Viktoras Uspaskichas atvažiuoja į Lietuvą ir sujaukia planus – pavyzdžiui, atšaukia iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos darbietį ir dabar dėl valdančiosios koalicijos besiderančius politikus apėmęs toks galvosopis, kad į tvarkiečių frakciją svarsto emigruoti pati Agnė Širinskienė. Tad kaip mato koalicijos dėlionę neskęstantis Darbo partijos lyderis, klausiu jo studijoje.
– Pone Uspaskichai, tai nelabai nori valdantieji partijos, kurios derasi dėl valdžios, matyti jūsų koalicijoje?
– Aš nežinau, nekalbėjau, man niekas nepasakė, nori ar nenori.
– Bet jūs pasiūlėte ir reakcijos nebuvo.
– Ne, ne, ne, mes gyvename savo Darbo partijos gyvenimą, kurios programoje yra sava strategija, identifikuojame savo tikslus. Kai mes su Valentinu sutarėme trauktis, sakiau, jeigu labai reikės. Mes nesisiūlėme, pareiškimų jokių nedarėme, bet jeigu labai reikės, galime eiti partijos vardu. Bet negalime eiti kažkokios frakcijos sudėtyje, dar gelbėti jos, kam mums to reikia. Tuo labiau pas mus buvo, kada atėjimas į Tvarkos ir teisingumo frakciją, buvo programiniai punktai, dėl kurių jie sutarė, dėl kurių vadas sakė, kad kalbėjo su Karbauskiu, gavo pritarimą, kad tie siūlymai bus užregistruoti, mūsų projektai pateikti, apsvarstyti ir būtų balsavimas, bet to nebuvo.
–Tai jūs nusprendėte, kad esate nepatenkintas apskritai dalyvavimu valdančiojoje koalicijoje?
– Taip, aišku, kad nepatenkinti. Aš gana kritiškai žiūriu į šitą valdančiąją daugumą, nes greitai bus 3 m. ir nė vieno kardinalaus sprendimo nėra priimta, kad pagerintume, pavyzdžiui, investicinę aplinką, ekonominę ir taip toliau.
– Ką jūs galvojate apie Saulių Skvernelį kaip apie premjerą?
– Tai nėra blogiausias variantas. Jis daro taip, kaip turi daryti.
– Bet sako, kad neišpildo tam tikrų dalykų.
– Pas juos ir šiaip nebuvo per daug tų programinių nuostatų apie ekonomiką ir apie investicinę aplinką, tai tokie kosmetiniai dalykai ir buvo. Bet jis turi stuburą, vienintelis iš paskutinių premjerų, kuris turi stuburą. Jam neužtenka patirties. Neužtenka patirties ekonomine prasme, užsienio politikos prasme, investicine prasme, kokias sudaryti sąlygas, kaip pagelbėti regionams. Kalbu su juo, matau, kad jam trūksta šitų dalykų. O šiaip, kaip žmogus, jis tvirtas vyras, iš visų kitų premjerų jis man daugiausia patinka.
– Pone Uspaskichai, kada jūs paskutinį kartą matėtės su Skverneliu? Per šitą vizitą kalbėjotės apie galimybę dalyvauti valdančiojoje koalicijoje?
– Per kokį vizitą?
– Dabar, kol esate Lietuvoje.
– Ne, paskutinį kartą matėmės prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą.
– Tai labai seniai.
– Labai seniai.
– Ir nekalbėjote telefonu, nesikalbėjote apie galimybę...
– Telefonu kalbėjome. Ir sakiau, tvarkingai, kad jie žinotų, galėtų pasiruošti, prieš mėnesį. Sakiau, kad atšauksime, nes turime eiti savo keliu. Perspėju iš karto todėl, kad mes negalime, o jūs galite rasti kokį pakaitinį: dabar gi madinga prekiauti Seimo nariais – iš vienos frakcijos į kitą ir taip toliau. Jie jau prekiauja, skolinasi, to dar nebuvo iki šio Seimo. Tai aš perspėjau, tegul jie tariasi, skolinasi, kad mes atšauksime. Tai atšaukė ne Viktoras Uspaskichas, tai buvo padaryta Darbo partijos tarybos sprendimu.
– Kaip jūs galvojate, Skvernelis lieka premjeru? Jo tie pažadai prieš rinkimus ir po rinkimų dar galioja?
– Greičiausiai, 99 proc. lieka. Todėl, kad jau persikėlė į premjero patalpas. Kodėl tik dabar?
– Sako, kad remontas jų namuose. Dėl to.
– Tai vienas dalykas, o kitas dalykas, kad „valstiečiai“ viena kalba, kita daro. Jau dabar visi įsitikinę. Deja, ir Saulius kažkaip taip tvirtai pasakė, tvirtai ir atsiėmė žodį.
– Tai jūs jaučiate, kad dabar lyg ir daugiau galimybių, kad Skvernelis liktų premjeru?
– Greičiausiai taip, nes matosi, kad valdančioji dauguma, Karbauskis, „valstiečiai“ ne tik žadėjo pasitraukti, jie tiesiog užsikabino už valdžios, užsikabino ir jokiu būdu nenori atiduoti. Tai meras taip kvadrate ar kube, galima sakyti, nes pas juos buvo visi kiti tikslai, ir prezidento rinkimai. Aišku, visus rinkimus prapylė. Jie 35 tūkst. ar kiek tik daugiau balsų gavo negu Darbo partija per Europos Parlamento rinkimus. Valdančiajai daugumai, kuri taip giriasi, tai labai mažai.
– Kas formuoja šitą koaliciją, pone Uspaskichai, Ramūnas Karbauskis ar Saulius Skvernelis?
– Galvoju, visiškai tokio tvirto lyderio ten nėra. Ten dabar visi po truputėlį: matosi, kad ir Kirkilas daro įtaką, žiūri savo interesus, nėra jokių valstybinių dalykų. „Tvarkiečiai“ taip pat kažkiek įtakos daro. Matosi, reiškia savo nuomonę ir atgal negauna. Kaip mano laikais buvo, jeigu kas neteisingai kalba, tai nesvarbu, kas, gauna atgal iš karto.
– Bet R. Karbauskis, galima sakyti, dar jis vis dėlto kontroliuoja padėtį?
– Jis partijos pirmininkas, frakcijos vadovas ir, aišku, jis kontroliuoja kažkiek. Kiek dar jo klauso, kontroliuoja.
– O jo klauso?
– Nėra kito, kuris tai galėtų daryti. Aiškiai pamatytume kažkokį lyderį, aiškaus lyderio ten nėra. Ir matosi tokie dalykai, kaip vaiko pinigai, pas juos dabar derybos apie vaiko pinigus. Gerbiamieji, jeigu yra pinigų, padalykite, ką apie juos kalbėti, sukurkite sąlygas, kaip uždirbti tuos pinigus, kaip padalyti pinigus vaikams. O ne tai, kad kažkas suneša, tie patys vaikų tėvai, ir paskui jiems atiduoda tik dalį, o ne viską.
– Mano vienas iš klausimų buvo – ar tikrai derybos šiuo metu vyksta dėl vaiko pinigų, ar tai tikrai tas klausimas?
– Tai populistiniai dalykai. Aš sakiau jiems: jeigu norime gelbėti regionus, turime sukurti sąlygas, kad regionuose būtų naudingiau investuoti negu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tokių sąlygų nėra. Jeigu norime pritraukti investicijų iš užsienio, turime padaryti geresnę investicinę aplinką negu aplinkinėse valstybėse. To nedaroma. Ir net nekalbama apie tai, štai kur problema.
– Pone Uspaskichai, kodėl ginčai vyksta dėl vaiko pinigų?
– Todėl, kad kažkur tai populiaru, matyt.
– Bet visiems populiaru. Visoms partijoms populiaru, matyt.
– Taip, taip.
– Bet kodėl nesusitaria?
– Suprantate, norisi pasirodyti prieš tėvus ir vaikus. O pinigų biudžete ne per daug. Reikia pradėti nuo kito galo. Reikia iš pradžių uždirbti, sąlygas sukurti uždirbimui, o paskui juos dalyti. Jie visi – pusiau komunistai. Moka tik viską dalyti, uždirbti nemoka. Jie gi Sovietų Sąjungą sužlugdė ir visa kita, tik dalyti ir moka. Ir tai nekokybiškai.
– Pone Uspaskichai, kaip jūs galvojate, Kirkilas sutiks nedalyvauti valdančiojoje koalicijoje?
– Klastingesnio politiko politinėje arenoje, kiek aš būnu, kaip Kirkilas ir Bernatonis, nemačiau. Jie žiūrės, kas jiems, jų marškinėliams tuo metu gerai, tai ir darys, bet blefų bus labai daug. Tai jau seniai matosi.
– Bet be jų valdančiąją koaliciją sudaryti įmanoma? S. Skvernelio vyriausybė, mažumos Vyriausybė šiame Seime turi galimybę išgyventi be Kirkilo?
– Turi galimybių. Jeigu būtų dar pora metų likę, tai taip. Kadangi liko tik metai, kas norės imtis dabar, jau geriau tada daryti išankstinius rinkimus. Šitoje vietoje Kirkilas, žinokite, yra gabus, jis gali priimti tokią valdymo formą, kuri tiktų visiems: ir socialdemokratams, ir konservatoriams, ir liberalams arba sudaryti tokį susitarimą, kuris netiktų niekam. Jis turi tokių sugebėjimų. Tai nėra bloga savybė. Kad išgyventum šiame pasaulyje.
– Kaip jūs prognozuotumėte, kaip dabar susidėlios šį penktadienį: bus pasirašytas koalicijos susitarimas? Dalyvaus G. Kirkilo „socialdarbiečiai“, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“ ir galbūt net „lenkai“. Jūs tokią koaliciją įsivaizduotumėte?
– Jeigu man būtumėte uždavę šitą klausimą nors prieš dieną, šiandien iš ryto būčiau pameditavęs, tada pasakyčiau.
– Be meditacijos galite atsakyti į šitą klausimą?
– Sunku pasakyti, sunku. Sąžiningai pasakius, aš abejoju.
– Kur yra silpniausia grandis? Dėl ko visi pešasi? Jūs sakėte – dėl vaiko pinigų.
– Ne ne, čia ne dėl vaiko pinigų. Jie tik reklamuojasi visi dėl vaiko pinigų.
– Tai kur yra esmė viso šito ginčo?
– Esmė – G. Kirkilo komanda nelabai jau nori būti ten, nes pamatė, jokio rezultato nėra. V. Tomaševskis gana protingas ir gudrus šitoje vietoje kišti savo galvą ten, kur nebus efekto, jis neis arba turės būti įrašyta papunkčiui į susitarimą „ta, ta, ta turi būti padaryta“. Kitaip jis neis. Bet aš nemačiau tos sutarties, todėl sunku pasakyti. Bet jeigu tai nebus surašyta, Valdemaras neis, mes iš praktikos tai žinome. „Tvarkiečiai“ dabar vis tiek norės užsikabinti, kad būtų matomi, nes žlunga jų partija ir frakcija, jiems reikia užsikabinti. Tik tiek.
„Tvarkiečiai“ nėra silpniausia grandis, jiems bet kokios sąlygos bus tinkamos. Jie blefuos viešoje erdvėje – tai viena, bet sutiks su bet kokiomis sąlygomis. Jie neturi pasirinkimo. „Valstiečiai“, kad visiškai nežlugtų, irgi sutiks su daug kuo. Bet nori nenori – jie atsakingi už biudžetą, už pinigus, už kiekį. Už kokybę, aišku, jie jau neatsakys. Jie neturi tiek smegenų, bet už kiekį, jie supranta, apskaičiuoja, jeigu yra 100 eurų, dabar koalicijos partneriai derybose prašo 120, tai jie supranta, kad nėra. O smegenų neužtenka, kaip juos uždirbti.
– Ačiū, pone Uspaskichai, laukiame penktadienio, ar išsipildys jūsų prognozės.
