Lietuvoje

2019.07.02 11:41

Siūlo naują skaidrumo standartą: politikų meilikavimas bus apnuogintas?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.07.02 11:41

Seime svarstoma idėja įvesti naują prievolę savivaldoje – viešai nurodyti veiklos viešinimui skirtas lėšas, o viešinimui skirtas publikacijas aiškiai pažymėti kaip užsakomąją informaciją. Iniciatyvos autorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad nauja tvarka užkirs kelią įsigalėti su demokratija prasilenkiančioms tendencijoms. Tuo metu „Transparency International“ atstovas Sergejus Muravjovas siūlo eiti dar toliau ir informaciją apie politikų ir žiniasklaidos ryšius skelbti vienoje platformoje.

Konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė parlamente registravo Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis parlamentarė siūlo teisės akte numatytą viešumo principą papildyti, aiškiai nurodant, kad savivaldybė ir jos kontroliuojamos įmonės savo interneto svetainėje turėtų skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie suplanuotas ir panaudotas lėšas (sumas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus, paslaugų tiekėjus ir pan.), skirtas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui.

Į Vietos savivaldos įstatymą siūloma įtraukti nuostatą, kuria būtų numatyta, kad savivaldybės metiniame finansiniame plane numatytų lėšas, skirtas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui. Šiomis lėšomis apmokėta viešoji informacija būtų žymima kaip užsakomoji. Taip pat konservatorė siūlo nustatyti, kad dalis suplanuotų lėšų būtų skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui, o jos dydis būtų nustatomas proporcingai savivaldybės tarybos narių, priklausančių mažumai (opozicijai) skaičiui.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienė kartu siūlo paraleliai papildyti ir Visuomenės informavimo įstatymą, numatant, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, siekiančių informuoti visuomenę apie savo veiklą, duomenys apie visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus bei paslaugos teikėjus yra vieša ir skelbiama šių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse.

Visuomenės informacijos įstatyme, kaip siūlo Seimo narė, būtų įtvirtinta nuostata, kad viešoji informacija, apmokėta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų lėšomis, yra aiškiai pažymima kaip užsakomoji informacija.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Seimui siūlė atmesti minėtas įstatymo pataisas, bet praėjusią savaitę parlamentas nepritarė šiai išvadai ir įstatymo pataisas nusiuntė svarstyti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Nori parodyti, kur naudojami mokesčių mokėtojų pinigai

LRT.lt kalbinta R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad inicijuoti įstatymo pataisas ją paskatino kai kuriose savivaldybėse įžvelgiamos su demokratija prasilenkiančios tendencijos ir skaidrumo stoka.

„Lietuvoje yra tokių savivaldybių, kuriose vadovaujamasi nelabai demokratiškais metodais. Savivaldybės, kurios iš tikrųjų turėtų turėti nepriklausomumą, yra įtraukiamos į politikų viešinimo schemas.

Kitą sykį nėra aišku, kiek iš tikrųjų viešinimo lėšų politinei pozicijos komandai yra skiriama. Viena vertus, kai yra politinė reklama, tai ji atpažįstama straipsniuose, tačiau tokio turinio požymių yra ir savivaldybės įmonių platinamoje informacijoje“, – pažymėjo konservatorė.

Parlamentarė pažymėjo, kad lėšų, skirtų veiklos viešinimui, nukreipimas ir į savivaldybių opoziciją, leistų sustiprinti demokratiją savivaldoje, stiprintų nuomonių įvairovę atvertų platesnę galimybę opozicijai megzti ryšį su vietos bendruomene.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienės teigimu, informacijos apie savivaldybės viešinimui skirtas lėšas, sutartis, informacijos rengėjus deklaravimas leistų ne tik atskleisti valdžios atsotvų ir žiniasklaidos priemonių ryšius, bet ir padėtų aiškiau suvokti, kur išleidžiami mokesčių mokėtų pinigai.

„Kadangi norėtųsi žinoti, kiek savivaldybės įmonės išleidžia pinigų, mokesčių mokėtojų pinigų viešinimo klausimams, o jos, pagal mūsų patyrimą, kartais atsisako tą daryti, tai tokia situacija ir paskatino taisyti įstatymą, kad būtų daugiau skaidrumo ir aiškumo. Atsakomybė už mokesčių mokėtojų pinigus turėtų būti ir nėra čia ko baimintis“, – dėstė Seimo narė.

Iškėlė didelės duomenų bazės idėją

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas LRT.lt teigė teigiamai vertinantis iniciatyvą viešinti savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių ryšius su žiniasklaida, viešinimo paslaugoms skirtas lėšas.

„Manau, kad tokių lėšų viešumas yra būtinas, jeigu kalbame apie tikrą XXI amžiaus skaidrumą. Negali būti jokių klausimų, kad tokie duomenys turi būti pateikti visuomenei. Mūsų patirtis rodo, kad iš tokių duomenų gali suprasti daug įvairių dalykų ir pradėti kritiškiau vertinti politikų darbą, žiniasklaidos darbą, užduoti geresnius klausimus, kurie kaip tik paskatina dar didesnį skaidrumą ir kuria, mano akimis, dar nuoširdesnį santykį tarp bendruomenės, politikų ir žiniasklaidos atstovų“, – tikino S. Muravjovas.

Vis dėlto „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo manymu, reikėtų imtis papildomų informacijos viešinimo priemonių, tai yra visus duomenis apie savivaldybių, jų kontroliuojamų įmonių ryšius su visuomenės informavimo priemonėmis periodiškai kaupti vienoje vietoje.

„Norėčiau, kad mes kalbėtume ne vien apie tai, kad savivaldybės ar jų kontroliuojamos įmonės turėtų skelbti tokius duomenis savo svetainėse, bet ir apie tai, kad tokie duomenys, visų pirma, būtų pateikiami atvirų formatu. Tada mes viską žymiai pigiau ir paprasčiau galėtume pamatyti vienoje vietoje. Mano akimis, tai yra siekiamybė, nes tik lyginti tendencijas, srautus, galėdami sugretinti duomenis pagal vieną ar kitą juridinį asmenį, žiniasklaidos priemonę, galėsime su jumis pamatyti tikrąjį skaidrumą, tikrąjį vaizdą esamu laiku. Kitaip, kalbėsime apie skaidrumą būtuoju laiku, apie tai, kas įvyko prieš metus ar dvejus, o tai, mano akimis, XXI amžiuje tenkinti nekinti negali“, – komentavo pašnekovas.

S. Muravjovas pasakojo, kad „Transparency International“ Lietuvos skyriui šiemet pasiteiravus Lietuvos savivaldybių apie jų veiklos viešinimui skirtas lėšas, šios nustebo. Tiesa, didžioji dalis savivaldybių, pasak S. Muravjovo, informaciją pateikė. Nepaisant to, specialistas patikino, kad savivaldoje vis dar pasitaiko galimai neskaidrių ryšių apraiškų, tad savivaldybių atvirumas yra būtinas.

„Mes pastebime, kad nemažai viešinimo lėšų nukeliaujama į žiniasklaidą, kuri yra susijusi su politikais. Be abejo, tai nėra būtinai problema, tačiau tai reiškia, kad vieniems ar kitiems santykiams turi skirti dar daugiau dėmesio ir užduoti papildomus klausimus, pavyzdžiui, ar politikai, spręsdami dėl kokios nors sutarties su konkrečia žiniasklaidos priemone, kuri yra susijusi su politikais, neturėjo nuo to nusišalinti, ar tikrai pagrįstai priėmė sprendimus. Galbūt viskas gerai, bet tai yra dar viena raudona vėliavėlė“, – dėstė S. Muravjovas.