Lietuvoje

2019.07.01 11:22

Veryga: reikėjo atmesti prezidentės veto dėl ligoninių tinklo pertvarkos

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.07.01 11:22

„Manau, kad buvo padaryta klaida, nebandant atmesti prezidentės veto dėl ligoninių tinklo pertvarkos“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ teigė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Nes vadovautis vieno, kad ir buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo nuomone, apsisprendžiant, ar yra Konstitucijos pažeidimas, ar ne, nėra visiškai teisinga“, – sako jis.

Praėjusių metų birželį Seimas buvo patvirtinęs Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą ligoninių pertvarkos planą, bet jį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, Konstitucijai galėjo prieštarauti priimta nuostata, kad stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.

Metų pradžioje valdantieji buvo pasiryžę prie ligoninių tinklo pertvarkos sugrįžti po rinkimų. Tačiau praėjusį antradienį paskelbė šio plano atsisakantys – iki Seimo rinkimų jo nebeįgyvendins.

– Pone Veryga, Seimo rinkimai jau kitais metais. Gydymo tinklo pertvarka per jūsų kadenciją Seime ir ministerijoje labai toli nenuėjo. Ar tikitės, kad kas nors daugiau bus pasiekta per likusius pusantrų metų?

– Na, aš esu realistas ir manau, kad esminių pokyčių, kuriuos rekomenduoja tiek Europos Komisija, tiek EBPO, dabar ir Tarptautinis Valiutos Fondas, realistiškai žiūrėdamas nematau tokių galimybių, kad politikai susitartų. Aš manau, kad mes laiku priėmėme pagrindinius reformos sprendimus, tada, kai buvo laikas tą daryti, kol rinkimai buvo toli. Būtume galėję toli nukeliauti planuodami ir jau dėliodami, bet dabar tam tikrai laikas jau nebetinkamas. Mes esame paprašę pagalbos iš Europos reformų biurą ir turime pažadą, kad gausime tą pagalbą, jie atvažiuos moderuoti diskusijos. Bet aš, kaip ir sakiau, esu realistas, suprantu, kad priimti kažkokius jau labai sudėtingus sprendimus yra netinkamas laikas.

– Jūs sakote, kad laikas netinkamas, ir viskas apsiribos diskusijomis, bet kokia prasme yra rengti tas diskusijas?

– Yra prasmė, nes yra šviežiai išrinkti merai ir savivaldybių tarybų nariai. Turime pažadą, kad vis dėlto tuose regionuose, kuriuose bus bent minimalus noras, jie galėtų nuvažiuoti ir pamatyti, kaip yra kitose šalyse. Tad jeigu jie netiki manimi, gal nuvažiavę ir savomis akimis pamatę, kaip tie modeliai veikia – kad niekas niekur neprapuola, jų sveikatos rodikliai neblogi, jau gerėja – gal tada bus paprasčiau susitarti.

– O dėl ko ne laikas, dėl to, kad per mažai laiko iki Seimo rinkimų ir tiesiog jūsų kolegos politikai nebesiims tų sprendimų, kurių verkiant reikia imtis?

– Taip, aš manau, kad tai yra pagrindinė priežastis. Iš tikrųjų buvo ne vienas balsavimas, jūs turbūt puikiai žinote, ir mano ne vieną bandymą pateikti iš naujo tam tikrus sprendimus, jau net juos labai sušvelninus, pakeitus dialogu ir planavimu grįstais, net ir tokie sprendimai nepraeina. Tai tikėtis, kad praeis kažkas sudėtingesnio, griežtesnio, laiko tam jau yra per mažai.

– Bet tie pirminiai siūlymai, kurie ne tik siūlymai, o įstatymai, buvo vetuoti dėl to, kad nebuvo neatitikimų Konstitucijai, vėliau Seimas pripažino, kad jų buvo. Ar jūs dabar sutinkate, kad su mažesne skuba tą pertvarką, optimizavimą buvo galima paruošti geriau ir kad reikalas būtų išjudėjęs?

– Vėlgi, manau, kad labai lengva žiūrėti ir galvoti, kai atsisuki atgal ir jau tada viską vertini iš laiko perspektyvos. Manau, kad mes padarėme klaidą, nebandydami atmesti veto. Aš manau, kad mes būtume sugebėję tai padaryti, reikėjo palikti šansą.

Ar yra prieštaravimas Konstitucijai, ar ne, nusprendžia Konstitucinis Teismas, ir aš manau, kad būtų buvę logiška nueiti ir pasitikrinti Konstituciniame Teisme.

Galų gale vėliau, atsižvelgus į tam tikrus nuogąstavimus, įnešti korekcijas, bet ne griauti viską. Sudėtinga dabar ką nors įnešinėti, dėl tų pačių priežasčių, apie kurias aš kalbėjau. Net ir teikiant tokius siūlymus, kurie jau tikrai garantuotai niekam neprieštarautų, jau yra pasėta labai daug baimių. Yra labai daug spekuliacijų ir aš galvojau, kad kolegos iš opozicijos išsikasė sau duobę. Aš manau, kad ten absoliuti dauguma politikų yra tikrai racionalūs ir suprantantys, apie ką mes kalbame. Ir tas rekomendacijas tarptautinių organizacijų kažkam teks įgyvendinti, priešingu atveju, mes susidursime su labai rimtomis problemomis sistemoje.

Tai kai tik buvo prisišaudyta sau, aš sakyčiau, net ne į kojas, o galvą – prisikalbėti apie tai, kad viską išsaugosime, viskas liks, kaip buvę, bus labai sudėtinga, net ir ateityje.

– Bet ar neprisišaudė į kojas ir galvą ne tik opozicija, bet ilgą laiką labai didelę daugumą Seime turėjusi valdančioji koalicija?

– Nesutikčiau aš su tuo, juo labiau, kad, kaip ir sakiau, sprendimai, kurie buvo reikalingi, buvo laiku priimti. Tada, kai reformas reikia įgyvendinti. Aš manau, kad buvo padaryta klaida, nebandant atmetinėti veto. Nes vadovautis vieno, kad ir buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo nuomone, apsisprendžiant, ar tai yra Konstitucijos pažeidimai, ar ne, manau, kad nėra visiškai teisinga.

– Tai nebuvo tik vieno buvusio teisėjo nuomonė, buvo ir Teisės departamento išvados dar prieš balsavimą, bet jos buvo ignoruojamos Seime.

– Na, nebuvo jos ignoruojamos, jos buvo aptartos ir galima diskutuoti. Pagrindinė diskusija apskritai buvo, ar galime tokį tinklą formuoti, ar negalime, tai aš manau, kad būtų buvę logiška eiti pasitikrinti į Konstitucinį Teismą. Tikrai nevienareikšmiškai ir teisininkai, su kuriais man teko bendrauti, vertino tokius pasakymus dėl galimų prieštaravimų.

– Taip, bet jeigu Konstitucinis Teismas būtų pasakęs tą patį, ką prezidentė, ta reforma irgi nebūtų niekur pajudėjusi. Ką dabar reikėtų daryti, ar dar gali ką nors ši valdančioji dauguma, kokia bebūtų valdančioji koalicija, padaryti?

– Tinklo optimizavimui kai ką gali ir tikrai pabandysime padaryti. Tai, kas yra savanoriškumo principu grįsta ir ten, kur galima tikėtis bent minimalaus pritarimo iš savivaldybių tarybų, kur galima susikalbėti su merais, tikrai galima tą idėją bandyti realizuoti apjungimą kelių ligoninių į vieną.

Na, tai toks visiškai savanoriškumu grįstas principas, nes jokio teisinio įrankio mes šiandien neturime, net ir steigėjo galimybių išplėtimas visai nėra realizuotas. Tai reiškia, kad ministerija kartu su savivaldybe galėtų būti steigėja. Jo šiandien nėra, net ir „tinklinant“ savivaldybė turėtų atsisakyti steigėjo teisių, perduoti jas ministerijai. O tai yra daug sudėtingesnis mechanizmas.

– Tam „tinklinimui“, arba paprasčiau tariant, stambinant tuos gydymo centrus, svarbus žmonėms kyla klausimas, kaip atvykti į gydymo įstaigą. Jūs minėjote, kad buvo daug spekuliacijų, bet klausimas: atvežimo ir parvežimo nėra, tik spekuliacija žmonėms, kuriems didėja atstumas iki gydymo įstaigos. Kas padaryta, sprendžiant pavėžėjimo klausimą?

– Ta problema, kai ji tokia buvo, be abejonės buvo. Šnekėta ir su savivaldybių asociacija dėl socialinio taksi...

– O kas padaryta?

– Dabar nelabai yra poreikio tai daryti, nes nevyksta jokia reforma, tai ką iš kur vežti? Kitas dalykas, reikia suprasti, ką tas „tinklinimas“ reiškia – kad įstaigos susijungia į grupę ir tai tampa ne kokios nors atskiros savivaldybės galvos skausmu, kaip ką nors nuvežti ir parvežti ar grąžinti, o tampa tos pačios įstaigos logistikos sutvarkymo klausimu. Tas modelis puikiai veikia Estijoje, pati įstaiga pasirūpina tokių gyventojų nuvežimu, pervežimu ir organizavimu.

– Bet ar Lietuva buvo pasirūpinusi, kad tai įstatyminiai aktai numatytų?

– Jokie įstatyminiai aktai tam neprieštarauja, iš tikrųjų nėra kažkokios problemos. Problema yra ta, kad dabar viskas yra planuojama savivaldos lygiu, kai jau reikia planuoti regiono lygiu, ir savivaldybės tiesiog nesusikalba.

Aurelijus Veryga: esu realistas ir suprantu, kad didesnių permainų imtis jau vėlu
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt