Lietuvoje

2019.07.01 15:22

Ekspertai apie planuojamus darbus Kalnų parke: skuba ir neįvertina vietovės unikalumo

atnaujinta 17.42
Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.07.01 15:22

Visuomenei pristatyti Kultūros ministerijos kuruojami planai sutvarkyti Trijų kryžių kalną, gamtinę parko dalį ir Dainų slėnį. Vertindama planuojamus darbus, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec pabrėžia, kad projekto rengėjai švaistosi standartinėmis frazėmis apie komfortą turistams, tačiau neįvertina vietovės unikalumo.

Sostinės Kalnų parke ketinama įrengti takus, apžvalgos ir automobilių stovėjimo aikšteles. Tuo metu praėjusią savaitę Vilniaus valdžia laiške Kultūros ministerijai išreiškė susirūpinimą dėl planuojamo medžių kirtimo.

Nerimaujama dėl galimų pasekmių – šlaitų erozijos ar staigių ekosistemų pokyčių. Ministras Mindaugas Kvietkauskas patikino, kas bus šalinami tik menkaverčiai ar sergantys medžiai.

Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis atkreipia dėmesį, kad net ir menkaverčiai medžiai yra reikalingi miško ekosistemai.

„Visi medžiai atlieka tam tikrą funkciją. Net ir sirgdamas medis sutvirtina ar suteikia buveinę kitiems organizmams. Žinoma, teritoriją reikia sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams, tačiau tam tikrose vietose, pavyzdžiui, didžiojoje griovoje pėsčiųjų tiltas, man atrodo, visiškai netinkamas. Tokioje vietoje bet kokie stiprūs invaziniai įsiskverbimai atsilieps po 20 ar 100 metų“, – perspėja A. Davenis.

J. Lavrinec pabrėžia, kad šis planas yra skubotas. Anot jos, projekto rengėjai švaistosi standartinėmis frazėmis apie komfortą turistams, tačiau neįvertina vietovės unikalumo.

„Manau, kad mes per vėlai startuojame su visuomeniniais svarstymais. [...] Mūsų želdynų tvarkymo projektai pasižymi tuo, kad jie yra kuriami kaip tam tikros sąmatos eilutės, bet negalvojama apie koncepciją ir minėtų vietų gyvavimą“, – aiškina J. Lavrinec.  

Taip pat skaitykite

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras tikina, kad rengiamas projektas yra tobulinamas jau kelerius metus, todėl abejoti jo tinkamumu nevertėtų.

„Dabartinį projektą šiai teritorijai tikrai galima pritaikyti. Didžioji dalis planuojamų kirsti medžių yra invaziniai arba pasiekę brandą. [...] Kitas dalykas yra tiltas. Mes turime įvairių variantų: šią teritoriją galima išlaikyti kaip uždarą rezervatą, tačiau tada joje neturėtų vaikščioti žmonės. Jeigu teritorijoje vaikštoma, tai lengvos konstrukcijos tilto pastatymas padėtų jiems visapusiškai pajusti teritorijos vertę“, – neabejoja V. Bezaras.

Pagrindiniai šio projekto rengėjai Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija tikina atsižvelgsianti į visuomenės pastabas. „Kai viskas susigulės, spręsime, ką toliau daryti“, – sako laikinai direkcijos direktoriaus pareigas einantis Andrius Skorupskas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pritaria, kad specialistams vertėtų atsižvelgti ne tik į projekto užsakovų rekomendacijas bet ir į visuomenės nuomonę.

„Labiausiai visuomenę piktina kryžiukai ant medžių. Matau, kad projekto autoriai lipa ant to paties grėblio ir projektas pradedamas ne iš to galo – viskas sutariama tada, kai pjūklai yra beveik užkurti. Manau, kad darbai turėtų vykti ne taip“, – LRT RADIJUI komentuoja K. Mažeika.   

Kaip LRT TELEVIZIJAI teigė kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliūtė, šio projekto finansavimas yra sudėtinis ir dalinis: „Bendrai šiam projektui reikėtų daugiau nei milijonų eurų. Labai svarbu turėti tinkamą prieigą, sutvarkytą saugią teritoriją lankytojams, įvairaus amžiaus, įvairių galimybių, su įvairiais norais“.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.