Lietuvoje

2019.06.27 18:37

Norvegijos darbo biržoje dirbanti lietuvė atskleidė neįprastą statistiką: emigrantų atvyksta mažiau, nei išvyksta

Giedrė Čiužaitė, Adomas Šimkus, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.06.27 18:37

Kai Lietuva įsivedė eurą, kainos šalyje pakilo ir Norvegijos atlyginimai pasidarė ne tokie įspūdingi, LRT RADIJUI sako Norvegijos darbo biržos specialistė Simona Rimkutė. „Tai priverčia susimąstyti, ar išvis verta dirbti Norvegijoje“, – svarsto pašnekovė.

– Kodėl čia atvykote?

– Čia dirbo mano brolis, aš buvau studentė, nusprendžiau išmokti norvegų kalbą ir pagyventi Norvegijoje. Norėjau ne tik užsidirbti, bet ir susipažinti su kita kultūra.

– Dirbate NAV, kuri yra Lietuvos darbo biržos ir „Sodros“ atitikmuo Norvegijoje. Ką Jūs ten darote?

– NAV yra didelė organizacija, dirbanti tiek su pašalpomis, tiek su biuleteniais. NAV užtikrina žmogaus gyvenimo pagrindą.

– Kiek čia yra lietuvių?

 – Stavangeryje gyvena apie 130 tūkst. gyventojų, iš kurių apie tūkstantis yra registruoti lietuviai.

Norvegijoje emigrantai yra skirstomi į pabėgėlius, atvykusius dėl šeimos arba dėl darbo. Lietuviai yra tie emigrantai, kurie atvažiuoja dėl darbo, kaip ir, pavyzdžiui, vokiečiai, švedai, lenkai.

– NAV turi įvairios statistikos apie įsidarbinimą ir tautines mažumas. Kokias tendencijas išskirtumėte?

– Kiek seniau čia atvyko nemažai švedų, danų, italų, žmonių iš Afganistano ir Bosnijos ir Hercogovinos. Lietuviai priklauso vadinamajai naujajai kartai.

Didžiausias atvykėlių bumas buvo 2011–2013 metais, kai per metus atvykdavo ir užsiregistruodavo apie 5–6 tūkst. lietuvių. Žinoma, kai kurie atvykusieji neužsiregistruoja ir dėl to statistika nėra tiksli. Šiuo metu Norvegijoje yra 45 tūkst. registruotų lietuvių.

Įdomu tai, kad paskutiniais metais užsiregistravo apie du tūkstančius atvykusių lietuvių, bet išvyko truputį daugiau nei du tūkstančiai. Tai rodo, kad žmonių atvyksta mažiau, nei išvyksta.

– Tai lemia padėtis Lietuvoje?

– Manau, kad taip. Tai ypač pasijautė tada, kai Stavangeryje prasidėjo krizė ir visus atleidinėjo, o Lietuvoje tuo metu kaip tik buvo pakilimas. Kai Lietuva įsivedė eurą, kainos šalyje pakilo ir atlyginimai Norvegijoje nebeatrodė tokie įspūdingi. Tai priverčia susimąstyti, ar išvis verta dirbti Norvegijoje.

– Kaip atsitiko, kad lietuviai yra antra pagal dydį darbo jėga Norvegijoje?

– Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, emigrantų ėmė vis daugėti. Ypač tai pasijautė, kai Lietuvoje 2008 metais prasidėjo krizė.

Iki 2004 metų Norvegijoje gyveno daugiau moterų nei vyrų, o per 2008 metų krizę atvykstančių į Norvegiją vyrų skaičius gerokai išaugo.

– Kodėl lietuviai pasirinko Norvegiją? Kodėl ne Švediją, ne Suomiją?

– Aš manau dėl to, nes Norvegijoje algos yra geresnės. Apskritai Norvegijoje yra mažiau žmonių – 5 mln., kai, pavyzdžiui, Švedijoje yra dvigubai daugiau. Galbūt emigrantai čia jaučiasi svarbesni.

– Ar lietuviai yra lengvai atpažįstami Norvegijoje?

– Seniau juos buvo labai lengva atpažinti. Kai eina gatve, supranti, kad tai yra arba lietuvis, arba lenkas. Dabar atskirti darosi vis sunkiau, nes žmonės čia užauga ir supanašėja.

Norvegijoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Adomas Šimkus ir Giedrė Čiužaitė. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, skirto Pasaulio lietuvių metams.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.