Lietuvoje

2019.06.28 11:22

Senovės baltų religinė bendruomenė ketina kreiptis į EŽTT

atnaujinta 12.08
Sigita Zumerytė, ELTA2019.06.28 11:22

Seimui nepritarus, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, artimiausiu metu ši organizacija ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Seimo nariai Robertas Šarknickas ir Simonas Gentvilas drąsina „Romuvą“ tai daryti ir siūlo pagalbą.

R. Šarknickas sako, kad Seimo sprendimas buvo diskriminacinis ir parodė dalies žmonių tamsumą ir godumą. Vilties romuviečiams laimėti teisme, jo nuomone, teikia tai, kad EŽTT pripažino Austriją pažeidus Jahovos liudytojų teises, reikalaujant, kad religinė bendrija gyvuotų ne mažiau kaip 10 metų, kad ji būtų pripažinta valstybės mastu.

„Jūs turite visišką teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. (...) Austrijai buvo pripažintas pažeidimas jau už 10 metų terminą 2008 metais.

Taigi tikėtina, kad valstybės atsisakymas suteikti pripažinimą religinei bendrijai Lietuvoje, veikiančiai 25 metus, būtų pripažintas žmogaus teisių pažeidimu Europos Žmogaus Teisių Teisme (...)“, – sakė R. Šarknickas.

S. Gentvilo manymu, EŽTT galima būtų teikti argumentus, kad, remiantis Teisingumo ministerijos išvada, Seimas valstybės mastu pripažino daug mažiau narių nei „Romuva“ turinčias religines bandruomenes.

„Reikia apeliuoti į šitos bendruomenės teisę būti valstybės pripažinta, nepaisant to, kad mūsų parlamentarai to nenori. Man atrodo, kad galėtų būti kvestionuojamas pats Seimo balsavimas. (...) 2016 metais buvo priimti Seimo nutarimai dėl kitų religinių konfesijų, bendruomenių pripažinimo valstybės vardu, nors jos buvo žymiai mažiau gausios. Skaitau Teisingumo ministerijos išvadą: Lietuvos Naujoji apaštalų bažnyčia 2017 m. buvo patvirtinta kaip valstybės pripažinta religinė bendruomenė su 1852 nariais, 2016 m. Lietuvos Respublikos Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga su 440 narių buvo priimta. Tai yra mažiau gausios, aišku, krikščioniškos pakraipos religinės bendruomenės, bet joms buvo pritarta“, – sakė S. Gentvilas.

Jo nuomone, nepripažinti Senovės baltų religinės bendruomenės Seimo narius galėjo paskatinti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio religinės pažiūros.

„Prisimenu po šito Seimo nutarimo svarstymo, kai buvo balsuota tęsti procedūrą, eiti priėmimo link, atsistojo Gabrielius Landsbergis prie šoninio mikrofono ir garsiai sako: „Paplokime dabar Ramūnui Karbauskiui, jums, už tai, kad jūs turėsite „asmeninę religiją“. Tai buvo politiškai formuojamas dalykas, kad tai yra Ramūno Karbauskio interesas pripažinti „Romuvą“, – sakė S. Gentvilas.

R. Šarknickas ir S. Gentvilas taip pat svarsto galimybę teikti Seimui įstatymo pataisą, kad po parlamento sprendimo nepripažinti religinės bendruomenės nereikėtų laukti dešimt metų, norint dar kartą svarstyti šį klausimą.

Tai padaryti Seimo narius ragina ir etnoastronomas Jonas Vaiškūnas. Pasak jo, atsisakydamas pripažinti „Romuvą“ Seimas nenurodė argumentų ir ką šiai religinei bendruomenei reikėtų tobulinti, kad būtų pripažinta.

„Aš manyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, neužtenka mums vien kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą, aš manyčiau, kad, jeigu ten, EŽTT, buvo abejojama dešimties metų tuo terminu, kurį reikia išlaukti (religinės bendruomenės gyvavimo terminu. – ELTA), tai ar mes negalime suabejoti dešimties metų terminu pakartotinam kreipimuisi į Seimą, manyčiau, kad šitas terminas turėtų būti sumažintas“, – sakė J. Vaiškūnas.

Seime ketvirtadienį nebuvo pritarta projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš – 31, susilaikė 15 Seimo narių.

Autorių teigimu, projektu buvo siekiama puoselėti lietuviškas tradicijas, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui.

„Projektu siekiama palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą, suteikti platesnes galimybes šiai religinei bendrijai toliau puoselėti lietuviškas tradicijas, dalyvauti dialoge tarp religinių bendrijų ir bendruomenių, skatinti Lietuvos žmones pažinti savo šaknis, puoselėti senąjį kultūrinį palikimą, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas. Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje.

Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.

Projektą inicijavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „valstietis“ Valerijus Simulikas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt