Lietuvoje

2019.06.28 12:38

Į ežerą patekus dažų, nusidažė ir žmonių kūnai: chemikai nerimauja, o valdininkai užterštumą neigia

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.06.28 12:38

Į LRT.lt portalą kreipėsi skaitytojas Justinas, jis pasakojo, kad plaukiodamas Biržuose esančiame Širvėnos ežere pamatė „siurrealų vaizdą“ – nuo ežero vandens rudai nusidažė ne tik irklentės, bet ir žmonių kūnai. Anot Justino, toks ežero vanduo tapo dėl dažant tiltą į jį patekusių dažų. Nors LRT.lt kalbinti chemikai nerimavo dėl dažų kenksmingumo, Aplinkos apsaugos departamento atstovė tikino, kad dažų mišinys nėra pavojingas aplinkai.

Anot portalo skaitytojo Justino, balandžio 19 d., trečiadienį, kartu su drauge plaukiodami irklentėmis jie pajuto dažų tvaiką. Nors iš pradžių nesuprato, iš kur sklinda šis kvapas, priplaukę pėsčiųjų tiltą pamatė darbuotojus, purškiančius tiltą dažais.

„Tiltas yra pusės kilometro ilgio. Kiek dažų purškiant patenka į ežero vandenį? Tikriausiai, bent jau 20 proc. Negalėjau patikėti, kad taip vyksta 21 a. Mano draugės kojos buvo nudažytos rudai, irklentės taip pat pasidengė rudu dažų sluoksniu, negalėjome patikėti, kad tai vyksta“, – stebisi vyriškis.

Darbuotojų paklausus, kokiais dažais purškia tiltą, visi trys atsakė, kad ekologiškais, tačiau, kalba Justinas, kai darbuotojai parodė, kokie tai dažai, paaiškėjo, kad jų sudėtyje yra cheminių medžiagų – akrilo ir alkido.

„Tai nėra ekologiški dažai“, – piktinasi Justinas.

Dažus vėjas atpūtė iki kranto

Pasak skaitytojo, nudažytos irklentės ir žmonių kūnai nėra blogiausia, kas nutiko, jis pasakoja, kad Biržų žvejai pradėjo šnekėti, neva ežere gaišta žuvys.

LRT.lt susisiekė su Biržuose gyvenančiu žveju Vytautu, jis tikina negyvų žuvų nematęs: „Pas mane priplaukė įvairiausių žuvų, o į vandens paviršių iškilusių žuvų nepastebėjau – juk būčiau tikrai pirmas jas pamatęs.“

Tačiau Vytautas portalui pasakoja ant ežero paviršiaus matęs susidariusią plėvelę, kurią vėjas atpūtė net iki nendrių. Anot jo, nors Širvėnos ežere žvejoja jau 40 metų, tokį vandenį matė pirmą kartą.

Kaip sako žvejys, vėliau ežero paviršiuje pasirodžiusi plėvelė dingo – galbūt ją nupūtė vėjas.

„Specialiai priplaukiau patikrinti, tačiau nepastebėjau nieko. Įrodymų nebėra... O juk tai nusikaltimas didžiausias“, – piktinasi žvejys.

Portalo skaitytojas Justinas baiminasi, kad į vandenį patekę dažai gali sukelti ekologinių pasekmių.

„Dažai pateko į ežerą, kuris yra saugomas. Jame dėl taršos net negalima plaukioti transportu elektriniais varikliais. Ežero vanduo yra stovintis vanduo, todėl tai gali būti ekologinė katastrofa“, – svarsto Justinas.

Kaip sako jis, pusė tilto jau nupurkšta, o dažymo darbai vyksta ir toliau, tačiau ketvirtadienį darbuotojai jį jau dažė teptukais.

„Mums, biržiečiams, tas ežeras yra šventas, todėl biržiečiai to taip lengvai nepaleis“, – žada Justinas.

Anot chemikų, aplinkai dažai kenksmingi

Vilniaus universiteto (VU) Fizikinės chemijos katedros vedėjas, profesorius, habilituotas daktaras Arūnas Ramanavičius LRT.lt sako negalintis pakomentuoti Širvėnos ežere esančios situacijos, kadangi nežino tikslios dažų sudėties, tačiau aiškina, kad pagal savo paskirtį daugelis į minėtų dažų sudėtį įeinančių medžiagų yra biologiškai aktyvios ir kenksmingos.

„Kadangi tai yra lauko darbams skirtas medžiagų mišinys, kuris, manau, sustabdo įvairių mikroorganizmų ir netgi kai kurių gyvių dauginimąsi medienoje, į ežerą pilti tokias medžiagas tikrai draudžiama“, – tvirtina A. Ramanavičius.

VU Organinės chemijos katedros profesorius dr. Albinas Žilinskas teigia, kad jei tokių dažų pateko į vandens telkinį, gamtai yra blogai. Pasak jo, bendra dažymo technologija reikalauja, kad dažomas objektas būtų nudažytas sausumoje, o tada, jeigu tai leidžia konkrečių dažų pritaikymo sąlygos, tokį išdžiovintą produktą būtų galima laikyti vandenyje.

Minėtų dažų naudojimo saugos duomenų lape kelis kartus akcentuojama, kad negalima leisti priemonei patekti į kanalizaciją arba vandentiekius, o produktu užteršus ežerus, upes ar vandentiekius reikia pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms. Išskiriama ir tai, kad prieš plaunant darbo įrankius reikia pašalinti nuo jų gaminio likučius, o likusį gaminio turinį išpilti ir pačią talpyklą išmesti reikia pagal nustatytus reikalavimus.

Vizualiai ežero tarša nenustatyta

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė LRT.lt sako, kad atsakingi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai birželio 20 d. patikrino vietą, kurioje buvo atlikti darbai. Anot jos, vizualiai įvertinus, Širvėnos ežero tarša nenustatyta.

Pasak I. Krikštopaitytės, remiantis darbams naudotų dažų saugos duomenų lapu, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 1907/2006 (REACH) II priedo reikalavimus, dažai yra pagaminti vandens pagrindu ir nėra žinoma jokio žymaus poveikio ar kritinio pavojingumo.

„Mišinys buvo įvertintas pagal CLP reglamento (EB) Nr. 1272/2008 sumavimo metodą ir nėra klasifikuojamas kaip pavojingas aplinkai. Produkte nėra papildomų sudėtinių medžiagų, kurios naudojamomis koncentracijomis būtų klasifikuojamos kaip pavojingos sveikatai ar aplinkai, būtų priskiriamos patvarioms, linkusioms akumuliuotis ir toksinėms medžiagoms, patvarioms ir stipriai gyvuose audiniuose besikaupiančioms medžiagoms (produkto saugos duomenų lape pateikta informacija)“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento atsakyme LRT.lt.

Vis dėlto I. Krikštopaitytė teigia, kad, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pradėtas ir darbus vykdžiusios įmonės neplaninis patikrinimas, ir pabrėžia, jog Aplinkos apsaugos departamento specialistai darbus vykdžiusios bendrovės darbuotojams rekomendavo tilto alyvavimo metu pasirinkti technologiją, kuri užtikrintų, kad kuo mažiau dažų patektų ant vandens paviršiaus.

„Statinio projekte buvo numatyta naudoti alyvą, skirtą pušies medienai, pasižyminčią hidrofobizuojančiomis savybėmis, nekenksmingą aplinkai. Mūsų turimais duomenimis, darbų metu į Širvėnos ežerą pateko labai mažas šios šaltame vandenyje tirpios medžiagos kiekis. Dėl to ir nustatyti poveikio nėra įmanoma. Taip pat poveikį labai sunku nustatyti, nes dažai greitai suyra (skaidosi) vandenyje. Kadangi tarša nenustatyta – poveikio priemonės netaikomos“, – kalba Aplinkos apsaugos departamento atstovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.