremalios padėties paskelbimo

Vyriausybė trečiadienį ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui.

Tokį siūlymą birželio 25 dieną pateikė Vyriausybė ekstremalių situacijų komisija.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.

Anot ŽŪM, stichinė sausra turės didelę įtaką ne tik žemdirbių pajamoms, bet ir šalies ekonomikai, eksportui. Užsitęsus sausrai, vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės apie 40 proc., kviečių, rugių – apie 54 proc., rapsų – apie 66 proc., grikių – 52 proc.

Žemės ūkio ministerija liepos mėnesį žada kompensuoti dėl 2018 metų sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų.