Lietuvoje

2019.07.13 13:47

Pedofilai tyko ir socialiniuose tinkluose: nuo to neapsaugota nė viena šeima

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.13 13:47

Patiklūs ir kompleksų turintys vaikai, ieškantys bendraamžių draugijos, ir išvien veikiantys pedofilai – taip realybę socialiniuose tinkluose apibūdina LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai.

Viena jų – Krizių įveikimo centro psichologė Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė, kuri teigia, kad nė viena šeima nėra apsaugota nuo internete esančių pavojų.

Teismai neseniai padėjo tašką neeilinėje pedofilijos byloje. Į pedofilų žabangas pateko net 18 mergaičių, kurioms tuo metu tebuvo nuo 8 iki 12 metų. Apsimetę mergaitėmis pažintis su aukomis pedofilai dažniausiai užmegzdavo per socialinį tinklą One.lt. Jie taip paveikdavo mažametes aukas, kad šios sutikdavo filmuotis ir fotografuotis nuogos.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vladimiras Sergejevas priduria, kad tai tik nustatytų aukų skaičius, tačiau, kiek vaikų vis dar yra seksualiai išnaudojami internete – nežinia. „Tai yra labai latentinis ir sunkiai išaiškinamas nusikaltimas“, – LRT RADIJUI sako prokuroras.

Anot pašnekovo, į iškrypėlių pinkles internete patekusios mergaitės įsivaizdavo, kad socialiniame tinkle susirašinėja su bendraamžėmis.

„Mergaitės buvo apgautos, iš jų buvo išgautos kompromituojančios nuotraukos ir vaizdo įrašai. Viena jų netgi buvo išžaginta“, – priduria prokuroras.

Mergaitės ypač pasitikėdavo anapus kompiuterio ekrano esančiu žmogumi. Anot prokuroro, taip nutikdavo dėl vaikų patiklumo arba turimų kompleksų. Kaip teigia jis, dažniausiai į minėtus nusikaltimus pedofilai vaikus įtraukdavo bendradarbiaudami dviese.

„Geriausiai ryšį pavykdavo užmegzti su kiek apkūnokomis mergaitėmis, kurios gėdydavosi savęs. Nusikaltėliai joms piršdavo mintį, esą jos yra idealios, ragindavo nusirengti ir nusifotografuoti. Tada mergaitės rašydavo kitiems interneto apsimetėliams ir klausdavo, kaip elgtis. Pastarieji, žinoma, paskatindavo tai daryti“, – pasakoja V. Sergejevas.

Kaip teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, iš pat pradžių nuteistieji veikė nesusitarę ir tik vėliau vienas kitą atpažino net ir būdami įsikūniję į mažų mergaičių vaidmenis.

„Taip vaikų pornografija ir sukuriama, kai kas nors tokius vaikus suranda, užverbuoja ir galiausiai šantažuoja“, – teigia K. Mišinienė.

Neįvertina interneto grėsmės

Anot prokuroro, nukentėjusių vaikų šeimos buvo labai įvairios – nuo vienišų mamų iki tvirtų, gausių šeimų. „Šioje vietoje nesvarbu, kokia yra žmogaus kilmė ar atlyginimo dydis, tai yra visuotinė ir labai opi problema“, – akcentuoja V. Sergejevas.

V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė antrina, kad nė viena šeima nėra apsaugota nuo internete esančių pavojų. Anot jos, tėvai turėtų skirti daugiau laiko savo vaikams bei stebėti jų elgesį, esą atsidūrus pedofilų pinklėse, mažamečių emocijos akivaizdžiai pasikeičia.

„Mokslinėje literatūroje teigiama, kad turintys negalią ar patiriantys sunkumų šeimoje vaikai yra labiau pažeidžiami, tačiau taip tikrai nėra. Jeigu šeimoje viskas yra gerai, nereiškia, kad nieko nenutiks“, – perspėja psichologė.

Vertindama prokuroro minėtą vaikų seksualinio išnaudojimo internete bylą, K. Mišinienė stebisi, kaip tokie dalykai galėjo vykti šeimos nariams neįtarus.

„Sunkiai suvokiama protu, kaip galima tokių dalykų nepastebėti, ypač, kai vaikas yra depresijoje, sutrikęs, o pats artimiausias žmogus tarsi to nepastebi“, – sako K. Mišinienė.

K. Mišinienės aiškinimu, tėvai neįvertina interneto ir technologijų keliamos grėsmės vaikui: „Ten vyksta tikriausias vaikų medžiojimas. Tiems medžiotojams dažniausia pavyksta surasti vienišus, atstumtus ar kompleksuotus vaikus.“

K. Mišinienė priduria, kad, susidurdami su tokio pobūdžio išnaudojimu, tam tikrais atvejais vaikai stengiasi nuslėpti skaudžius potyrius internete ir taip bando apsaugoti savo tėvus. Jos aiškinimu, tai yra viena iš taktikų, kuria sukuriama asmens, seksualiai išnaudojančio vaiką, paslaptis: „Vaikas bijo juos nuliūdinti ir ta paslaptis vis kaupiasi.“

V. Sergejevo teigimu, neretai vaikai netgi maldauja, kad šių tėvai nedalyvautų tyrimo apklausose. „Tik tokiomis sąlygomis vaikai ryžtasi viską papasakoti“, – pasakoja pašnekovas.

Anot V. Cimalanskaitės-Kazlauskienės, dažnai vaikai nesupranta, jog toks jų internetinių pašnekovų elgesys yra nederamas ir tik vėliau, sužinoję apie galimą seksualinį išnaudojimą internete, suvokia, kas vyksta.

„Tada jie supranta, kad su jais yra kažkas negerai ir tik vėliau išdrįsta prabilti“, – sako V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

Psichologe neabejoja, kad tokie įvykiai neretai rodo nesusikalbėjimą šeimoje apie internete esančius pavojus.

„Reikėtų daugiau švietimo tiek vaikams, tiek tėvams, tiek specialistams apie tai, kaip atpažinti grėsmę. Tėvai turėtų domėtis tuo, ko nesupranta, nes informacija yra tikrai lengvai prieinama. Idealu, kai į savo programas tokį švietimą įtraukia pačios mokyklos“, – LRT RADIJUI teigia psichologė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.