Seime kelią skinasi alternatyvioji medicina. Seimo nariai po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams papildomąją ir alternatyviąją mediciną reglamentuoti, aiškiai apibrėžiant kokybės ir saugumo reikalavimus, specialistų licencijavimą. Tradicinės medicinos šalininkai baiminasi, kad daugės alternatyviosios medicinos aukų, esą mokslu įrodytų faktų nėra.
Atokvėpis botanikos sode, gamtos prieglobstyje, gurkšnojant žolelių arbatą. Kaip alternatyvą vaistams arba prie jų vaistažoles paprastai siūlo ir fitoterapeutai. Jau rudenį Klaipėdos universitete tikimasi parengti šią naują bakalauro studijų programą.
„Mes norim parengti specialistus, kad jie gebėtų, pažintų ir ligą, ir kokiom galimybėm iš fitoterapijos pusės gali padėti, o įgiję šių žinių būtų fitoterapeutai“, – teigia prof. dr. Daiva Mockevičienė, Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja.
Ateityje numatoma rengti ir gyvūnų asistuojamosios terapijos specialistus. Tačiau Seime kelią skinasi griežtesnis papildomosios ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas: kad būtų aiškūs reikalavimai ir paslaugoms, ir patiems specialistams.
„Dabar mes tų praktikų turim pačių įvairiausių. Žmonėm, kurie ieško tokios pagalbos, jiems nėra jokios galimybės dabar susiorientuoti, suprasti, kas vis tiktai turi kažkokį išsilavinimą, kas jo neturi, nėra jokio reglamentavimo dėl paslaugų saugumo“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Medikų bendruomenė sako, kol kas alternatyvioji medicina – šešėlyje ir jie susiduria tik su tokiais metodais besigydžiusių ir vėliau į juos besikreipiančių pacientų sveikatos pasekmėmis.
„Kai kada jos būna tarkim neutralios ir mes labai džiaugiamės, kad bent jau nebuvo pakenkta pacientui. Iš patirties turiu keletą atvejų, kurie labai skaudūs. Žmogus buvo tokios būklės, kuri tikrai galėjo būti visiškai pagydyta ir galėjo pasveikti“, – sako šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė.
Tarp alternatyvios medicinos paslaugų – ir dabar Lietuvos jūrų muziejuje jau 17 metų atliekama delfinų terapija.
„Apie 150 vaikų, paauglių ir suaugusių apsilanko šituose užsiėmimuose su įvairiomis problemomis: tai yra ir autizmas, Dauno sindromas, emocinės problemos, hyperaktyvumas“, – sako Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Šiuo metu atliekamas mokslinis tyrimas, kaip delfinų terapija keičia žmonių elgesį, kartu – kaip tai veikia gyvūną. Būtent tai, kad nėra mokslais pagrįstų faktų apie alternatyviąją mediciną, kaip minusą įvardija ir tradicinės medicinos atstovai.
„Papildomoji – tai reiškia, kad galima papildyti tą tikrąją mediciną su gamtiniais faktoriais: su oru, su vandeniu, su vaistažolėm, su gyvūnais. Alternatyvioji – tai galima pasirinkti kitus metodus pagydyti: reflekso terapija ir akupunktūra prieš vaistus“, – teigia Seimo narys Algimantas Kirkutis.
„Šiandien 80 proc. žmonių nereikėtų eiti pas kardiologus, pas kitų sričių specialistus, jeigu jie mokėtų sveikatos abėcėlę, nuo pat mažens, mitybos, judėjimo, harmoningo gyvenimo, dvasinio gyvenimo, bet kadangi mes to neišmokome, tie žmonės iš baimės eina pas daktarą“, – įsitikinęs Seimo narys Dainius Kepenis.
Gydytojai sako, kad dalis alternatyvių terapijų veikia kaip Placebo efektas: jeigu žmogus tiki, jam ir padeda, tad čia galėtų padėti psichoterapinė pagalba. Už visas papildomosios ar alternatyviosios medicinos paslaugas ligoniai turėtų susimokėti – tai nebus finansuojama iš PSD fondo lėšų.
Plačiau – reportaže nuo 10.47 min.
